captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dakaro ralyje A. Juknevičius ir E. Duoba – geros nuotaikos, nors ir pristabdyti lėtų varžovų

Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiajame greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai varžovai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiajame greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai varžovai.

„Bet viskas gerai – Dakare taip dažnai būna“, – likimo nekeikė lietuvis.

A. Juknevičius ir Edvardas Duoba „Toyota Mebar“ prototipu Dakaro ralio trečiajame greičio ruože išdžiuvusios upės vaga lėkė greitai ir vieną po kito lenkė varžovus, tačiau juos keliolikai minučių sustabdė dukart prakiurusi padanga, o prieš pat finišą – ir varžovai.

„10 kilometrų iki finišo pavijome lėčiau važiuojančius, tačiau niekaip negalėjome aplenkti – rijome jų dulkes. Prasilenkti realiai nėra kaip – lėčiau važiuojantys turi trauktis iš kelio. Mes ir signalizavom, ir kitaip stengėmės jiems parodyto, kad pasitrauktų, o jie niekaip to nedarė. Svarbiausia, kad tokie dalykai muša ir mūsų tempą. Bet nieko nepadarysi – visi važiuojantys Dakare nori būti priekyje, kad niekas netrukdytų“, – sakė A. Juknevičius.

Pasak pranešimo, Dakaro ralio naujokas E. Duoba po beveik bemiegės nakties ir itin sunkaus antrojo greičio ruožo pirmadienį, po trečiojo etapo vėl šypsojosi. Balti dantys švietė purviname veide, tačiau maratono debiutantui svarbiausia buvo, kad jų automobilis pasiekė finišą.

Antradienio rytą startavę 86-i, A. Juknevičius ir E. Duoba už nugaros paliko 20 varžovų. Jei ne prakiurusios padangos, būtų palikę dar daugiau, kadangi tarpiniame finiše jau buvo beveik pasiekę 50-tuką.

Klastingoje ir sunkioje trasoje lietuvių „Toyota Mebar“ skriejo greitai, o A. Juknevičius beveik nedarė klaidų. Dabar išdžiuvusios pavasarinės upės išgraužose automobilis galėjo tiesiog prasmegti, jo ratai daužėsi į slenksčius ir aštrius akmenis.

„Jei ne tie du sugadinti ratai, sakyčiau, kad mums sekėsi labai gerai. Juos keisdami sugaišome laiko. Tačiau ruožas man patiko, nes buvo greitas ir techniškas. Toks tikras dakarinis“, – sakė A. Juknevičius.

„Žalvario“ komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas per kelias nakties valandas išsprendė problemas, dėl kurių „Toyota Mebar“ antrajame greičio ruože buvo įstrigęs kopoje: sutvarkė sankabą ir stabdžius.

Tačiau dėl to, kad labai skubėjo – likus valandai iki naujo starto, automobilis dar buvo pakabintas ant kėbulo atramų – mechanikai nespėjo sutvarkyti kai kurių smulkmenų. Jos liko antradienio popietei – po trečiojo greičio ruožo A. Juknevičius ir E. Duoba į stovyklą grįžo gana anksti. Dėl to daugiau poilsio turėjo ir patys lenktynininkai, ir jų mechanikai.

Trečiadienį laukia ilga diena: iš pradžių sienos į Čilę kirtimas, paskui – dar 315 km jau šios šalies bekelėmis. Finišuos Dakaro ralio dalyviai naujoje stovykloje Kopjapo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...