captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozė. Kokia ateitis laukia 90-metį švęsiančio LRT RADIJO?

2016 metų viduryje LRT RADIJAS minės solidų jubiliejų ir ta proga žada neeilinių pasakojimų apie radiją ciklą „Devyni radijo dešimtmečiai“, kuriame – ir LRT nebedirbančių radijo žurnalistų reportažai. LRT RADIJO programų direktorė Guoda Litvaitienė įsitikinusi, kad ir šimtmetį suskaičiavęs radijas niekur neišnyks ir, kas žino, gal ateityje mums bus transliuojamas tiesiai į ausį.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Toks, koks jis yra dabar, radijas neišliks, bet žmonėms visą laiką reikės žinių, kad jas praneštų čia ir dabar. Reikės ir įdomių istorijų, susitikimų su žmonėmis. Žmonės – tinginiai, jie nelabai nori skaityti, tad, kai jiems kas nors papasakoja į ausį, žinių bagažas išsiplečia greičiau. Todėl manau, kad kokia nors forma mes būtinai išliksime“, – tikina G. Litvaitienė.

– Ką LRT RADIJUI reiškia artėjantis jubiliejus?

– Kad radijas jau pakankamai brandus, sulaukęs 9 dešimtmečių. Žinoma, ir labai pasikeitęs nuo 1926 metų. Nors vėlgi – tada buvo vien tiesioginės laidos, o dabar mūsų tikslas – kuo daugiau transliuoti tiesiogiai. Prieš 90 metų buvome vienintelis radijas. Dabar radijo stočių yra per 50, bet kol kas vis tiek mes turime didžiausią auditoriją, kuo irgi labai džiaugiamės. Kaip mūsų beklausytų – ar įsijungę radijo imtuvus (kaip kažkada prieš 90 metų, kai vieno radijo imtuvo klausėsi visa šeima, o kartais ir visas kaimas), ar individualiai per savo ausinuką, telefoną, MP3 grotuvą ar kompiuterį, skiriasi tik klausymo priemonės, bet tikimės, kad esame tokie patys svarbūs.

– Ar šia proga radijo klausytojai išgirs specialių laidų?

– Tikrai išgirs. Nuo sausio 8 dienos LRT RADIJO eteryje po 15 val. žinių kiekvieną penktadienį iki pat birželio 12 dienos mes transliuosime istorinį-dokumentinį ciklą „Devyni radijo dešimtmečiai“. Jis bus rengiamas įvairiuose padaliniuose dirbančių ir net jau nebedirbančių žurnalistų. Tai bus ne tik istorija, kaip gimė radijas. Pasakosime, kas buvo tie radijo diktoriai, kokios jie buvo žvaigždės, kaip buvo sunku patekti dirbti į radiją. Pasakosime, kaip gimė sporto laidos radijuje, kaip buvo transliuojamos įvairios rungtynės. Pasakosime, kad mes bene vienintelė radijo stotis, kurioje visada buvo laidos tautinėms mažumoms, ir kad mes visada transliuojame ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių kalbomis.

Taip pat pasakosime apie labai įdomų fenomeną, kuris daug metų buvo LRT RADIJUJE, tai – laidos užsienio lietuviams ir laidos anglų kalba. Be abejo, kalbėsime apie muziką, kuri grojo, prisiminsime Pupų Dėdę ir „Subatvakarį“, [šnekėsime], koks buvo radijo teatras, kokie garsiausi radijo aktoriai ir režisieriai. Beje, tai – didžiausią auditoriją turintis teatras. Kalbėsime apie humoristines laidas, kurių anksčiau radijuje buvo tikrai nemažai. Kalbėsime apie technologijas, apie radiją ir jaunimą. Iki pat birželio 12 dienos kviesime klausytis apie tai, ką mes nuveikėme per tuos 9 radijo dešimtmečius.

– Tikrasis LRT RADIJO gimtadienis – birželio 12-ąją. Kaip bus švenčiama ši diena?

– Kiek žinome, LRT rengia mums malonią dovaną ir tą dieną Kaune, kur ir gimė radijas, bus didelis koncertas, į kurį sukviesime daug svečių.

– Radijuje dirbate jau senokai. Kokie pirmieji įspūdžiai išliko ryškiausi?

– Taip jau atsitiko, kad į radiją atėjau įdomiu laiku. Sakoma, kad, kai vyksta virsmai, įdomiausia dirbti žurnalistu. Dirbti atėjau praėjusiame amžiuje, 1985 metais, į laidas užsienio lietuviams. Tai ta vieta, kur sovietmečiu buvo leidžiama pasakyti šiek tiek daugiau. Tačiau buvau tarp tų, kurie dar patyrė, kas yra cenzūra, ką reiškia, kai reikia šifruoti visus radijo tekstus, nešti cenzoriams paskaityti, tada viską įsirašyti, sumontuoti ir vėl duoti paklausyti, ar viską padarei taip, kaip galima.

Porą metų teko padirbėti tokioje sistemoje, o paskui prasidėjo Atgimimas. Laidoms užsieniui buvo leista šiek tiek daugiau, todėl mes buvome pirmieji, kurie kalbėjo ir apie Bernelių mišias, apie Sąjūdžio grupės įsikūrimą, darėme interviu su pirmaisiais sąjūdiečiais. Tai buvo be galo įdomu. Baltijos kelias taip pat buvo ta diena, kurią atsimenu. Šeima sakė: ar tu matai, kad visi važiuoja į Baltijos kelią, o mes – priešinga kryptimi į darbą? Bet kažkas juk turi kalbėti ir per tą radiją – kur trūksta žmonių, kaip reikia išsirikiuoti.

Sausio 13-oji – jau ne įdomus, o sukrečiantis potyris. Bet mes įrodėme, kad radijas gali dirbti ir išvarytas iš savo namų, kad įmanoma per porą dienų pradėti įrašinėti įvairiausias kultūrines, literatūrines laidas ir žinias.

– Kokius pagrindinius radijo pokyčius įžvelgiate?

– Pirmasis radijas buvo tiesioginis ir dabar radijuje – labai daug tiesioginio eterio. Tai atsitiko neseniai: tiesioginės laidos atsirado tik paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o prieš tai tik žinios buvo skaitomos tiesiogiai. Tad didelis pokytis – tiesioginis eteris ir galėjimas naujienas pranešti iš bet kurios vietos, transliuoti iš bet kur. Galiu paminėti ir LRT RADIJO vasaros transliacijas, kai važinėjome po įvairiausius miestus, miestelius ir iš ten tris valandas transliuodavome, kur sueidavo žmonės, kurių šiaip radijas nepakalbintų. Į tiesioginį eterį visada gali skambinti klausytojai, išsakyti savo nuomonę ir klausti žmonių, kurių šiaip jie negalėtų paklausti.

– Atėjus naujoms medijoms, senosioms žadamas išnykimas. Tai prognozuojama ir radijui. Kaip manote, ar radijas tikrai išnyks?

– Radijo imtuvas ant palangės kada nors vis tiek išnyks, jį kas nors pakeis. Kaip ir sakiau, radijo galime klausytis įvairiomis formomis: per telefoną, kompiuterį, MP3 grotuvą. Dar neįsivaizduojame, bet gal kas nors mums implantuos imtuvą į ausį ir mes galėsime tiesiai ten gauti kokią nors programą.

Toks, koks jis yra dabar, radijas neišliks, bet žmonėms visą laiką reikės žinių, kad jas praneštų čia ir dabar. Reikės ir įdomių istorijų, susitikimų su žmonėmis. Žmonės – tinginiai, jie nelabai nori skaityti, tad, kai jiems kas nors papasakoja į ausį, žinių bagažas išsiplečia greičiau. Todėl, manau, kokia nors forma mes būtinai išliksime, o sufantazuoti kokia, reikia prašyti Simono Bendžiaus, kuris radijuje prognozuoja mokslo ateitį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...