captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenktynių trasa Lietuvoje už 60 mln. eurų – realybė ar haliucinacija?

Kazlų Rūdoje svarstoma statyti automobilių sporto trasą, kurioje būtų galima rengti bet kokias lenktynes. Tai būtų didžiausias tokio tipo statinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose aplinkinėse valstybėse – nei Baltijos šalys, nei Lenkija ar Baltarusija tokio lygio lenktynių trasų neturi.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kazlų Rūdoje svarstoma statyti automobilių sporto trasą, kurioje būtų galima rengti bet kokias lenktynes. Tai būtų didžiausias tokio tipo statinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose aplinkinėse valstybėse – nei Baltijos šalys, nei Lenkija ar Baltarusija tokio lygio lenktynių trasų neturi.

Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas ir vienas šio projekto iniciatorių Darius Jonušis teigė, kad preliminari tokio statinio kaina siektų 40-60 milijonų eurų, tačiau galimybes vertino atsargiai.

„Viskas pozityvu ir eina labai nebloga linkme. Turime potencialius investuotojus, tačiau kol projektas nepasirašytas, kol nepadėti pinigai ant stalo, tol visada yra tikimybė, kad tie žmonės gali persigalvoti“, – sakė D. Jonušis.

Jo teigimu, į tokį projektą investuojantis žmogus turi būti susijęs su automobilių sportu – jis ne tik investuotų į trasą, bet ir sugebėtų pritraukti didelius renginius.

Arčiausia tokio lygio trasa – už 1 000 km

„Kai kas sako, kad esame pasaulio pakraštys, tačiau ne. Investuotojai supranta, kad pirmas šiame regione „iššovęs“ su tokia trasa laimės. Turime daug trasų – Piarnu, ta pati Kačerginė, bet jos visos lokalios. Jos turi egzistuoti ir turėti darbo, bet čia eina kalba apie kitokią trasą – kitokio kalibro ir kitokio mastelio“, – pasakojo LASF viceprezidentas.

Planuojama, kad naujoji 260 ha sklype pastatyta trasa atitiktų Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) lygį „Grade 2“ – taip žymimos lenktynių trasos, kuriose gali vykti įvairios kėbulinių automobilių ir formulių varžybos, išskyrus „Formulę-1“. Apie pastarąją, net ir turint visus reikalavimus atitinkančią trasą, svajoti neverta – Baltijos šalys tokiam renginiui yra per mažos.

„Grade 2“ žymėjimus turi tokios žinomos trasos kaip „Laguna Seca“ Amerikoje, Brno miesto Čekijoje ar „Brands Hatch“ Anglijoje. Aukščiausią įvertinimą – „Grade 1“ – turi F-1 lenktynėms pritaikytos trasos, kurių artimiausia – „Hungaroring“ Vengrijoje.

„Svarbiausia tema – kad automobilių sportas kiltų aukštyn. Negalime turėti gerų tenisininkų, jeigu neturime aikštynų. Negalime turėti gerų futbolininkų, jei neturime gerų stadionų ir t.t.“, – svarstė D. Jonušis.

Vietos pasirinkimas – dėl logistikos

Prieš dešimtmetį geriausiu XX amžiaus lietuviu lenktynininku vadinamas Stasys Brundza buvo pateikęs trasos projektą – žymiausio lenktynių trasų architekto visame pasaulyje Hermanno Tilkės projektuotą kompleksą netoli Vilniaus, greta Lentvario. Tai būtų buvusi „Grade 3“ lygio trasa, prilygstanti esančioms Lenkijoje prie Poznanės ar „Žaliuoju pragaru“ vadinamam „Nurburgring Nordschleife“.

Jeigu vienas projektas jau yra visiškai parengtas, netgi šimto hektarų ploto žemės sklypas nupirktas, tai kodėl nebuvo deramasi dėl tokių projektų sujungimo? „Nereikėtų painioti šių projektų. Atsakyti, kodėl tas projektas neįvyko, galėtų Stasys Brundza – aš nieko apie tai nežinau“, – sakė D. Jonušis.

„Būtų gražu ir džiugu, jeigu kur nors atsirastų, bet ne taip jau paprasta. Aš palaikau visas iniciatyvas. Prie Lentvario turiu 100 hektarų žemės ir esam padarę visus skaičiavimus, su viskuo, ko reikia. Pas mus trasos kaina kartu su vairavimo mokymo centru buvo realiai apie 23 mln. eurų, tačiau tada pinigų nesurinkom“, – kalbėjo S.Brundza apie 2004-ųjų projektą.

D. Jonušis nesunkiai rado argumentų, kodėl Kazlų Rūda, kad ir nutolusi nuo Lietuvos sostinės per 140 kilometrų, būtų puikus pasirinkimas dideliam tarptautiniam objektui, į kurį kiekvieną savaitgalį keliautų žmonės iš aplinkinių valstybių.

„Kodėl Kazlų Rūda? Didelis plotas, patogi infrastruktūra – šalia „Via Baltica“, netoli Kauno oro uostas, už 200 km Klaipėdos uostas. Kitas dalykas – kad arti nebūtų gyvenviečių“, – kalbėjo D.Jonušis ir iškart prisiminė VšĮ „Plytinės kartodromas“ pavyzdį. Kartodromas neatsigina netoli esančių daugiabučių gyventojų skundų, nors veikia gerokai ilgiau nei greta jo pastatyti namai.

„Nemuno žiedui“ nėra ko baimintis

D. Jonušis pripažino nemanantis, kad prie Kazlų Rūdos atsiradus naujai trasai, iškils grėsmė vienintelei Lietuvos žiedinių lenktynių trasai – Kačerginės „Nemuno žiedui“.

„Manau, kad „Nemuno žiedas“ toliau funkcionuotų. Tai visiškai nesusiję dalykai. Yra diskusijos, kad gal reikėtų geriau investuoti į „Nemuno žiedą“, kad valstybė turėtų ten prisidėti, bet negalima painioti jau esamų trasų su galimai naujai atsirandančiu objektu Lietuvoje“, – įsitikinęs „Promo events“ įmonės, organizuojančios 1 000 km lenktynes ir Sartų žirgų lenktynes, vadovas.

„Nemuno žiedo“ trasos direktorius Arūnas Samochinas šiame kontekste pritarė D. Jonušiui – Kačerginės trasoje galėtų būti atidarytas vairuotojų mokymo centras, ji galėtų tapti gera treniruočių baze lenktynininkams.

Pasak D. Jonušio, svarbiausias dalykas – Kazlų Rūdoje kalbama ne apie valstybės, o apie privataus investuotojo skiriamus pinigus. „Bet kuriame objekte privačių investicijų pritraukimas yra įmanomas, tad kuo čia dėtas „Nemuno žiedas“?“, – retoriškai klausė jis.

Investicija į esamą trasą racionalesnė?

Vienintelės Lietuvoje žiedinių lenktynių trasos „Nemuno žiedo“ direktorius A. Samochinas teigė, kad šį projektą vertina skeptiškai. Jo manymu, Kazlų Rūdos geografinė padėtis yra prastesnė nei „Nemuno žiedo“ ir labiau apsimokėtų investuoti į jau esamą trasą nei statyti naują objektą. Juo labiau kad Kačerginės trasos reljefas yra išskirtinis – čia daug kalnų ir nuokalnių, tai ją išskiria iš trasų visame pasaulyje.

„Jeigu ateis investuotojas ir investuos tą didelę sumą, tai valstybės tikrai bus prašoma prisidėti. Galbūt nutiesti kelius, galbūt pastatyti kokį viešbutį ar viaduką. Manau, kad valstybė turės prisidėti bent 10 proc., tai sudarytų ne vieną milijoną eurų. Investavusi tokią sumą į „Nemuno žiedą“, valstybė turėtų šimtaprocentinį trasos akcijų paketą ir nebūtų tik menka didelio objekto dalininkė, kur viską valdytų privatus juridinis asmuo“, – samprotavo A. Samochinas.

Visiškai atnaujinti „Nemuno žiedo“ trasai reikėtų apie 4,5 milijonų eurų. Jos vadovas nekalba apie infrastruktūrą ir kitus aplinkinius objektus, tačiau kapitališkai renovuoti trasą tokios sumos užtektų.

„Nemuno žiedo“ direktorius teigė, kad jo vadovaujamai trasai galas neateitų net ir atsiradus naujam kompleksui. Šiuo metu jis veda derybas su „Volkswagen Castrol Cup“ lenktynių Rytų Europoje organizatoriais, kurie išreiškė susidomėjimą vieną ar du čempionato etapus surengti „Nemuno žiede“. Tiesa, su viena sąlyga – jeigu trasa būtų renovuota.

„Aš neįsivaizduoju, kaip toks projektas atsipirktų. Gal kažkas nori uždirbti statant tą objektą, tai gal kažkam ir pavyks, bet pastačius ir vykdant veiklą, labai tuo abejočiau“, – kalbėjo beveik keturis metus „Nemuno žiedui“ vadovaujantis A. Samochinas.

Lenktynininkai laukia naujienų

LASF žiedinių lenktynių komiteto pirmininkas Mindaugas Boguševičius, paklaustas apie planuojamą trasą Kazlų Rūdoje, neslėpė ironijos.

„Kalėdos – stebuklų metas, tai aš į tą reikalą reaguoju taip. Kol nepradės kasti žemės, neatvažiuos kranai, aš į tą reikalą žiūrėsiu atsargiai“, – kalbėjo M. Boguševičius apie trasos Kazlų Rūdoje projektą.

2014-ųjų Lietuvos automobilių ralio čempionas ir žiedinių lenktynių dalyvis Ramūnas Čapkauskas neslėpė optimizmo – jis negalėjo pakomentuoti, kiek realu tokį objektą turėti Lietuvoje, tačiau yra įsitikinęs, kad naują ir saugią trasą naudoti būtų kam. Juk šiuo metu lenktyniauti beveik nėra kur.

„Tiktai teigiamai vertinu, nes dabar žiedinių lenktyninių automobilių yra tiek, kad galėtų būti labai stiprus Lietuvos čempionatas. Vien prototipų yra mažiausiai dešimt, žiedinių M serijos BMW yra apie 20, o kiek dar visų kitų“, – sakė R. Čapkauskas.

Žiedinių lenktynių populiarėjimą Lietuvoje pastebėti nesunku – 2014-ųjų vasarą vykusių 1 000 km lenktynių dalyvių parkas buvo stipriausias per visą šių varžybų istoriją, o šalyje kasmet daugėja žiedinių lenktynių renginių, kuriems netrūksta dalyvių.

„Šiandien turint tik „Nemuno žiedą“, daugelis pradedančiųjų lenktynininkų bijo ten važiuoti, nes tai pavojinga trasa – ji neatleidžia klaidų. Turim vieną problemą – nėra saugios žiedinės trasos“, – neslėpė R. Čapkauskas.

Kaina dar nėra žinoma

Neseniai sklido gandai, kad Kazlų Rūdoje planuojamos trasos įrengimui prireiktų 150 mln. eurų, tačiau D. Jonušis tą paneigė. Už tokią sumą būtų galima įrengti „Formulės-1“ reikalavimus atitinkančią lenktynių trasą – pavyzdžiui, naujausia F-1 trasa Sočyje kainavo apie 160 mln. eurų.

„Kainą geriausiai galėtų pasakyti pats investuotojas, kai viską suskaičiuos. Kadangi trasa yra tik projektavimo stadijoje, tikslios kainos niekas nepasakys – galima tik spėlioti. Reali tokios trasos vertė, manau, sukasi tarp 40-60 milijonų eurų“, – kalbėjo D.Jonušis, prisimindamas panašių pagal „Grade 2“ reikalavimus įrengtų trasų kainas visame pasaulyje.

Tokius aukštus reikalavimus atitinkančių trasų Lietuvoje ir artimiausiose valstybėse nėra – jai reikalingos specialios saugos zonos, didelė techninio aptarnavimo zona, laiko matavimo įranga, vandens nutekėjimo sistemos ir t.t.

D. Jonušis užsiminė, kad naujienų galima tikėtis vasario-kovo mėnesiais: „Teoriškai, bet viskas yra teoriškai. Objektyviai vertinant, dar tikrai neaišku. Jeigu kalbėti apie tai, ar tai visiškas muilas ir burbulas iš nieko – tikrai ne. Daug darbo yra nudirbta, dar žmonių prie to prisidėjo ir viskas eina gera linkme.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...