captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT rengiamoje laivininkystės konferencijoje – ir pasakojimas apie paslaptingą lietuvišką laivą

Lietuvos jūrų muziejus ir Nacionalinis transliuotojas LRT sausio 6 d. rengia tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Nemunas­–Vysla–Dniepras: Lietuvos ir Lenkijos istorinė laivininkystė“, kurioje bus apžvelgtos laivybos tradicijos Nemuno ir Vyslos baseinų regione bei papasakota apie atkurtą paslaptingą lietuvišką laivą.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tokios konferencijos idėja kilo trečius metus vykstančio televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ autoriams, užsibrėžusiems tikslą upėmis apiplaukti istorines Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos vietas. Konferencijos metu bus pristatytas laivas, statomas specialiai 2017 m. plaukimui Vyslos upės baseine.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, nuo Viduramžių iki Naujausių laikų Centrinės ir Rytų Europos upėmis į Vakarus tekėjo nenutrūkstamas srautas krovinių. Nemuno ir Vyslos baseinų upėmis pasroviui plaukė rąstų sieliai ir plokščiadugniai krovininiai laivai, kurie gabeno žemės ūkio produkciją ir miško medžiagą. Tokių jūrinių valstybių kaip Anglija ir Olandija vidaus ūkiai ir laivynų pajėgumai tiesiogiai priklausė nuo tiekimo iš dabartinių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų.

R. Adomavičius sako, kad seminare daug dėmesio bus skirta vytinės tipo laivams: „Šis laivas tikrai nusipelno išskirtinio mokslininkų dėmesio, nes tai buvo pagrindinis nacionalinių laivų tipas, būdingas tik Lietuvai nuo XV iki XIX a. pabaigos. Vytinės plukdė Nemunu medieną, javus, linus į Gdansko uostą.“

Žinomiausias Lietuvos laivadirbis Simas Knapkis yra pastatęs ne vieną istorinę burvaltę: jo kurėnai plaukioja po Trakų ežerus ir Kuršių marias. Šiose mariose galima pamatyti ir keletą jo rankų darbo venterinių valčių. Prieš keletą metų jis pirmasis atkūrė ir vytinę. Visi šie laivai yra privačių žmonių nuosavybė ir naudojami asmeniniam turizmui.

„Vytinė – tai tikra Lietuvos istorijos paslaptis, – sako Simas Knapkis,  – Jos atkūrimui turėjome tik vieną nuotrauką, graviūrą ir paveikslą. Iš tūkstančio istorinių, grožinės literatūros šaltinių galima rasti tik kokių penkiasdešimt sakinių, skirtų šiam burlaiviui.“

Mokslininkai pabrėžia ir šio burlaivio pavadinimo išskirtinai lietuvišką kilmę. Manoma, kad pavadinime užfiksuotas lenktų laivo špantų (konstrukcijos detalių) panašumas į lanksčią karklo šakelę (vytelę). Juolab kad dar Kazimieras Būga yra rašęs apie Lietuvos ežeruose plaukiojusius laivus, kurių karkasas buvo nupintas iš vytelių ir aptrauktas oda.

Įdomu ir tai, kad laivininkai vytinėje turėjo net duonkepę krosnį, nes kelionė iš Nemuno aukštupio iki jūros užtrukdavo keletą savaičių. Smalsumą žadina ir kitos archajiškos detalės – vietoj vairo naudojamas irklas, plaukti laivui padėdavo viena tiesi burė.

Konferencijos tikslas – diskutuoti su visuomene apie užmirštą upinės laivininkystės svarbą, suplanuoti 2017 m. ekspediciją nauju laivu Vyslos upės baseinu. Sveikinimo žodį tars Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius bei LRT žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Pranešimus skaitys Lenkijos Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske direktorius dr. Jerzy Litwin, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, laivininkystės istorikai Aidas Mozūraitis ir Romaldas Adomavičius, laivadirbys Simas Knapkis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...