captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: futbolas ir boksas sovietmečiu bei R. Karbauskio požiūris į Lietuvos istoriją

Sovietmečiu lietuvių patriotai visais įmanomais būdais ieškojo kelių, kaip išreikšti savo nepasitenkinimą oficialiąja politika. Geriausia „dirva“ tokiems protestams buvo masiniai renginiai, o ypač – sporto varžybos. Vienos tokių – 1960 metų vasarą vykusios bokso varžybos.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kaune į dvikovą stojo Kauno ir Taškento „Spartakų“ atstovai. Devyni tūkstančiai stebėtojų palaikė lietuvius. Šališkiems teisėjams pergalę skyrus Uzbekistano atstovams, nuvilnijo didžiulė nepasitenkinimo banga, peraugusi į politinę manifestaciją.                            

Rungtynėms teisėjavęs Antanas Arieška prisimins, kad nepasitenkinimą tiesiogiai patyrė ir atletas iš Uzbekistano, o ypač neapykanta atsirūgo jėgos struktūroms. Situacija priminė mūšį, buvo ir smarkiai sužeistų.                     

„Atvažiavo iš kažkur majoras su motociklu, o ten žmonės stovėjo. Baigėsi tuo, kad motociklą numetė nuo kalno, o jį patį nurideno pakalnėn“, – pasakos Antanas Arieška. Susirėmimai tarp sporto entuziastų ir jėgos struktūrų buvo kruvini, pareikalavę aukų. Viso to galbūt nebūtų įvykę, jei ne šališkas teisėjų iš užsienio elgesys.                        

Panaši demonstracija gerokai vėliau vyko ir Vilniuje. 1977 metų spalio 10 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione vyko įprastos varžybos. Tą kartą susitiko Vilniaus ir Smolensko futbolo klubai. Rungtynes stebėjęs Aras Lukšas laidoje pasakos, jog po varžybų minia patraukė Kalvarijų gatvės link: „Kažkas uždainavo, „Graži Lietuva“, kažkas atitarė „Graži Lietuva be rusų“, – taip prasidėjo ėjimas grandinėmis, šūkiai.“

Be abejonės, viską girdinčią saugumo ausį šūkiai pasiekė greitai. Centro link žygiuojančiai miniai ties Žaliuoju tiltu kelią pastojo saugumo pareigūnai. Tačiau pajėgos buvo skurdžios ir įkaitusi minia pasuko ties Komunistų partijos komiteto rūmais. Kuo baigėsi spontaniška demonstracija? Apie tai – šio vakaro laidoje.                 

Laidoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasakos, kokia istorinė asmenybė jį įkvepia labiausiai ir kodėl jis nemėgsta Jogailos bei kvestionuoja jo sprendimus. „Priimtas sprendimas buvo naudingas Jogailai, kunigaikščiui, po to tapusiam karaliumi, bet jis užprogramavo Lietuvos, kaip valstybės, silpnėjimą“, – laidoje svarstys politikas.          

„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Vedėjas Virginijus Savukynas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...