captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip LRT inžinieriaus rankose atsidūrė viena pirmųjų pasaulyje planšečių

1993 m. kompanija „Apple“ į prekybą paleido aparatą „MessagePad 2100“. Jis yra vadinamas pirmuoju bandymu sukurti planšetinį kompiuterį. Prie jo patobulinimo prisidėjo ir LRT „Auksinių bičių“ laureatas, darbų organizavimo inžinierius Jonas Ribokas.
Stop kadras
Stop kadras

Nors aparatas „Apple“ atnešė nemažai nuostolių ir buvo nustotas gaminti 1998 m., jis padėjo pamatus tam, kad vėliau atsirastų „iPhone“ ir „iPad“. Jo kaina tais laikais siekė 700 dolerių (dabar – maždaug 1200 dolerių). Planšetė turėjo rašikliu valdomą liečiamą ekraną, 32 bitų „ARM 610 RISC“ procesorių, 640KB operatyviąją atmintį (RAM) ir svėrė maždaug 450 gramų.

J. Ribokas pasakoja, kad įrenginį gavo dirbamas įmonėje, kuri atliko monitoringą, kaip pasaulio šalyse girdisi „Laisvosios Europos radijo“ ir „Amerikos balso“ programos. Specialistų surinka informacija buvo suvedama į tuomet labai naujoviškus „MessagePad“.

„Prieš tai turėjau pirmąjį variantą „MessagePad 100“. Jis buvo mažesnis negu „MessagePad 2100“, bet kartu turėjo ir mažiau galimybių. Kadangi tai buvo visiškai naujas gaminys, galėjome teikti pastebėjimus apie trūkumus, siūlyti pageidavimus“, – prisimena LRT „auksinė bitė“.

J. Ribokas pasakoja, kad pastebėjo vieną aparato trūkumą ir savo siūlymą pateikė kompanijai.

„Pranešiau, kad būtų labai gerai, jeigu ekranėlis turėtų apšvietimą, nes tamsoje nieko nesimatydavo. Ta funkcija atsirado „MessagePad 2100“. Nežinau, ar konkrečiai dėl mano pasiūlymo, galbūt daug kas tą patį siūlė. Poreikis buvo teisingas ir jis buvo įgyvendintas. [...] Buvau vienintelis to monitoringo atstovas Lietuvoje. Buvo kolegų Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir daugelyje kitų šalių. Manau, kad Lietuvoje buvau vienintelis“, – sako J. Ribokas.

Kai J. Ribokas gavo „MessagePad 2100“, pirmąjį variantą turėjo grąžinti. Tiesa, naujesnis įrenginys darbui visgi netiko, nes radijas dėl jo skleisdavo triukšmą. O pas specialistą likęs „MessagePad 2100“ veikė puikiai tuomet ir veikia puikiai dabar, praėjus 24 metams.

„Šituo, be abejo, naudojausi. Kartą susirgęs parašiau juo prašymą vadovybei, kad suteiktų poros dienų atostogas, pasirašiau, išsiunčiau faksu. Administracija gavo, nereikėjo man važiuoti į darbą. Tuo laiku tai vyko labai greitai. [...] Grįžau kartą iš Helsinkio, ten buvo bendrovės, kuriai tuomet dirbau, kuruojantis biuras. Susitikau tokį iš pradedančiųjų verslininkų. Pamatęs MessagePad 2100“, jis tiesiog apsalo. Žinojo, kad toks yra, matyt, domėjosi naujovėmis“, – prisimena J. Ribokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...