captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įžaidėjas W. Cherry „Žalgiriui“ buvo reikalingas kaip oras

Sekmadienį Kauno „Žalgiris“ paskelbė, jog pagaliau rado naująjį komandos atakų organizatorių. Juo tapo 185 cm ūgio, 23 metų amerikietis Willas Cherry. Po šių naujienų pasipylė įvairiausių nuomonių apie šį klubo sprendimą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sekmadienį Kauno „Žalgiris“ paskelbė, jog pagaliau rado naująjį komandos atakų organizatorių. Juo tapo 185 cm ūgio, 23 metų amerikietis Willas Cherry. Po šių naujienų pasipylė įvairiausių nuomonių apie šį klubo sprendimą.

Pirmiausia reikėjo ieškoti naujo aukštaūgio, nes dabartiniai priekinės linijos žaidėjai buksuoja. Taip pat yra manančių, jog klubas jau pasiekė savo tikslą ir pateko į Eurolygos TOP-16 etapą, o dabartinės sudėties triumfuoti LKL taip pat pakaktų. Be abejo, nuogąstaujama, kad amerikietis atims daug žaidimo minučių iš perspektyviųjų Vaido Kariniausko ir Luko Lekavičiaus. 15min.lt nusprendė paanalizuoti šį klubo sprendimą ir giliau pažvelgti į esamą situaciją.

Aukštaūgių rezultatai turėtų pagerėti

Nustebino nuomonė, jog komandai vietoje atakų organizatoriaus labiau buvo reikalingas naujas aukštaūgis. Žinoma, dabartiniai klubo priekinės linijos demonstruojami rezultatai neturėtų džiuginti Kauno „Žalgirio“ sirgalių.

Artūras Gudaitis šiemet Eurolygoje vienintelį kartą surinko dviženklį taškų skaičių, nors praėjusį sezoną abusyk, kai rungtyniavo daugiau nei dešimt minučių, buvo naudingiausias žaidėjas komandoje. Robertas Javtokas taip pat nedemonstruoja tokių solidžių rezultatų, kuriais džiugino praėjusio Eurolygos sezono pabaigoje. Na, o Dariaus Songailos žaidimas kai kuriuos sirgalius net privertė susimąstyti, ar ne geriau būtų buvę pasilikti Vokietijoje šiemet rungtyniaujantį Tadą Klimavičių.

Tačiau kyla klausimas, kiek naudos būtų davęs vieneriems metams atvykęs individualiai pajėgus aukštaūgis komandai?

Vargu ar finansiniais ištekliais nepasižymintys kauniečiai galėtų sezonui įsibėgėjus pasipildyti vidurio puolėju, kuris galėtų tiek sėkmingai individualiai griauti varžovų gynybą, tiek sėkmingai atlikti puikiai sustyguotos komandinės gynybos funkcijas, kurias atlieka dabartiniai „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjai.

Taip pat abejotina, ar vienas pajėgus aukštaūgis sugebėtų patempti tokią naštą, kurią jam norėtų užkrauti komandos sirgaliai. Ypač kai klubui vis tiek trūksta įžaidėjo, kuris galėtų patogioje pozicijoje perduoti kamuolį komandos puolėjams.

W. Cherry yra būtent toks įžaidėjas, kuris turėtų leisti vėl sužibėti „Žalgirio“ komandos aukštaūgiams. Nepasižymintis stabiliu metimu, šis gynėjas po karjeros NCAA didelį dėmesį skyrė būtent darbui perduodant kamuolį.

Jau NBA plėtros lygoje 2013–2014 metų sezone jis pademonstravo, kad didesnį dėmesį skiria tam, jog atakuotų tik iš patogių situacijų ir daugiau ieškotų, kaip sėkmingai perduoti kamuolį komandos draugams. Palyginti pastarojo sezono NCAA ir NBDL rezultatus, pažanga akivaizdi: 5 proc. pagerintas pataikymas iš žaidimo ir vietoje trijų rezultatyvių perdavimų atliekami penki.

Staigus ir fiziškai tvirtas amerikietis pasižymi staigiu pirmuoju žingsniu ir verždamasis į baudos aikštelę dažnai palieka savo varžovą už nugaros. Todėl ataką gali sėkmingai užbaigti tiek pats, tiek geba perduoti kamuolį į baudos aikštelę įbėgusiam aukštaūgiui, jei šio oponentas nusprendžia pasitikti prie krepšio atsidūrusį amerikietį.

Žinoma, vargu ar tai padės išvengti neretai sunkiai suvokiamų, gynėjams būdingų R. Javtoko metimų iš po krepšio, tačiau tokioje situacijoje varžovas bus priverstas prasižengti. Pagrindinis „Žalgirio“ vidurio puolėjas ir šiemet demonstruoja puikų pataikymą nuo baudų metimo linijos, jis prametė tik penkis metimus iš aštuoniolikos (74 proc. baudų pataikymas).

Galiausiai bene svarbiausias šiuo atveju W. Cherry pliusas – gebėjimas žaisti du prieš du. Yra manančių, jog šis „Žalgirio“ naujoko gebėjimas naudos neduos, nes komandos treneris Gintaras Krapikas paprasčiausiai nepripažįsta šio žaidimo elemento. Vis dėlto sunku patikėti, kad strategas, kuris praėjusiais metais būtent šiuo derinuku leido atsiskleisti Artūrui Gudaičiui, nematytų prasmės žaisti pikenrolo.

Ypač kai greta ant suoliuko sėdi vienas geriausių šio elemento Europos meistrų Šarūnas Jasikevičius. Negana to, žaisti du prieš du gerai moka ir R. Javtokas. Tad galima neabejoti, jog su amerikiečio atėjimu matysime žymiai daugiau laisvų po krepšiu atsidūrusių „Žalgirio“ vidurio puolėjų bei į žaidimą sugrįš prie Joano Plazos dažnai naudotas „pick-and-pop“, po kurio iš tolėliau savo sugebėjimus galės pademonstruoti tiek Paulius Jankūnas, tiek Darius Songaila.

Puolimas taps gyvesnis

Šių metų Kauno „Žalgirio“ komanda buvo suformuota taip, jog daugelis žaidėjų nors ir nepasižymi plačiu puolimo arsenalu, tačiau gali puikiai papildyti vieni kitus komandiniu žaidimu.

Vidurio puolėjai nepasižymi geru žaidimu vienas prieš vieną, tačiau geba žaisti du prieš du. Sunkieji kraštai neblogai pataiko iš vidutinės distancijos. Edgaras Ulanovas ir Vytenis Lipkevičius gali neblogai kirsti į baudos aikštelę, tačiau jie retai laiku sulaukia tinkamo perdavimo. Artūras Milaknis, nors ir bando papildyti savo puolimo arsenalą, tačiau kol kas nei gali užtikrintai veržtis, nei susikurti sau progos prie tritaškio linijos, tačiau išvedus šį žaidėją patogiam metimui, dažniausiai pataiko užtikrintai.

Jamesas Andersonas, taip pat yra metikas, kuris kiek geriau sugeba susikurti sau progas, bet neretai matome, kaip prasiveržęs prie krepšio nesugeba įmesti. Amerikietis ir Tomas Dimša gali labai greitai atsidurti atakos smaigalyje greitame puolime, tačiau niekuomet nesulaukia perdavimo iš dabartinių komandos įžaidėjų.

W. Cherry turėtų tapti paskutine „Žalgirio“ komandos puolimo dėlionės detale. Šis krepšininkas pasižymi puikia reakcija ir greitame puolime jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl sėkmingai besiginantys kauniečiai galės pelnyti daugiau lengvų taškų, kurių be galo trūksta. Galiausiai ir į greitą puolimą nuskuodusiam J. Andersonui mažiau reikės laukti, kol prisijungs likę komandos draugai.

Antra, naujasis krepšininkas geba puikiai kurti situacijas kitiems, pralenkdamas ir įsiverždamas į baudos aikštelę. Kaip jau buvo minėta, šį privalumą neabejotinai pajus aukštaūgiai, bet papildomų situacijų bus sukurta ir komandos metikams bei kirsti mokantiems lengviesiems krašto puolėjams E. Ulanovui ir V. Lipkevičiui.

Galiausiai ir pats W. Cherry gali sėkmingiau užbaigti atakas. Fiziškai tvirtas gynėjas nesileidžia taip lengvai pastumiamas kaip L. Lekavičius, o palyginti su V. Kariniausku, užtikrinčiau kontroliuoja kamuolį ir atakuoja krepšį.

Gebėjimas užtikrintai persivaryti kamuolį iš vienos aikštės pusės į kitą, nebeleis priešininkams taip lengvai užspausti žalgiriečių. Taip pat nuims dalį fizinės apkrovos nuo Jameso Andersono, kuriam pastaruoju metu dažnai tenka grįžti padėti kamuolį išmesti nesugebantiems komandos draugams ir persivaryti kamuolį vietoje įžaidėjų.

Žinoma, tokių įspūdingų rezultatų puolime bei metimų, kokius demonstruodavo Justinas Dentmonas, „Žalgirio“ sirgaliams iš komandos naujoko tikėtis nevertėtų. Kaip vienas pagrindinių šio žaidėjo trūkumų yra įvardinami gebėjimas mesti ir kurtis progas sau. Tačiau šis žaidėjas turėtų sukurti pakankamai progų komandos draugams ir pagaliau suteikti laisvumo bei energijos šiuo metu mažų mažiausiai nepatraukliam žalgiriečių puolimui.

„Pitbulis“ gynyboje

Šių metų „Toronto Raptors“ ikisezoninių rungtynių interviu metu paprašytas įvardinti savo pagrindines stiprybes, W. Cherry nevyniojo žodžių į vatą.

„Esu pitbulis, – teigė „Žalgirio“ naujokas. – Tiek gynyboje, tiek puolime. Darau viską, ką reikia, kad laimėčiau. Esu nugalėtojas. Darau visus purvinus „reikaliukus“, bet ką pergalei pasiekti. Esu greitas, turiu didelę sprogstamąją jėgą ir esu gynybinio stiliaus žaidėjas.“

Nors ir sunku patikėti, bet bene geriausią per pastarąjį dešimtmetį gynybą demonstruojantis „Žalgiris“ pasipildė dar vienu išskirtinai gerai besiginančiu žaidėju.

Krepšininkas 2012 ir 2013 metais buvo pripažintais geriausiai NCAA „BigSky“ konferencijoje besiginančiu žaidėju. Per keturis stipriausioje studentų lygoje praleistus metus W. Cherry per rungtynes perimdavo vidutiniškai po 2,3 kamuolio.

Šio krepšininko sugebėjimas kyštelti ranką ten, kur skrenda kamuolys, yra tiesiog neįtikėtinas.

Jei tik kauniečiams pavyks išlaikyti tokį lygį ginantis ir bent šiek tiek tapti pavojingesniems puolime, šis sezonas turėtų tapti labai įdomus. Pateisinęs į jį dedamas viltis W. Cherry galėtų suteikti realų šansą „Žalgiriui“ garbingai kovoti Eurolygos TOP-16 etape ir galbūt net pakurstyti sirgalių svajones apie patekimą į TOP-8.

„Dievinu sirgalių perduodamą energiją, – viename iš interviu teigė Kauno ekipos naujokas. – Nuo to labai pasikraunu.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...