captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ar verta bijoti varnų?

LRT.lt portalą pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad buvo užpulta ir apdraskyta varnos. Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius mano, kad skaitytoja savo istoriją papasakojo netiksliai. 
 
G. Savickio (BFL) nuotr.
G. Savickio (BFL) nuotr.

LRT.lt portalą pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad buvo užpulta ir apdraskyta varnos. Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius mano, kad skaitytoja savo istoriją papasakojo netiksliai.

„Ėjau Kauno mieste, Pilies gatve, šaligatviu po medžiais. Staiga mane užpuolė varna. Tris kartus skrisdama griebė už galvos kojų nagais. Sužeidimas nedidelis, bet praeiviai turėtų pasisaugoti. Vaiką gali ir rimtai sužeisti. Matyt, tuose medžiuose jos susisukusios lizdus ir taip saugo savo varniukus“, – svarsto LRT.lt skaitytoja.

Gamtininkas S. Paltanavičius suabejojo, ar skaitytoja tiksliai papasakojo savo istoriją. „Situaciją įvertinti sunku. Kai gauni neįprastų pranešimų, visada suabejoji, ar situaciją žmogus pasakoja teisingai“, – sako gamtininkas.

Jo manymu, skaitytojos prielaida tik iš dalies teisinga. „Gali būti, kad žmogų užpuolė ne varna arba jam ant galvos leidosi varnos jauniklis iš lizdo. Išskridę jaunikliai dar nelabai orientuojasi erdvėje“, – aiškina paukščių žinovas.

Be to, pasak S. Paltanavičiaus, varna nieko nestveria kojomis. „Ji viską griebia snapu, todėl toks pasakojimas – neįprastas. Sakykim, vandenyje plaukioja negyva žuvis, tai varna niekada nestvers jos kojomis. Ji vis tiek taip prisitaiko, plasnoja virš vandens, kad žuvį sužvejoti galėtų snapu“, – tvirtina pašnekovas.

Kojas varna naudoja, kai reikia ką nors lukštenti. Tada grobį paukštis primina, prilaiko. „Kojos tampa šiokiu tokiu įrankiu, bet kojos nėra griebimo, paėmimo, sulaikymo įrankis“, – tikina gamtininkas. Dėl šių priežasčių S. Paltanavičius linkęs manyti, kad tai galėjo būti jauniklis, kuriam nepavyko skristi ir jis leidosi ant žmogaus galvos.

„Yra buvę Vilniaus pakraščiuose, kai varnos užpuldavo būtent vieną žmogų. Kažkas neįtikdavo. Tačiau tais atvejais varna snapu suduodavo žmogui į pakaušį ar kepurę, bet būtent snapu, ne kojomis“, – kartoja paukščių žinovas.

S. Paltanavičiaus žodžiais, bijoti paukščių ar jų saugotis nereikia, tačiau esama situacijų, kai žmonės turi būti įžvalgesni ir protingesni. „Paprastas dalykas – susižeidė gulbė ar garnys, kuris negali skristi, ir žmonės nori paukščiui pagelbėti. Nepasiruošus ir nežinant paprasto dalyko, galima labai nukentėti. Pirmiausiai tokį paukštį reikia griebti už snapo. Jeigu paukštį bandysime paimti už kūno, jis gindamasis kirs. Paprastai paukščiai pirmiausiai kerta ten, kur žvilga – į akis, prie akių“, – kalba gamtininkas.

Pagrindinis plėšriųjų paukščių ginklas – nagai. „Tačiau agresyviai paukštis elgiasi tik tose situacijose, kai yra sužeistas ar pakliuvęs į žmogaus aplinką ir neturi kitos išeities, tik gintis, o ginantis taisyklių nėra. Šiaip natūraliai gyvenantys paukščiai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, jokios grėsmės nekelia ir nereikia ruoštis jokiems jų antpuoliams bei saugotis“, – ramina pašnekovas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...