captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: kaip lenkas dėl Lietuvos nepriklausomybės kovojo

Kaip nuo XIII amžiaus pabaigos lietuvaitės nutekėdavo į Mazoviją? Kodėl lietuviai, slėpdami nuo lenkų, bandė trečią kartą gauti karūną Lietuvai? Jono Basanavičiaus tapatybės aspektai, ir kaip lenkas Wladysławas Sikorskis kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės per Antrąjį pasaulinį karą. Tokias temas gvildens Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ šį sekmadienį 16.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ. 
 
„Scanpix“ nuotr. / Wladyslawas Sikorskis
„Scanpix“ nuotr. / Wladyslawas Sikorskis

1942 metų gruodžio 19 dieną, vykstant aršiems mūšiams, ant Stalino ir Molotovo stalo atgulė NKVD pažyma su grifu „visiškai slaptai“. Joje buvo atpasakotas generolo W. Sikorskio pokalbis su Jungtinių Valstijų prezidentu Franklinu Rooseveltu. 

Ten buvo rašoma taip: „Rooseveltas pareiškė, kad Stalinas bus patenkintas, gavęs Estiją, Latviją ir Besarabiją, Petsamo uostą paversdamas rusišku ir sukurdamas neutralią zoną Karelijoje. Lietuva ir Bukovina negali atitekti Sovietų Sąjungai. 

Nieko aiškaus nepasakęs dėl Rusijos – Lenkijos sienos nustatymo, prezidentas vis dėlto nurodė, kad, jo nuomone, Stalinas sutiks Vilnių ir Lvovą palikti Lenkijos sudėtyje. Pagal Sikorskio žodžius, jis atsakė prezidentui, kad apgailestauja dėl Estijos ir Latvijos likimo, tačiau Lenkija nenusiteikusi dėl jų pyktis su Rusija. O dėl Lietuvos Sikorskis kategoriškai pareiškė, kad lenkai negali abejingai stebėti jos likimo. Sikorskis pažymėjo, kad tokiomis sąlygomis jis pasiruošęs pasirašyti susitarimą su Rusija bet kuriuo momentu“.

„W. Sikorskis ir kiti įsivaizdavo, kad su Lietuva reiks kalbėtis, net jei Lietuva nesutiks dėl glaudesnio ryšio su Lenkija. Tuomet tegu būna bent nepriešiška, turinti savarankiškumą šalis. Šitas momentas nefiksuotas programiniuose dokumentuose, bet politinių debatų ir diskusijų aplinkoje, be abejo, buvo“, – pasakoja istorikas Ramojus Kraujelis.

Rimvydas Petrauskas papasakos apie pačius seniausius lietuvių ir lenkų santykius ir paaiškins, kodėl lietuvių kunigaikščių dukterys nutekėdavo į Mazoviją. 

Taip pat bus nagrinėjamas 1526 metų karūnacijos projektas. Būtent tų metų vasarą Lietuvos ponų taryba valdovui Žygimantui Senajam, keliavusiam iš Gdansko į Varšuvą, atsiuntė pranešimą. Dalis jo turėjo būti perduota slaptai ir asmeniškai pačiam valdovui, jog jo negirdėtų dvariškiai ir patarėjai lenkai. 

Tame slaptame laiške buvo štai kas parašyta: „… kad jie tą karūną, kuri buvo pasiųsta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, grąžintų didžiajam kunigaikščiui, Jūsų Malonybės sūnui, kad jis, laimingai Jūsų Malonybei valdant, būtų karūnuotas“. 

Kodėl nepasisekė trečiasis Lietuvos karūnacijos bandymas?

Atsakymai į šiuos klausimus – laidoje „Istorijos detektyvai“ šį sekmadienį 16.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...