captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT Radijo gimtadienis: kokie reikšmingi darbai atliekami už eterio

Per dieną garso režisierei tenka suderinti mažiausiai 30 pašnekovų balsus, valdymo pulte yra daugiau nei 100 mygtukų, daugiau nei 150 radijo laidų per mėnesį virsta tekstais, o LRT muziejuje išlikęs dar 1932 m. mikrofonas. Šiuos ir kitus įdomius faktus atskleidė LRT Radijo kolegos, sveikindami LRT Radiją su reikšminga švente.
 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Per dieną garso režisierei tenka suderinti mažiausiai 30 pašnekovų balsus, valdymo pulte yra daugiau nei 100 mygtukų, daugiau nei 150 radijo laidų per mėnesį virsta tekstais, o LRT muziejuje išlikęs dar 1932 m. mikrofonas. Šiuos ir kitus įdomius faktus atskleidė LRT Radijo kolegos, sveikindami LRT Radiją su reikšminga švente.

Penktadienį LRT Radijas švenčia gimtadienį. Prieš 89 metus, 1926 metų birželio 12 dieną, Kaune prasidėjo pirmoji LRT Radijo transliacija. Jos įrašas iki šių dienų nėra išlikęs, todėl nežinoma, kokia buvo pirmoji lietuviška radijo laida.

Šiuo metu LRT Radijas yra klausomiausias ir didžiausias šalyje, turintis tris programas –  LRT Radiją, LRT Klasiką bei LRT Opus. Radijo gimtadienio proga LRT Radijo žurnalistai nutarė pasikalbėti su LRT Radijo kolegomis, kurių darbas labai svarbus, tačiau balsai negirdimi radijo eteryje.

Portalo LRT.lt redaktorė Jurgita Jasiūnienė radijo laidas verčia tekstu. Juos portalo skaitytojai gali rasti rubrikoje „Kalba Vilnius“.

„Iš esmės mes dirbame tik su radijo tekstais. Per mėnesį ankščiau iššifruodavome ne mažiau nei  150 radijo laidų. Kitas svarbus dalykas – per mėnesį portalą aplanko 635 tūkst. vartotojų. Taigi galite įsivaizduoti, kaip plačiai tekstai pasklinda“, – pasakoja J. Jasiūnienė. Portalo redaktorės teigimu, dažniausiai portalas rengia pranešimus apie aktualijas iš laidų „Ryto garsai“ ir „60 minučių“. Be to, tekstais verčiamos ir kultūros, sveikatos, verslo bei kitos laidos.

„Žmonės ypač mėgsta skaityti psichologinius tekstus apie santykius ir saviugdą“, – tikina pašnekovė. Redaktorės teigimu, sudėtingiausia tai, kad radijuje yra labai daug emocijos. „Šito tekste pertekti negalima. Kartais klausai,  radijuje – labai gera, įdomi laida, bet užrašyta ji tokia nebebūna“, – mano J. Jasiūnienė. Bet kokią radijo medžiagą reikia perklausyti, iššifruoti, suredaguoti tekstą, parašyti gerą įžangą ir pavadinimą, kad šis sudomintų skaitytojus. „Kartais tai trunka valandą, kartais ir daugiau. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip žmogus moka kalbėti – sklandžiai ar sudėtingiau“, – pasakoja LRT.lt redaktorė.

LRT muziejaus vadybininkė Raimonda Impolevičienė rengia ekskursijas LRT. Vaikus, moksleivius ir suaugusius moteris vedžioja ne tik po LRT muziejų, bet ir radijo bei televizijos studijas. „Vienas seniausių LRT muziejaus eksponatų yra 1932 m. radijo mikrofonas. Taip pat yra labai įdomi tautinė vėliava, kuri 1941 metais buvo iškelta ant Kauno ir Vilniaus radijo pastatų. Ji į mūsų muziejų atkeliavo labai įdomiai: Juozo Balčiausko, inžinieriaus, kuris kūrė radiją, dukra vėliavą atvežė iš Amerikos“, – prisimena R. Impolevičienė.

Moters teigimu, dalyvaujantys ekskursijoje dažniausiai domisi Sausio 13-ojios įvykiais. „Šiandien turėjau ekskursiją, ir jaunimas mane pilte užpylė klausimais apie tos nakties įvykius“, – teigia R. Impolevičienė. Taip pat ji sulaukia įvairių klausimų apie radijo reportažų kūrimą, žurnalistų darbą, radijo teatro kūrimą.

„Net ir paaugliai, atvesti į radijo studiją, kartais klausia – ar jie mus mato per tą stiklą, ar tikrai čia tiesioginis eteris?“ – pasakoja pašnekovė. Mat žurnalistai ekskursijos dalyvius mato, tačiau ir toliau turi dirbti savo darbą susikaupę. „Tiesioginis eteris jiems būna didžiausiais įspūdis“, – LRT lankytojų nuotaikas vertina R. Impolevičienė. LRT ekskursijos yra nemokamos, tačiau jas reikia užsisakyti iš anksto. Geriausia, kad grupėje būtų nemažiau nei 10 žmonių.

Kita pašnekovė, kurios negalima ilgai kalbinti, nes jos darbas labai svarbus, – garso operatorė Nina Šmargun. Vienoje radijo studijos stiklo pusėje – mikrofonai, kitoje – nemažai monitorių ir dar daugiau mygtukų. Čia dirba garso režisierė. Moteris tikina bandžiusi suskaičiuoti mygtukus – kol kas jų daugiau nei šimtas. „Pro stiklą labai smagu žiūrėti į vedėjus, redaktorius. Kai pati pirmą kartą atsisėdau prie mikrofono, labai jaudinausi“, – pripažįsta pašnekovė.

Garso operatorė pasakoja LRT dirbanti jau 42 metus. „Stažas labai nemažas, o aparatūrų keitėsi tiek, kad aš net nesuskaičiuosiu. Dabar ji šiuolaikinė – kiek palengvina darbą“, – sako N. Šmargun.  Garso operatorė prisimena, kad kartą, kai prasidėjo vadinamosios gyvos laidos, prie jos priėjo vienos laidos redaktorė ir sako – mano laida labai svarbi ir norėčiau, kad ji labai gerai skambėtų.

„Man, kaip radijo darbuotojai, visos laidos turi skambėti vienodai gerai. Svarbiausia, kad eteryje nebūtų tylos, nes čia – ne televizija, vaizdelio neparodysi“, – aiškina moteris. Per vieną darbo dienos pamainą, pasak N. Šmargun, pasikeičia bene 30 pašnekovų ir visų jų garsą reikia suderinti, bet, pasitaiko ir nenumatytų situacijų. „Be visų kalbų, mes turime mokėti ir ženklų kalbą, bet turiu tiek stažo, tiek dirbu, pažįstu kiekvieną redaktorių, kiekvieną vedėją ir jau susišneku nekalbėdama“, – tvirtina LRT Radijo garso operatorė.

Už radijo teatrą ir kultūrines LRT Radijo laidas atsakinga garso režisierė Sonata Jadevičienė. „Radijo teatras yra labai svarbus, reikalauja daug muzikinių ir dramaturginių žinių. Dirbame su įdomiais žmonėmis ir iš tiesų, kad išeitų galutinis rezultatas, kuris atrodo labai lengvai, tikrai reikia daug pastangų“, – tikina S. Jadevičienė. Moters žodžiais, kartais radijo teatrui naudojami sintetiniai, kartais – autentiški garsai. „Kartais, jei įrašinėjame studijoje, o garsas – iš lauko, jis neatitinka erdvės. Čia yra daug užduočių. Kartais garsą reikia sukurti“, – teigia garso režisierė.

Už LRT Radijo transliacijas vasaros kelionių metu ir kitas sklandžias radijo transliacijas atsakingas LRT Radijo technikos komplekso vadovas Jonas Kasciuškevičius. Jis LRT dirba nuo 1984 m. „Kai atėjau dirbti, dar buvo pirmos kartos lempinės technikos, sunkūs lempiniai magnetofonai MEZai. Gaudavai magnetofoną, o kartu su juo kartu turėdavo dirbti inžinierius, kad mygtukai spaudytųsi. Pamažu technika keitėsi, tobulėjo, galų gale pasiekėme, kad viską transliuojame iš kompiuterių“, – džiaugiasi specialistas.

Nors radijas šiais laikais labai mobilus, tačiau radijo transliacijoms naudojamas plačiajuostis skaitmeninis ryšys, kuris yra prieinamas ne visur. „Linksmiausia istorija, kai buvome šventojoje. Ten daugybė mašinų, daugybė žmonių vasarą, o pasirodo, kai užsisakėm plačiajuostį skaitmeninį ryšį, Šventoji visą dieną turėjo likti be jokio ryšio. Todėl turėjome ieškoti alternatyvos ir transliavome kitaip“, – prisimena J. Kasciuškevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...