captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: kaip J. Stalinas A. Sniečkui Karaliaučių siūlė?

Kas buvo vienas iš vertingiausių NKVD šnipų, kuriam buvo pavesta nužudyti Levą Trockį? Ir kaip jis susijęs su Lietuva? Kodėl Josifas Stalinas norėjo Karaliaučiaus kraštą prijungti prie sovietinės Lietuvos? Kaip, baigiantis karui, sovietai patys susprogdino Vilniaus geležinkelio stotį? Ir kas buvo „pragaro virtuvė“ pačiame Vilniaus miesto centre? Tokias temas gvildens Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ šį sekmadienį 16.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Laidoje bus nagrinėjami NKVD žvalgo, kilusio iš Lietuvos, gyvenimo detektyvai. Jam buvo patikėta nužudyti L. Trockį. Tą kartą pasikėsinimas nepavyko. Jis buvo pasiruošęs mirti, bet įvykdyti Stalino įsakymą nužudyti Tito. Kas jis buvo? „Istorijos detektyvų“ kūrybinė grupė netgi surado liudininką, kuris buvo susitikęs su paslaptinguoju šnipu, kai šis dar buvo gyvas. „Mane nuveda į darbo kabinetą. Foteliuke sėdi žmogus prie darbo stalo, maloniai pasisveikinam. Man taip buvo netikėta, kad taip iš pirmo žvilgsnio ar iš pirmo žodžio jauti, jog tarp mūsų jokio tarpo, jokio oficialumo“, – kalba publicistas Rimantas Vanagas.

Kartu su garsiu istoriku Alvydu Nikžentaičiu laidoje bus nagrinėjami painūs sovietų planai prijungti Karaliaučių prie sovietinės Lietuvos. „Pirmojo susitikimo metu, kai Stalinas netikėtai pasiūlė prisijungti šitą teritoriją, Antanas Sniečkus kategoriškai atsisakė manydamas, kad tai yra Stalino provokacija. Jis manė, kad jei sutiks, tai Stalinas pavadins jį nacionalistu ir atsikratys, kaip atsikratė daugelio”, – tikina A. Nikžentaitis.

Laidoje taip pat bus narpliojama paini istorija: 1945 metų sausio 12-osios pavakarę Vilniuje nugriaudėjo ne vienas galingas sprogimas. Kitą rytą vilniečiai pamatė, kad nuo paslaptingų sprogimų labiausiai nukentėjo geležinkelio stotis ir jos apylinkės. 

„Apskaičiuota, kad buvo nukentėję apie 500 pastatų, iš kurių 140 nukentėjo nuo 76 iki 100 proc. – reiškia iš esmės sunaikinti. Tiesa, iš jų 120 buvo mediniai, 20 – mūriniai. Žinant, kaip tuo metu atrodė stoties apylinkės, didžioji dalis tų pastatų buvo nušluota“, – teigia istorikas Marius Ėmužis. 

Kodėl sovietai melavo, kad tai padarė vokiečiai?

Ketvirtoji laidos tema – labai žiauri. Apie tai, kas buvo vadinama „virtuve“ oficialiuose dokumentuose. Kas ta „pragaro virtuvė“, esanti pačiame Vilniaus centre? Apie tai pasakos Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

„Istorijos detektyvai“ kartu su V. Savukynu – sekmadienį 16.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...