captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar krepšinio rinktinė visada liks lietuviška?

Tomas Pačėsas mano, kad Lietuvos rinktinei atėjo laikas pagalvoti apie natūralizuotą krepšininką. Bet Arvydas Sabonis, Jonas Kazlauskas, Vladas Garastas ir Robertas Javtokas tokią idėją vertina atsargiai. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Tomas Pačėsas mano, kad Lietuvos rinktinei atėjo laikas pagalvoti apie natūralizuotą krepšininką. Bet Arvydas Sabonis, Jonas Kazlauskas, Vladas Garastas ir Robertas Javtokas tokią idėją vertina atsargiai.

Per Eurolygos transliaciją televizijos eteryje T. Pačėso pasakyti žodžiai sukėlė diskusijų audrą tarp Lietuvos krepšinio sirgalių.

„Turėtume pasekti Balkanų šalių pavyzdžiu ir natūralizuoti užsienietį įžaidėją“, – pasiūlė T. Pačėsas, šį mėnesį tapęs mūsų šalies jaunimo (iki 20 metų) rinktinės treneriu.

Buvęs Lietuvos rinktinės įžaidėjas taip kalbėjo žiūrėdamas, kaip žaidžia Ibrahimas Jaaberas – Kauno „Žalgirio“ amerikietis, turintis JAV ir Bulgarijos pilietybę.

„Kauno klubo sėkmė daugiausia priklauso nuo I. Jaabero, – komentavo T. Pačėsas. – Jis puikiai valdo komandą, uždega ją ginantis, priima teisingus sprendimus. Manau, pirmą kartą nuo Tyuso Edney laikų „Žalgiris“ turi tokį pajėgų įžaidėją.“

T. Pačėsas gerai žino, kokia yra didžiausia problema Lietuvos rinktinei, iš jos pasitraukus Šarūnui Jasikevičiui.

„Šiandien yra Mantas Kalnietis, o už jo – tuštuma, – neseniai sakė Lietuvos nacionalinės komandos treneris J. Kazlauskas. – Įžaidėjo pozicija mums yra pati skausmingiausia.“

Kol jauni įžaidėjai – Vytenis Čižauskas, Adas Juškevičius, Šarūnas Vasiliauskas, Žygimantas Janavičius, Augustinas Pečiukevičius dar tiktai stiebiasi iki rinktinės lygio, T. Pačėsas siūlo įžaidėjo dairytis ne tik Lietuvoje.

„O kodėl gi ne? Mums reikia rezultatų, kokybės. Makedonija natūralizavo Bo McCallebą. Net Kroatija, turinti senas krepšinio tradicijas, taip pasielgė. Kuo mes kitokie?“ – argumentavo T. Pačėsas.

Būna santuokų iš išskaičiavimo, kurios laimingai tęsiasi iki auksinių metinių. Bet ar tai – Lietuvos rinktinės kelias? Ar Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) verta pradėti ieškoti žaidėjų, kurie nemoka lietuviškai, bet gali padėti komandai užlipti ant garbės pakylos?

„Niekada nemaniau, kad mums reikėtų imtis tokių dalykų“, – paklaustas apie T. Pačėso pasiūlymą susimąstė LKF prezidentas Arvydas Sabonis.

Aklai ieškoti nemato prasmės

A. Sabonis mano, kad Lietuvos rinktinė turėtų išsiversti be užsieniečių. Juolab kad aukšto lygio kandidatai prie durų nesirikiuoja.

„Manau, kaip nors turėtume išsiversti ir be to, – „Lietuvos rytui“ sakė A. Sabonis. – Mes nelabai ką ir turime natūralizuoti. Negi eisi ir dursi pirštu?“

T. Pačėsą sužavėjęs I. Jaaberas jau yra atstovavęs Bulgarijai, kuri kasmet iš kažkur traukia pasus vis naujiems amerikiečiams.

„I. Jaaberas? Dar klausimas, ar jis pats to norėtų?“ – susimąstė A. Sabonis.

Nuo 1992 iki 1999 metų Lietuvos rinktinei atstovavęs milžinas galiausiai pakraipė galvą: „Neįsivaizduoju. Kol kas apie tai net minčių nebuvo.“

Dirbtinė pergalė nebūtų saldi

Dalis Europos valstybių dalija pasus svetimšaliams sportininkams kaip Kalėdų Senelis dovanas. 2011 m. Europos čempionate Lietuvoje amerikiečių krepšininkų turėjo ne viena komanda: Bo McCallebas atstovavo Makedonijai, Omaras Cookas – Juodkalnijai, Earlas Rowlandas – Bulgarijai, Dantaye Draperis – Kroatijai, Henry Domercantas – Bosnijai ir Hercegovinai, Steve’as Burttas – Ukrainai, Marquezas Haynesas – Gruzijai.

2007 m. amerikiečio J. R. Holdeno metimas paskutinėmis sekundėmis dovanojo Rusijai pergalę Europos pirmenybių finale su Ispanija.

Naujus pasus dauguma amerikiečių gavo tiesiog iš dangaus, sutapus krepšininkų interesams pasikeisti legionieriaus statusą Europos lygose ir įtakingų politikų bei sporto valdininkų siekiams bet kuria kaina sustiprinti savo šalies komandą.

Prie Lietuvos rinktinės vairo šiemet sugrįžęs J. Kazlauskas anksčiau treniravo Kinijos nacionalinę komandą ir Azijos pirmenybėse yra susidūręs su varžovais, kurie buvo pasitelkę po kelis natūralizuotus žaidėjus. Tačiau treneriui atrodo, kad geriau eiti sunkesniu, bet garbingu keliu.

„Jei dirbtinai ką nors ir laimėsi, tokia pergalė nebūtų tokia pat saldi, kaip laimėjus su savais žaidėjais, – pabrėžė J. Kazlauskas. – Turime tai, ką turime, ir privalome patys išsisukti iš šio rato.“

Lietuvos rinktinės treneris išimtį darytų tik krepšininkams, turintiems lietuviškų šaknų.

„Jei sportininkas ilgai rungtyniauja šalyje, įleidžia joje šaknis, veda ar išteka, jei jis rinktinei padėtų ne viename čempionate, o ilgiau – tad kodėl ne? – svarstė J. Kazlauskas. – Arba jei turi lietuviško kraujo, kaip Vilniaus „Statyboje“ anksčiau rungtyniavę J. Karpis ir V. Šimkus. Tačiau priimdami dirbtinius sprendimus mes galime prieiti iki kuriozų – tokių, kurie nutiko rusams, radusiems savo moterų krepšinio rinktinei atstovavusių amerikiečių išmestus ir apglamžytus pasus.“

Geriau savi nei samdyti

Kaip jaustųsi Lietuvos rinktinės krepšininkai žaisdami vienoje komandoje su svetimšaliu? 10 vasarų mūsų šalies nacionalinei komandai atstovavęs Robertas Javtokas tvirtino, kad užsieniečio neignoruotų, jei kuris nors vis dėlto gautų šalies pilietybę ir žaistų rinktinėje.

Tačiau Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas yra už tai, kad Lietuvos rinktinėje žaistų tik lietuviai.

„Rinktinė todėl ir yra išskirtinė, kad joje žaidžia lietuviai, – sakė R. Javtokas. – Jei užsieniečiui būtų suteikta Lietuvos pilietybė ir jis tiktų rinktinei, nebūčiau jam priešiškas. Galbūt ir užsienietis sugebėtų tapti rinktinės dalimi. Bet nemanau, kad mums reikėtų į tai veltis.“

R. Javtokas ir kiti Lietuvos rinktinės krepšininkai yra nukentėję nuo komandų, kurios pasitelkė užsieniečių. Vargu ar be B. McCallebo makedonai būtų pasiekę 2011 metų Europos pirmenybių ketvirtfinalį, kuriame įveikė Lietuvą.

„Aišku, Makedonijos pergalės istorijoje ir lieka Makedonijos, nors jai padėjo užsienietis, – kalbėjo R. Javtokas. – Tačiau man atrodo, kad šią problemą reikėtų spręsti kitaip. Reikia patiems ugdyti įžaidėjus ir kitų pozicijų krepšininkus. Verčiau užsiauginti savus nei samdyti kitus ir tapti priklausomiems nuo pinigų. Juk ne paslaptis, kad dauguma natūralizuotų žaidėjų gauna atlyginimus.“

Amerikietė pilietybės negavo

Buvusiam LKF prezidentui Vladui Garastui šioje diskusijoje iškyla iškart keli klausimai.

„Pirmiausia ar tas užsienietis mus išgelbėtų? Ir kas jis būtų? Gal Michaelas Jordanas?“ – gūžčiojo pečiais buvęs Lietuvos rinktinės treneris.

Jis mano, kad Lietuvos rinktinė turėtų remtis savo žaidėjais, nors prieš šešerius metus pats ėjo kryžiaus kelius, kad parūpintų Lietuvos pilietybę amerikietei K. Douglas.

„Ji atrodė kaip tikra lietuvaitė, – apie Vilniaus „Teo“ komandai 2004–2006 m. atstovavusią blondinę krepšininkę kalbėjo V. Garastas. – Tik aprenk tautiškais rūbais ir jau neatskirsi. Be to, ji labai gera žaidėja.“

V. Garastui nepasisekė gauti K. Douglas pilietybės, nors federacija dėjo daug pastangų.

„Perėjau per visas Seimo frakcijas – visi sutiko. Mokslo ir švietimo darbuotojai irgi pasisakė „už“. Net ir Pilietybės komisijos nariai pritarė. Bet prezidentas Valdas Adamkus – ne, – pasakojo V. Garastas. – Tuo metu turėjome gerą moterų rinktinę ir padedami K. Douglas svajojome patekti į olimpines žaidynes, bet nepavyko. Todėl dabar man keistai skamba tas pasiūlymas natūralizuoti krepšininką. Susėdę prie alaus bokalo nieko nenatūralizuosime. Laukia daug formalumų, kuriuos įveikus vis tiek lems prezidentės žodis. Gal pirmiausia pažiūrėkime, kuo baigsis Deivido Stagniūno naujosios čiuožimo partnerės amerikietės bandymai gauti Lietuvos pilietybę. Tada ir galėsime pakalbėti.“

Pilietybės sulaukia ne visi atletai

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2003 metų buvo patenkinta net 20 sportininkų prašymų dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.

Garsiausia jų – rusė Margarita Drobiazko, 1994 metais gavusi Lietuvos pasą, vėliau ištekėjusi už Povilo Vanago ir čiuoždama su juo laimėjusi tris bronzos medalius pasaulio ir Europos pirmenybėse.

Dar vienas atletas, sulaukęs Pilietybės komisijos malonės, – ispanas tenisininkas D. Lencina-Ribesas, gavęs Lietuvos pilietybę antruoju bandymu. Jis yra vedęs buvusią šalies teniso čempionę Gabrielę Masiliūnaitę, išmoko kalbėti lietuviškai ir ne kartą padėjo Lietuvos teniso rinktinei Daviso taurės varžybose.

Ukrainietis krepšininkas Michailas Anisimovas į Lietuvą atvyko mokytis krepšinio 1998 metais būdamas vos 14-os. 2003 m. jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė ir po dvejų metų jis su Lietuvos jaunimo rinktine tapo pasaulio čempionu. M. Anisimovas iki 2009 m. atstovavo keliems mūsų šalies krepšinio klubams, bet pastaruosius tris sezonus rungtyniauja Ukrainoje.

Po 2003 m. Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindas suteikti pilietybę išimties tvarka, Lietuvos pasas nebuvo suteiktas nė vienam sportininkui.

Du sezonus Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidusio amerikiečio krepšininko Erico Elliotto, Vilniaus „Teo“ amerikietės krepšininkės Katie Douglas prašymai buvo atmesti.

„Ne” išgirdo ir amerikietė Katherine Copely, čiuožusi su Deividu Stagniūnu, bet paskui dėl traumos baigusi karjerą. Pastaruoju metu pilietybės siekia kita D. Stagniūno partnerė iš JAV Isabella Tobias, nes tik tokiu atveju porai atsivertų durys į 2014 m. Sočio olimpiadą.

Apie norą gauti Lietuvos pilietybę ir atstovauti mūsų šalies futbolo rinktinei yra prabilęs brazilas Rafaelis Ledesma, prieš keletą metų vedęs lietuvę. Tiesa, Lietuvos futbolo rinktinės treneris Csaba Laszlo skeptiškai įvertino Marijampolės „Sūduvai“ praėjusį sezoną atstovavusio 29 metų futbolininko galimybes patekti į pagrindinę nacionalinės komandos sudėtį.

Dalis Lietuvos sportininkų yra priėmę kitų šalių pilietybę. Daugiausia jų – rankininkai. Iš krepšininkų Lenkijos pilietybę yra gavęs Mantas Česnauskis, pastaruosius 6 metus gyvenantis ir rungtyniaujantis šioje šalyje.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...