captcha

Jūsų klausimas priimtas

Juodosios lažybų skylės praryja ir teniso žvaigždžių sąžinę

„Esu matęs ne vieną mačą, kuris sukėlė daug klausimų“, – DELFI prisipažino Laurynas Grigelis. Lietuvos tenisininkas gyvena Italijoje – šalyje, kurioje rudenį nugriaudėjo naujausias teniso lažybų skandalas. Nors sukčiai šioje sporto šakoje į dienos šviesą ištempiami kur kas rečiau, purvą į teniso kortus jie neša taip pat kaip ir į futbolo stadionus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Esu matęs ne vieną mačą, kuris sukėlė daug klausimų“, – DELFI prisipažino Laurynas Grigelis. Lietuvos tenisininkas gyvena Italijoje – šalyje, kurioje rudenį nugriaudėjo naujausias teniso lažybų skandalas. Nors sukčiai šioje sporto šakoje į dienos šviesą ištempiami kur kas rečiau, purvą į teniso kortus jie neša taip pat kaip ir į futbolo stadionus.

Tenisas – machinatorių rojaus sodas?

Spalį Italijos žiniasklaida paviešino pareigūnų perimtus susirašinėjimus internetu, demaskavusius du šios šalies žaidėjus.

Daniele Bracciali ir Potito Starace, kurie geriausiais karjeros laikais buvo pakilę iki elitinio ATP reitingo penkiasdešimtuko, kaltinami tyčia pralaimėję dvikovas, kad papildytų kišenes lažybose uždirbtais pinigais.

36-erių D. Bracciali įtariamas 2007 metais pardavęs mačą su amerikiečiu Scoville'iu Jenkinsu, kuriam nusileido 2:6, 1:6. Iškviestas į apklausas veteranas, pastaraisiais metais dalyvaujantis tik prestižinių turnyrų dvejetų varžybose, savo kaltę pripažino iš dalies.

Potito Starace (k) ir Daniele Bracciali, AFP/Scanpix nuotr.

Trejais metais jaunesniam P. Starace, tebesilaikančiam antrame ATP vienetų reitingo šimtuke, dėmę užtraukė 2011 metais patirtas pralaimėjimas ispanui Pablo Andujarui 1:6, 2:6.

Abu italai kartu su dar trimis tautiečiais dėl antikorupcijos taisyklių pažeidimų praeityje kartą jau buvo suspenduoti keliems mėnesiams. Tuomet jie lažinosi dėl mačų, kuriuose patys nežaisdavo, rezultatų.

Šįkart tenisininkai į teisėsaugos akiratį pateko renkant „Calcioscommesse“ (išvertus iš italų kalbos – futbolo lažybų) bylos medžiagą.

Milžiniškos apimties tyrime narpliojama, kas 2011-2012 metais režisavo rungtynių scenarijus žemesnėse Italijos futbolo lygose. Bet tarptautinės nusikaltėlių gaujos pėdsakai tyrėjus netikėtai nukreipė į teniso aikštynus.

„Reali situacija čia lygiai tokia pati kaip futbole. Korupcija tenise jau išplito po visą pasaulį“, – lapkritį konstatavo tyrimui vadovaujantis prokuroras Roberto di Martino.

Ar manipuliavimo varžybų rezultatais mastai futbole ir tenise – išties sulyginami?

Įtartinų futbolo rungtynių kasmet skaičiuojami šimtai, o sankcijų sulaukusių tenisininkų tėra vienetai. Bet oficiali statistika parodo tik trupinius nuo teniso lažybų stalo, kadangi sukčiams ši sporto šaka yra dar patrauklesnė nei futbolas: tereikia susitarti su vienu žaidėju, ir pelnas bus garantuotas.

„Nėra jokio kito sporto, kurį būtų lengviau surežisuoti. Juk tam dažniausiai užtenka vieno žmogaus. Tai – lyg nesibaigianti galimybė“, – palygino kovos su sukčiavimu sporte specialistas iš Australijos Richardas Ingsas.

Bijo skandalų?

Pernai Didžiosios Britanijos laikraštis „Mail on Sunday“ paskelbė interviu su „aukšto lygio pareigūnu“, kuris apkaltino svarbiausias teniso organizacijas slepiant tikrąją padėtį nuo visuomenės.

Anot anoniminio šaltinio, viešai eksponuojamas tik smulkus laimikis, o garsesnių žaidėjų darbeliai dažniausiai nuleidžiami negirdomis baiminantis skandalų, galinčių pakenkti teniso reputacijai. Esą egzistuoja maždaug tuzino įtartinų tenisininkų juodasis sąrašas, kuriame yra ir pirmam ATP reitingo penkiasdešimtukui priklausančių pavardžių.

Nuo 2008 metų kova su korupcija tenise rūpinasi Teniso integralumo skyrius (TIU), kurį įkūrė Tarptautinė teniso federacija (ITF), vyrų ir moterų profesionalų asociacijos (ATP ir WTA) bei keturių Didžiojo kirčio turnyrų organizatorių taryba.

Buvusio Londono metropoliteno policijos detektyvo Nigelo Willertono vadovaujama tarnyba susilaukia priekaištų dėl neefektyvaus darbo, maža to, ji kaltinama skaidrumo stygiumi, kadangi neteikia beveik jokios informacijos nei apie tiriamas bylas, nei apie priimtus nuosprendžius. TIU netgi neskelbia, kiek ir kokio lygio abejonių sukėlusių mačų užfiksuoja per metus.

„Mail on Sunday“ žiniomis, pastebėję įtartinas lažybas, teniso prievaizdai dažniausiai tik privačiai pagrūmoja žaidėjams, bet sporto gerbėjai lieka apkvailinti ir teisybės nesužino.

Tiesa, langą į nematomus kortų užkulisius kartais praveria patys tenisininkai – net ir geriausi iš jų.

Dabartinė pirmoji planetos raketė Novakas Djokovičius atskleidė 2006 metais gavęs pasiūlymą parduoti mačą turnyre Sankt Peterburge (Rusija). Tuomet į viršūnę dar tik kilusiam serbui buvo pažadėti 235 tūkst. JAV dolerių, bet N. Djokovičius atsisakė ir pasitraukė iš varžybų.

Pasakišku uždarbiu masinami ir žemesnio rango žaidėjai. Belgas Gilles Elseneeris, kurio aukščiausia pozicija ATP reitinge buvo 97-a, prisipažino 2005-aisiais atsisakęs pasiūlymo už 140 tūkst. JAV dolerių atiduoti varžovui pergalę pirmame Vimbldono turnyro rate.

Bet norint suvilioti į teniso milijonierių kišenes šildančius didžiųjų turnyrų prizinius fondus nepretenduojančius tenisininkus, nereikia nė penkiaženklių sumų. Lažintis jie gali ir savarankiškai – ir nebūtinai statydami prieš save.

Tenisas nutempia į skolas

Ties apatine antro pagal pajėgumą ATP reitingo šimtuko riba pastaraisiais metais balansuojantis airis Jamesas McGee nepasivargino preciziškai tiksliai suskaičiuoti, kiek jam atsieina viena savaitė dalyvaujant „Futures“ serijos turnyruose, kurių prizinis fondas sudaro 10 tūkst. JAV dolerių. Jei sportininkas keliauja be trenerio, per septynias dienas jis paprastai išleidžia 1,2 tūkst. eurų, įskaitant lėktuvo bilietus. Net tapęs nugalėtoju, žaidėjas patiria 270 eurų nuostolį.

Kaip tokiu atveju išlaikyti balansą banko sąskaitoje? Nieko keista, kad tenisininkus puola pagunda dirstelėti į lažybų tarpininkų pasiūlą: mėginti nuspėti galima ne tik mačo nugalėtoją, bet ir rezultatą setais, laimėtų „geimų“ skaičių, realiu laiku lažintis dėl kiekvieno taško. O jei pinigai statomi ne vienoje bendrovėje, potencialus laimėjimas auga astronomiškai.

2007 metais didžiausia pasaulyje interneto lažybų tarpininkė „Betfair“ priėmė tuomet beprecedentį sprendimą anuliuoti visus statymus dėl Lenkijoje vykusio mačo tarp ruso Nikolajaus Davydenkos ir argentiniečio Martino Vassallo Arguello. Dar labiau nei dešimtsyk didesnė už įprastą statymų suma – 7 mln. JAV dolerių, lažybininkus pribloškė faktas, kad didžioji dalis jos buvo „investuota“ laukiant autsaideriu laikyto N. Davydenkos varžovo pergalės.

Sutapimas ar ne, bet trečiame sete rusas pasitraukė iš kovos dėl kojos traumos. Vis dėlto per daugiau nei metus trukusį tyrimą taip ir nebuvo įrodyta, kad mačo baigtis buvo sutarta iš anksto.

Keistenybių prisižiūri ir lietuviai

Įdomu, kad į Italijos prokurorų tinklus rudenį patekę D. Bracciali ir P. Starace paskutinį kartą aikštėje buvo pasirodę drauge. Tautiečiai kartu dalyvavo spalį Maskvoje (Rusija) vykusio Kremliaus taurės turnyro dvejetų varžybose, kuriose įveikė tik pirmą ratą.

Tame pačiame turnyre žaidė ir geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis.

DELFI paklaustas, ar tiki, kad Vimbldono arba „US Open“ turnyruose būna ir nesąžiningų dvikovų, 24-erių vilnietis susimąstė.

R. Berankis, AFP/Scanpix nuotr.

„Netgi nežinau, kaip atsakyti. Aš nemanau, kad taip būna didžiuosiuose turnyruose. Juk priziniai fondai ten ir taip dideli – ar apsimokėtų rizikuoti? O kitur... Turbūt labiausiai į akis krenta atvejai, kai geras žaidėjas pralaimi kažkokiam nežinomam varžovui rezultatu 0:6, 1:6 ar panašiai. Tada iškart kyla visokių minčių.

Bet ir aš pats esu pralaimėjęs žemesnį reitingą turintiems žaidėjams, todėl puikiai žinau, kad kartais tiesiog pasitaiko ne tavo diena. Gal kelionė į turnyrą buvo labai nepatogi, gal neišsimiegojai, susirgai. Nesiryžčiau nieko apkaltinti pardavus mačą, nes netikiu, kad tai įvyksta dažnai... bent jau aukščiausiame lygyje“, – svarstė 86-ą vietą ATP reitinge šiuo metu užimantis žaidėjas.

Kitaip nei R. Berankis, jo komandos draugas Deviso taurės varžybose L. Grigelis (ATP-338) vis dar periodiškai keliauja po žemiausio rango „Futures“ serijos turnyrus. Jo maršrutas driekiasi ir po tokias šalis kaip Rusija, Uzbekistanas ar Kroatija, kurios laikomos padidintos rizikos zona.

Keistenybių L. Grigelis prisižiūri ir toje pačioje Italijoje, kurioje 23-ejų klaipėdietis praleidžia daugiausiai laiko.

„Kartais būna labai keista, kai tenisininkas atsisako pabaigti mačą rezultatui esant 6:3, 5:3 arba 6:2, 5:4. Kodėl taip atsitinka? Tarkime, žaidėjas lažinosi, kad laimės septynis arba daugiau geimų. Rezultatas yra 6:3, 5:3 varžovo naudai, ir pastarasis paduoda kamuoliuką. Lažybose dalyvaujantis žaidėjas mato, kad praras pinigus, todėl atsisako tęsti kovą – taip nutikus statymai dėl geimų dažniausiai anuliuojami. Ir tokių mačų būna nemažai. Žiūri ir niekaip negali suprasti, kodėl tenisininkas negali užbaigti paskutinio geimo.

Ne kartą esu matęs ir atvejų, kai apsauga išsiveda iš tribūnų žiūrovą. Pavyzdžiui, taip nutiko „Challenger“ serijos turnyre Bergame. Tas žmogus turėjo kompiuterį, kuriuo atliko statymus realiu laiku. Visuose turnyruose draudžiama tai daryti, nes gyvai mačą stebintis žiūrovas gali spėti pastatyti pinigų greičiau nei internete užfiksuojamas taškas“, – DELFI aiškino L. Grigelis.

Tenise rezultatą dažniausiai nulemia centimetras ar jo dalys – kamuoliukas pataiko į liniją arba ne, ir pasakyti, kur žaidėjas jį iš tiesų norėjo pasiųsti, labai sunku. Ar įmanoma atskirti varžovus, kurie patys yra linkę pralaimėti?

„Gal, jei būtumei labai atidus. Aišku, jei nepataikęs kamuoliuko į aikštę žaidėjas eina išsišiepęs arba pralaimėjęs puola nežinia kam skambinti, tada galima pagalvoti, kas čia darosi. Bet sakau atvirai: man dar nė karto nebuvo pasitaikę mačo, kuomet atrodytų, kad pajėgus varžovas nežinia už ką pergalę atidavė“, – kalbėjo R. Berankis.

Pasiūlymų gali gauti bet kada

Dažnai turnyruose susiduriantys ir vienas kitą neblogai pažįstantys tenisininkai geriau nei kas kitas žino apie kolegų sportinę formą, sveikatos būklę. Atskleisti tokio pobūdžio informaciją pašaliniams asmenims draudžia ATP taisyklės, mat nutekėjusi ji gali sukelti žaibišką poveikį lažybų rinkoje.

Bet net ir bendraujant tarpusavyje lažybų tema, anot pačių tenisininkų, yra tabu.

„Niekas nekalba apie tokius dalykus. Bent jau aš niekada nesu girdėjęs ką nors sakant, kad Jonas pralaimėjo Petrui už kažkokią sumą. Viską, ką apie tai sužinau, perskaitau spaudoje“, – teigė R. Berankis.

„Nė apie vieną žaidėją nesu girdėjęs kalbant, kad jis yra nešvarus. Pasikalbame apie daug ką, bet niekada negirdėjau minint tenisininkų, dalyvaujančių lažybose, pavardžių“, – antrino L. Grigelis.

AFP/Scanpix nuotr.

Paklausti, ar patys kada nors buvo viliojami pasielgti nesąžiningai, abu geriausi Lietuvos tenisininkai purtė galvas. Nors L. Grigelis čia pat pridūrė neatmetantis galimybės tokių pasiūlymų dar sulaukti.

„Prie manęs niekas nėra lindęs. Net nežinau, kodėl – gal kad mato, kaip visada kovoju. Bet aš manau, kad vieną dieną taip tikrai gali nutikti. Man atrodo, kad lažybų problema egzistuoja visur“, – atviras buvo žaidėjas.

„Aš tikiu, kad tie dalykai vyksta kiekvienoje sporto šakoje, nuo jų nepabėgsi. Bet pats nelabai ką apie tai žinau“, – pridūrė R. Berankis.

Daugiausiai diskvalifikuotų – iš Rusijos

Pastaraisiais mėnesiais teniso pasaulį lažybų skandalai purto ne tik Italijoje.

Lapkritį dėl dalyvavimo lažybose iki gyvos galvos buvo diskvalifikuotas 22-ejų teisėjas iš Prancūzijos Morganas Lamri.

Australijoje atomazgos laukia byla, aikštėn iškilusi vasarą policijai sulaikius šešis asmenis, kurie, kaip įtarta, lažindamiesi dėl iš anksto sutartų mačų uždirbo maždaug 50 tūkst. JAV dolerių.

Tik vienas iš jų – buvęs tenisininkas ir treneris Matthew Foxas – buvo nubaustas pinigine bauda. Bet istorija tuo nesibaigė, kadangi kaltinimų sulaukė ir prieš ketverius metus 187-ą vietą ATP reitinge užėmęs australas Nickas Lindahlas.

Pareigūnų teigimu, būtent jis specialiai pralaimėjo mačą turnyre Australijoje, dėl kurio baigties lažinosi M. Foxas. Be to, N. Lindahlas įtariamas įtikinęs jo pavyzdžiu pasekti ir kitą australų tenisininką Adamą Feeney.

Pastaraisiais metais dėl garbingo žaidimo taisyklių pažeidimų TIU iki gyvos galvos iš teniso diskvalifikavo keturis žaidėjus. Iš jų aukščiausiai ATP reitinge buvo užkopęs austras Danielis Kollereris, karjeros zenite užėmęs 55 vietą.

2009-aisiais prieš dvikovą su suomiu Jarkko Nieminenu jis siūlė varžovui pralaimėti mačą – nors taip ir įvyko, nėra jokių įkalčių, kad Suomijos tenisininkas būtų nusileidęs tyčia.

Tokį patį pasiūlymą iš D. Kollererio du kartus gavo ir abusyk atmetė ispanas Danielis Munozas, kurio nesugundė bruktas daugiau nei 50 tūkst. litų kyšis.

Visam gyvenimui diskvalifikuoti taip pat buvo serbas Davidas Savičius ir rusai Sergejus Krotiukas bei Andrejus Kumancovas.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...