captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Matonis: kad neatskleistume per daug, montuoti naują LRT laidą padėjo kariškiai

Nuvesti ten, kur paprastam žiūrovui nepavyktų patekti, tačiau neatskleisti tiek, kad tektų atsakyti prieš įstatymą – tokį tikslą įgyvendinti žada naujosios LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ kūrėjų komanda. Pirmoji laida – jau antradienio vakarą, 22.30 val. 
 
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Laidos vedėjas Deividas Jursevičius, gynybos ekspertas Aleksandras Matonis, bei prodiuseris Eduardas Silva, viešėję LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ studijoje, papasakojo, kaip gimė laidos sumanymas ir ką įdomaus joje galės atrasti žiūrovai.

– Koks yra laidos sumanymas? Kaip gimė idėja kurti šią laidą?

E. Silva: Televizijoje dirbu jau dvidešimt metų. Per šį laiką prikaupiau patirties kuriant panašios tematikos laidas – esu dirbęs su specialiosiomis policijos pajėgomis, išminuotojais, kariškiais ir pan.

Prieš kelis metus likimas mane suvedė su A. Matoniu, kuris vyko į Afganistaną. Jis tuo metu rašė knygą ir kreipėsi į mane, kaip į prodiuserį, prašydamas technikos reikiamos medžiagos fiksavimui. Kai jis grįžo iš Afganistano, kuriame taip pat esu buvęs, pasikalbėjome ir sumanėme sukurti įdomią ir aktualią laidą.

Neskubėdami pradėjome filmuoti tai, kas vyksta Lietuvoje. Kaip tik tuo metu pradėjo aštrėti situacija Europoje, Ukrainoje, iškilo Rusijos agresija. Galbūt nuojauta lėmė tai, kad filmuoti pradėjome prieš pat šiuos įvykius. Aplinkybės susiklostė taip, kad ši laida tapo labai aktuali. Juk karyba ir karinė tematika dabar yra viena svarbiausių temų.

– Laida vadinasi „Karinės paslaptys“. Kiek iš tikrųjų galima šias paslaptis atskleisti?

A. Matonis: Televizija – ne tik informacijos šaltinis, bet ir pramoga. Mūsų laida nėra tik žinių laida, joje yra ir tam tikrų elementų, skirtų žmones sudominti, suteikti jiems pramogą, tuo pačiu suteikiant ir žinių. Pavadinimas taip pat turi atkreipti dėmesį.

Kariuomenės paslaptis atskleisti reikia atsakingai, nes už slaptos informacijos atskleidimą gali tekti atsakyti prieš įstatymą. Iš tiesų kasdienybėje karinių paslapčių žinome nedaug – paslaptis yra ir tai, ką kariai valgo. Juk daug kas įsivaizduoja, kad tai ta pati kareiviška košė, kuria vaišina per Kariuomenės ir visuomenės dienas.

Šioje laidoje daug dėmesio skirsime pratyboms, taktikai, ginkluotei, sieksime parodyti, kaip keičiasi karyba, kokios yra naujausios ginkluotės sistemos, ką turi mūsų kariuomenė ir ko jai labiausiai trūksta, ką turi mūsų sąjungininkai.

Beje, jau pusantrų metų jaučiamės kaip tikri, o ne formalūs NATO nariai, mūsų teritorijoje dislokuotos dvi JAV kuopos. Viena jų – logistikos, kita – kovinė. Į Lietuvą atvyksta ir kitų valstybių padaliniai ne tik pratyboms, o būna čia nuolat.

Mūsų sąjungininkai intensyviai bendradarbiauja su mūsų kariuomenės daliniais, dalinasi savo patirtimi, tam tikrų dalykų pasimoko ir iš mūsiškių. Išmokti abiems pusėms tikrai yra ko. Pvz., gilias karines tradicijas turinti portugalų kariuomenė, pakliuvusi į Pabradės miškus, visiškai pasimeta ir net palydovinė navigacija jų negelbsti.

Taip yra todėl, kad Portugalija yra kitokio reljefo. Jie labiau pripratę prie kalnų, o ne lygumų ir miškų. Lygiai tas pats nutinka mūsų kariams, pirmą kartą atsidūrusiems Afganistane, – tie kalnai, kurie yra įprasti vietos gyventojams, mums atrodo kaip Marso kanjonai.  

– Karinėse misijose ir pratybose rinkote medžiagą. Ar buvo lengva suderinti vizitus?

E. Silva: Šis klausimas labai siejasi su prieš tai užduotu klausimu apie karines paslaptis. Mūsų operatorius visai neseniai sugrįžo iš labai modernaus amerikiečių laivo, kuris plaukė iš Azorų salų į Ispaniją. Šis laivas gali numušti sparnuotąsias raketas. Žiūrovui patekti į tokį laivą yra misija neįmanoma, o mūsų komanda stengiasi patekti už tų uždarų durų ir parodyti tiek, kiek leidžiama parodyti.

Kažkada filmavome vienos bazės požeminę slėptuvę, kurioje yra medicininiai įtaisai. Evakuacijos metu kariai turėtų bėgti laipteliais žemyn. Operatorius nufilmavo, kiek laiptelių tektų įveikti besievakuojantiems kariams.

Montuoti laidą mums padėdavo kariškiai tam, kad neatskleistume per daug informacijos. Taigi, tuos kadrus, kuriuose galima suskaičiuoti visus laiptelius, mūsų paprašė iškirpti, nes paaiškėjo, kad pagal tai galima suskaičiuoti, kokio galingumo sprogmenį reikėtų padėti, kad bunkeris būtų pažeistas.

Tad tokių paslapčių atskleisti mes negalime, bet komanda stengiasi patekti ten, kur paprastam žiūrovui nepavyktų.

– Ar sudėtinga patekti ten, kur durys yra uždarytos, eiliniam žiūrovui?

E. Silva: Tai yra pakankamai sudėtinga, bet mums padeda įvairios institucijos. Su Amerikos kariais susitarti mums padeda JAV ambasada, turinti specialias programas žurnalistams. Su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija taip pat turime senas bendradarbiavimo tradicijas, jau sukauptas pasitikėjimo bagažas.

Pvz., filmuodami spec. pajėgas visuomet maskuojame jų veidus, nes tai – karinė paslaptis, už kurios atskleidimą laidos kūrėjai gali patekti į kalėjimą. Tad stengiamės balansuoti taip, kad būtų įdomu ir naudinga visuomenei ir nekenktų patiems kariams. Beje, reikia nepamiršti, kad šią laidą gali žiūrėti ir kitų šalių žvalgybos bei žmonės, turintys įvairių interesų.

– Deividai, esate laidos vedėjas. Kiek jums įdomūs kariniai dalykai? Kiek esate su jais susipažinęs?

D. Jursevičius: Man pačiam šią vasarą teko dalyvauti LRT TELEVIZIJOS projekte „Tikri vyrai“, kur su kolegomis išbandėme „karinę košę“.  Tad esu šiek tiek prisilietęs prie to ir įsivaizduoju, kaip sustyguota Lietuvos kariuomenė tiek, kiek tai leido pamatyti dalyvavimas minėtame projekte. O su šia kūrybine grupe man atsivėrė visai kiti klodai. Mane stebina šių žmonių karinių paslapčių išmanymas. Rodos, jie net patys nesuvokia, kiek daug jie žino, yra pamatę ir nufilmavę. Pvz., A. Matonio patirtis Afganistane nuo berods 2007 m.

A. Matonis: Tiesą sakant, nuo šiek tiek anksčiau. Man likimas lėmė kaip žurnalistui pakliūti į visus XX a. pab. ir XXI a. pr. vadinamus karštuosius taškus Europoje ir greta jos. Teko keliolika sykių lankytis Balkanuose: matyti ir Bosniją, ir Kosovą po karo, Irako ir Afganistano operacijas dar prieš įstojant į diplomatinę tarnybą.

Tos žinios nenueina veltui: pamačiau ir galiu palyginti įvairių valstybių patirtį, susipažinau su įvairių valstybių kariais, ir, žinoma, tai suteikia tam tikrą žinių bagažą. O žurnalistai iš kitų žmonių išsiskiria išlavintu pastabumu, todėl užfiksuoja tokias detales ir niuansus, kurių kitų žmonių akys nepastebi.

– Laida – ne tik apie dabartį. Žiūrovai pamatys ir istorinių mūšių vietas?

A. Matonis: Karyba egzistuoja tiek, kiek egzistuoja moderni civilizacija. Savo laidose atsigręšime į praeities mūšius, kurie yra kažkuo reikšmingi karybos arba mūsų valstybės istorijoje.

Vienoje artimiausių laidų papasakosime apie Radviliškio mūšį, kurio 96-osios metinės bus minimos lapkričio 21–22 dienomis. Tai – kovų už Lietuvos laisvę etapas. Net neįsivaizdavome, kiek ten yra įvairių paslapčių. Pvz., sakoma, kad Radviliškio mūšis vyko prie malūno. Tuo metu ten buvo septyni malūnai, iš kurių išliko tiktai vienas. Tad kyla klausimas, prie kurio malūno derėtų pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę ir jos valstybingumą.

– Antradienį – pirmoji laida. Skelbiama, kad ji bus nestandartinė. Ką pamatys televizijos žiūrovai?

E. Silva: Kadangi laida pradeda savo sezoną, pirmojoje laidoje bus pristatomos būsimos temos bei virtuvė, kaip gaminama ši laida. Papasakosime istorijas ar nutikimus, kurie vyko renkant tą medžiagą. Tai bus tarsi įvadas. Sezono pradžia ir pabaiga yra tinkamas laikas apžvelgti arba papasakoti, kas žiūrovų laukia. Nuolat sekame aktualijas ir jas įpiname, nes tai, ką filmavome prieš porą metų, šiandienos kontekste gali matytis visiškai kitu kampu.

Laida „Karinės paslaptys“ – lapkričio 10 d. 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...