captcha

Jūsų klausimas priimtas

Futbolo grimasos: kokie pūliniai gadina Lietuvos veidą?

Tradicinė nežinomybė, byrantys klubai, tamsa Europoje, sprogęs lažybų pūlinys ir į rungtynes neišvykęs klubas – Lietuvos A lygos sezone spalvų netrūko, tačiau šviesių potepių buvo vos vienas kitas, o paveikslas perteikia niūrų futbolo pogrindžio gyvenimą.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Tradicinė nežinomybė, byrantys klubai, tamsa Europoje, sprogęs lažybų pūlinys ir į rungtynes neišvykęs klubas – Lietuvos A lygos sezone spalvų netrūko, tačiau šviesių potepių buvo vos vienas kitas, o paveikslas perteikia niūrų futbolo pogrindžio gyvenimą.

„Chaosas“, – taip šį A lygos sezono paveikslą pavadino buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kurio neįkvėpė prieš turnyrą į Lietuvą atvykę garsūs mūsų žaidėjai.

„Nesuprantu, kaip „Dainava“ pateko į A lygą ir kas ten darėsi. „Šiauliai“ vos galą su galu sudūrė, „Ekrano“ likimas iš viso neaiškus, nes nežinom, ar žais kitąmet. Galiausiai „Banga“ net į paskutinį mačą neatvyko“, – į Lietuvos futbolo pūlinius pirštais badė 63 metų specialistas.

Į Lietuvos futbolo problemas prieš ketvirtadienį vyksiantį sezono uždarymą lrytas.lt pažiūrėjo kartu su A. Liubinsku, LFF varžybų ir renginių skyriaus vadovu Nerijumi Dunausku ir LFF Sąžiningo žaidimo pareigūnu Gerchardu Dunausku bei LFF licencijavimo skyriaus vadovu Laurynu Ziboliu.

Netikėjo nuo pradžių

A lygos sezono startas įvyko dvejomis juostomis. Vienoje – tradicinė spėlionė ir skandalas, o kitoje – intrigą kuriantys naujokai. Deividas Šemberas prisijungė prie „Žalgirio“, Edgaras Jankauskas ėmė treniruoti „Trakus“, „Klaipėdos granito“ ir Roberto Poškaus atvykimas. Toks posūkis suteikė nemažai vilčių, bet A.Liubinskas nebuvo tarp tų gerbėjų, kurie tikėjosi tvirto turnyro.

„Praradau optimizmą. Čempionatas stiprus yra tada, kai komandos varžosi ir kažką pasiekia Europoje. „Žalgiris“ buvo atsiplėšęs taškais, bet Europoje pasirodė apgailėtinai. Šiandieną nematau perspektyvių komandų. Neturime reikiamų bazių“, – sakė A. Liubinskas.

Žaliai baltus marškinėlius vilkėjęs, o vėliau „Žalgiriui“ vadovavęs A.Liubinskas brėžtų tiesią A lygos kreivę – nei į viršų, nei į apačią.

„Lyginti metus sunku, – teigė A. Liubinskas. – Esu čempionu tapęs su Šiaulių „Kareda“. Nežinau, ar ji buvo silpnesnė nei dabartinės komandos. Tiesiog tame laikmetyje ekipa buvo meistriškesnė. Turėjau grupę futbolininkų, kurie domino užsienį. Dabar pažiūrėkime į geriausią komandą – „Žalgirį“. Ar rasime ten rinktinės lyderių, ar tokių, kurie viliotų garsius klubus?“

Kas galės žaisti?

A lyga tradicijas išsaugojo, kai artėjant sezono pradžiai nebuvo aišku, kiek komandų žais ir kokios tai bus ekipos. Tuomet „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas juokėsi, o Tauragės „Tauro“ savininkas Jaunutis Šetkus piktinosi, kad jų nenori priimti. 2015-uosius A lyga žada pasitikti naujove – jau šiandieną paskelbta, kad turnyre žais dešimt klubų, o patrankų mėsa buvusią Alytaus „Dainavą“ pakeis LFF I lygos čempionė Kauno „Stumbro“ ekipa.

„Yra klaustukų, – pažadus stabdo A.Liubinskas. – „Ekranas“ net nežino, ar turės pinigų. Tos pačios „Bangos“ likimas neaiškus, nors klubas neseniai buvo laikomas pavyzdžiu. Tiesiog niekam kantrybės neužteko. „Kruoja“ šiemet buvo antra, bet kiek laiko gyvuos šis projektas? Buvo Mažeikių „Romar“, „Kareda“, „Grifas“, kur jie dabar?“

L. Zibolis ramina aistras ir tikina, kad federacija kruopščiai tikrina klubus, o daugiausia problemų sukelia tai, kad investuotojai nesilaiko pažadų.

„Visi A lygos klubai prieš sezoną yra audituojami ir teikia finansines ataskaitas – ko, jei neklystu, analogišku lygmeniu nedaro nei viena kita sporto lyga Lietuvoje. Sezono eigoje taip pat ne pirmus vyksta finansinės drausmės patikrinimai", – sakė L. Zibolis.

Juokino tvarkaraštis

LFF mėgina mokytis iš klaidų ir iš anksto paskelbė turnyro startą – vasario 28 dieną. Tačiau dar šiemet Konstantinas Sarsanija garsiai piktinosi, kai buvo priverstas savaitę pratęsti treniruočių stovyklą ir sujaukti visus planus, nes organizatoriai paskutiniu metu nutarė datą pakeisti.

„Tas tvarkaraštis (praėjusio sezono, – Red.) – kvailokas. Tai ekipos žaidžia kas antrą ar trečią dieną, tai turi savaitės pertrauką. O dar tos dieninės rungtynės, kai žaidžiama 12 valandą. Kokį žiūrovą gali rasti stadione? Ypač vasarą?“, – sakė A. Liubinskas, priminęs 35-ąjį turą, kai „Dainava“ ketvirtadienį namų rungtynes žaidė Kaune 14 valandą.

„Nėra stabilumo. Juk nori žinoti, kada vyksta rungtynės. Reikia suderinto tvarkaraščio. O „Dainavai“ nebuvo galima žaisti ant mokyklos dirbtinės dangos? Juk išimtį galima padaryti, nes kokia esmė Alytaus klubui žaisti Kaune?“, – svarstė A. Liubinskas.

N. Dunauskas sako, kad buvo du pasirinkimai – leisti „Dainavai“ žaisti Kaune arba įskaityti ekipai pralaimėjimą.

„Dėl „Dainavos“ atvejo – šį klausimą reikėtų pirmiausia adresuoti klubui, kodėl jam nepavyko susitarti dėl rungtynių surengimo miesto stadione“, – sakė N. Dunauskas.

O kaipgi situacija su tvarkaraščiu?

„Mano nuomone, kad tvarkaraščio atžvilgiu šis sezonas buvo vienas stabiliausių“, – teigė jis.

Vaidina valymą?

Garsiausiai Lietuvos futbolą šiemet drebino ne pergalės, o rungtynių sukčiavimo skandalai. LFF ėmėsi priemonių prieš futbolininkus, įtariamus nesąžiningu žaidimu. „Klaipėdos granito“ legionieriui Olegui Dmirtrijenkai neleidžiama dalyvauti futbolo veikloje, diskvalifikacijų sulaukė ir kiti šios komandos žaidėjai bei Panevėžio „Ekrano“, „Šiaulių“ futbolininkai.

Atrodo, kad pirmieji smūgiai suduodami, bet A.Liubinskas į tai numoja ranka – galima ir stipriau.

„Nemačiau jokio valymo. Jeigu visi – Vyriausybė, LFF ir Seimas – norėtų, tai tokie dalykai nevyktų. Matyt, kad kažkam paranku ir niekas pernelyg nesivargina. Mes turime galimybes, bet nieko nevyksta. Teisėtvarkos institucijos turi ir galių, ir aparatūros, kad viską sutvarkytų. Ar kažkas vyksta? Ne“, – pabrėžia treneris.

Dar prieš sezoną LFF klubams pareiškė, kad ketina mojuoti kardais, o kalbėdamas apie „Tauro“ klubą LFF prezidentas Julius Kvedaras užsiminė apie sukčių mėginimą ateiti į A lygą.

„Čia užkliuvo ir vienas asmuo, kuris „Taurą“ finansuoti nusprendė. Mums baimę kelia, kad kojos į Lietuvą neįkeltų tie sukčiai lažybininkai“, – lrytas.lt tuomet sakė J. Kvedaras.

G. Dunauskas sako, kad Lietuvoje trūksta specialaus teisinio reguliavimo, o federacija pasigenda rezultatų teisėsaugos veikloje.

„Dalyvavome diskusijose dėl teisinės bazės keitimo ir adaptavimo prie šiandienos realijų. Taip pat atitinkamai pakoregavome savo prevencinės veiklos taktiką. Vienas iš mūsų pasiekimų yra tai, kad apie šią problemą kalbama vis rimčiau, kad atkreiptas dėmesys. Pagal mūsų pateiktą medžiagą pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai", – teigė G. Dunauskas.

Jis pabrėžė, kad jeigu apie lažybas ir toliau būtų tylima, situacija galėtų tapti nevaldoma.

Iki profesionalų – toli

Jau ne vienerius metus futbolo užkulisiuose kalbama, kad A lyga turėtų sumažinti kai kuriuos licencijavimo kriterijus ir tapti pusiau profesionalia, tačiau pažiūrėjus į iš metų į metus besikaupiantį bėdų aruodą susidaro įspūdis, kad į šį tašką čempionatą pastūmėjo realybė.

„O kas mes dabar? Niekada nemaniau, kad esame profesionalai. Mes turime pusiau profesionalią lygą. Galbūt norime įsivaizduoti, kad esame geresni. Mes tokio lygio neatitinkame nei atlyginimais, nei darbo sąlygomis, apgyvendinimu, niekuo. Mėgėjų lygį pralenkėme, nes žaidėjai gali niekur daugiau nedirbti, bet mėgėjų – ne“, – rėžė A. Liubinskas.

Jis mano, kad nieko blogo nenutiktų, jeigu kai kurie klubai leistų savo futbolininkams dirbti papildomą darbą. „Vis tiek meistriškumas žemas“, – teigė treneris.

N. Dunauskas mano, kad dirbinai versti lygą į profesionalią ar pusiau profesionalią būtų neteisinga.

„Didžioji dalis klubų yra visiškai profesionalūs, tam tikra dalis lygos žaidėjų turi mėgėjišką statusą – t.y. jiems tik kompensuojamos išlaidos. Kiekvienas klubas pasirenka savo kelią ir strategiją“, – sakė jis.

Reikia Vyriausybės pagalbos

O kas galėtų išgelbėti Lietuvos klubus nuo griūčių viduryje ar sezono pabaigoje?

„Bankinės garantijos. Tada viskas būtų surišta su savivaldybe ir panašiai. Jeigu bankas patikrintų finansinę situaciją ir pateiktų garantija, tuomet būtų kitaip. Nežinau, kiek minimaliai reikėtų klubui turėti pinigų. Gal milijono? Čia jau reikia apsispręsti, bet bankinės garantijos leistų jaustis tvirčiau“, – svarstė A. Liubinskas.

Jis taip pat mano, kad LFF turėtų ieškoti ryšio su Vyriausybe, o klubai didesnius pinigus gauti iš savivaldybių. „Mes nesame tokiame lygyje, kad klubas galėtų išlikti vien iš komercinių lėšų“, – sakė A.Liubinskas ir pirštu parodė į „Žalgirio“ pavyzdį.

„Komanda gavo pinigų iš miesto ir iškart pakilo. Manau, kad reikia bendradarbiavimo su valstybe, – teigė A. Liubinskas. – Krepšiniui kažkaip pavyko susitvarkyti, kodėl negali futbolas?“

Futbolo specialistas pabrėžė, kad Lietuvos situaciją gerai apibūdina pagrindiniai klubų lėšų šaltiniai.

„Pažiūrėkime į kapitalą. Kiek turime lietuviško kapitalo komandų? Vilniaus „Žalgiris“ – lietuviškas, Klaipėdos „Atlanas“, Pakruojo „Kruoja“, „Klaipėdos granitas“ – rusiškas, „Dainava“ – itališkas. Panevėžio „Ekranas“ ir „Šiauliai“ arti bankroto. Va tokia ta situacija. Tiesiog LFF reikia kreiptis į Vyriausybę“, – kalbėjo A. Liubinskas.

Bijo jaunimo

Jis mano, kad anksčiau vardytos problemos – tik viršūnė. Vaikus treniruojantis A.Liubinskas tikina, kad kol jaunimui nebus skiriamas deramas dėmesys, A lygos klubai neperžengs aukšto lygio ribos, o Lietuvos rinktinės situacija negerės.

„Gal treneriai bijo leisti jaunus žaidėjus, bet jų tikrai pasigedau. Mums reikia futbolininkų, kurie kabintųsi. „Atlantas“ nepabijojo žaisti su jaunimu, o štai „Žalgiris“ turi vaikinų komandą, bet nemėgino. O kodėl neturėtų? Jeigu pirmauji, turi galimybę, privalai, – sakė A. Liubinskas. – Jaunus futbolininkus reikia tempti. Jie iškart nepradės rodyti rezultatų. Štai „Manchester United“ yra sudėtingoje situacijoje, bet Louisas van Gaalas į aikštę meta devyniolikmetį Jamesą Wilsoną. O čia jau kitas lygis.“

A.Liubinskas mano, kad prie tokios situacijos galėjo prisidėti ir susiformavusi nuomonė apie jaunus žaidėjus. Tačiau treneris tikina, kad A lygai reikia strategijos, kuri keistų situaciją, kuomet saugas Linas Pilibaitis („Žalgiris“) yra antras pagal rezultatyvumą.

„Štai 1983 metais mes į aikštę leidome Armina Narbekovą. Tai buvo jo debiutas. Kitąmet sužaidė Valdas Ivanauskas. O tai buvo Sovietų sąjungos aukščiausia lyga“, – prisiminė A. Liubinskas.

Paradoksu jis įvardijo ir tai, kad geriausiu žaidėju laiko „Žalgirio“ veteraną Deividą Šemberą.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...