captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kleiza atvirai – apie kritikos laviną, Ž. Ilgauską ir grįžimą į rinktinę dėl aukso

Vienas geriausių 2010 metų planetos bei 2013-ųjų Europos pirmenybių žaidėjų Linas Kleiza šį sezoną niekaip negali įsivažiuot Eurolygoje. Italų spauda puolė kritikuoti puolėją, lietuviai taip pat stebisi: kas jam nutiko? Kur tas žaidėjas, kuris NBA mače yra pelnęs net 41 tašką, o rungtynėse dėl pasaulio čempionato bronzos įvertęs į serbų krepšį 33 taškus?
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vienas geriausių 2010 metų planetos bei 2013-ųjų Europos pirmenybių žaidėjų Linas Kleiza šį sezoną niekaip negali įsivažiuot Eurolygoje. Italų spauda puolė kritikuoti puolėją, lietuviai taip pat stebisi: kas jam nutiko? Kur tas žaidėjas, kuris NBA mače yra pelnęs net 41 tašką, o rungtynėse dėl pasaulio čempionato bronzos įvertęs į serbų krepšį 33 taškus?

Tačiau portalui DELFI išskirtinį interviu Milane sutikęs duoti pats L. Kleiza, kuris po pusantro mėnesio švęs 30-metį, į viską žiūri daug ramiau, nors ir sutinka, kad žaidimas jam kol kas nesiklijuoja, o metimai nekrenta – mūsiškis Eurolygoje prametė 10 paskutinių savo tritaškių.

„Matote, kaip greitai išėjau iš rūbinės. Su sveikata – viskas gerai. Sezono pradžioje žaidimą buvau pagavęs, bet dabar truputį tokia duobė. Paprasčiausiai pramečiau daug gerų metimų, kurie galėjo įkristi. Ką dabar darysi“, – aiškino L. Kleiza.

Po poros dienų po interviu L. Kleiza sužaidė puikias rungtynes Italijoje, kuriose per 26 minutes pelnė 18 taškų (3/4 dvitaškiai, 4/5 tritaškiai) ir atkovojo 7 kamuolius, o milaniečiai 83:64 nugalėjo Kantu klubą.

Išskirtiniame interviu DELFI – L. Kleizos požiūris į kritiką, mintys apie rinktinę, nuostaba dėl Rimanto Kaukėno formos ir pozicija dėl Žydrūno Ilgausko pilietybės.

– Eurolygos mače su „Turow“ nutraukėte trijų iš eilės pralaimėjimų seriją. Turbūt ši pergalė svarbi tiek turnyrine prasme, tiek psichologiškai?

– Dabar kiekviena pergalė yra svarbi, nes reikia patekti į kitą etapą. Mes nežaidžiame taip gerai, kaip norėtumėme. Ir kol kas aš nežaidžiu gerai. Šiandien pramečiau gerus metimus, ir tiek. Buvo viena iš tų dienų. Svarbu, kad komanda laimėjo.

– Kaip manote, kodėl Milano komandai tokia sunki sezono pradžia?

– Paprasčiausiai žaidėme tikrai nekokį krepšinį. Labai savanaudišką ir primityvų. Tai ir atsiliepė rezultatams. Be to, esame tikrai stiprioje Eurolygos grupėje, o Italijoje gal neįvertinome savo varžovų ir buvome per daug atsipalaidavę.

– Gal po tokio prasto starto buvo rimtas pokalbis su treneriu?

– Buvo pokalbis su visais, aišku. Nes krepšinis nesilipdė, nebuvo žaidimo kartu, nepasitikėjome vienas kitu. Visi stengėsi padaryti kažką gero po vieną. O yra labai sudėtinga žaisti, kai kamuolys nejuda ir reikia pasikliauti vien gynyba. Kitos komandos – per geros, kad galėtume vien tuo laimėti. Todėl norint eiti toliau, reikia tą žaidimą keisti. Manau, su laiku jis ir gerės.

– Italijos spauda negaili kritikos tiek visai „EA7 Emporio Armani“ ekipai, tiek atskiriems žaidėjams. Jūsų manymu, ta kritika yra pagrįsta?

– Nežinau. Aš į kritiką dėmesio nekreipiu. Tai yra neatsiejama krepšinio dalis. Aišku, tos kritikos iš dalies nusipelnėme, ir aš nusipelniau, nes pralaimime. Paskutinės ketverios rungtynės man tikrai nebuvo geriausios, todėl aš suprantu, iš kur čia taip rašo. Vis tiek mūsų komanda Italijoje yra viena iš svarbesnių, gal dar ir dėl to.

– Europoje dar esate žaidęs Graikijoje ir Turkijoje. Ar Italijoje spauda ir fanai – labiausiai reiklūs ir skalpuoja žaidėjus, jei jų komandai nesiseka?

– Gal visur panašiai. Aš čia, dar sakykime, tiek daug nesusidūriau. Visur turbūt tas pats. Bet kai esi legionierius, daug nieko neskaitai. Nors, žinoma, iš mūsų, legionierių, ir visi tikisi daugiau, ir reikalavimai visai kiti nei vietiniams. Čia jau taip yra, nieko nepadarysi.

Žinote, ta kritika irgi – vieną dieną nesiseka, yra taip, kitą dieną viskas yra kitaip. Krepšinis, sportas – toks dalykas, kur viskas labai greitai keičiasi. Todėl negali stovėti vietoje ir kreipti dėmesį.

– Koks Jūsų vaidmuo komandoje? Turite būti lyderis ar tiesiog eiti į aikštelę ir žaisti?

– Tiesiog einu žaisti. Dabar žaidžiu atsitraukęs visą laiką ir per daug tų tritaškių reikia mesti. Aišku, norėčiau, kad būtų truputį kitaip. Nes viena stipriausių mano pusių yra žaidimas viduje, nugara į krepšį, o to šitoje komandoje visai nėra. Visi deriniai kitokie.

– Komandos tikslai dėl nesusiklosčiusios sezono pradžios nesikeičia?

– Mums iškelti aukščiausi tikslai ir jie tokie lieka. Žiūrėsime. Svarbiausia įsižaisti ir išeiti iš šitos Eurolygos grupės – nesvarbu, pirmiems ar ketvirtiems, tai nieko nereiškia.

– Ar pats padarysite išvadas ir vėl Eurolygoje rinksite po 17 taškų per susitikimą, kaip žaisdamas Pirėjo „Olympiakos“ gretose?

– Nežinau, nėra čia tokia sistema, kad aš galėčiau tiek taškų mesti. Žaidimas neina per mane. Aš daugiau turiu ieškoti visokių galimybių. Bet svarbiausia – pergalės, nes viskas vis tiek spręsis vėliau, TOP-16 etape.

– Kaip Jums pats Milanas? Mieste jau apsipratote?

– Taip, apsipratau. Tikrai geras miestas.

– Neseniai Italijoje žaidėte su Redžio Emilijos „Grissin Bon“ klubu, kuriam atstovauja net trys lietuviai – Rimantas Kaukėnas ir broliai Darjušas bei Kšyštofas Lavrinovičiai. Ar pavyko pabendrauti prieš rungtynes?

– Kalbėjome, aišku. Viskas ten gerai jiems. Vienas brolis sveiksta (Darjušas po rankos traumos – DELFI).

– O 37-erių su puse metų amžiaus R. Kaukėnas savo antros jaunystės paslapties neatskleidė?

– Neatskleidė (juokiasi). Gal nenori atskleisti, gal nelegalu. Bet jis tikrai gerai atrodo. Rimas visada dirbdavo sunkiai. Nežinau, kiek jam ten tų metų – 45-eri ar 47-eri, be raiščių, be nieko, o šitaip žaidžia ir dar gali tai daryti ilgai, jei tik turės noro.

– Šią vasarą pats laižėtės žaizdas ir leidote savo organizmui pailsėti. Kaip dabar jaučiatės? Sveikata gera?

– Viskas normaliai, sveikata – gera. Tiesiog man reikia įsivažiuoti.

– Jonas Kazlauskas nepaskambina, nesiteirauja, kaip Jums sekasi?

– Ne, su treneriu aš jau seniai nekalbėjau ir, manau, dar ilgai nekalbėsiu, nes nėra reikalo – mes visi užsiėmę, sezonai įsibėgėja ir taip toliau. Treneriai nėra tie, kurie labai skambinėtų ir lįstų prie žaidėjų, juk dar yra labai anksti ir viskas matysis tik vėliau.

– O pats apie rinktinę kada nors pagalvojate? Ar visos Jūsų mintys dabar sukoncentruotos tik klubui?

– Tai visada apie rinktinę pagalvoju. Yra noras kažką palikti po savęs. Aš dar nesu nė karto laimėjęs aukso medalio su rinktine. Todėl norisi užbaigti karjerą tuo auksu.

Žinoma, dabar dar labai anksti ir neaišku, kas bus sveiki, kas kaip. Bet Lietuva visada surenka gerus žaidėjus, nesvarbu, kas žaistų. Visada turime gerą rinktinę, kuria reikia didžiuotis. Vyrai dar kartą įrodė tą pasaulio čempionate, kai buvo labai arti pergalės. Visa ta mūsų krepšinio mašina užkurta ir gerai veikia. Yra labai gera sistema, o jos dalis galima pakeisti ir toliau važiuoti.

– Jūsų paties santykis su rinktine – ypatingas: įvairaus amžiaus komandoms atstovaujate nuo 14-os metų. Turbūt žaisti už Lietuvą yra kitoks jausmas nei už klubą?

– Rinktinė man visada buvo ir yra šventas reikalas. Lietuva visada man buvo pirma. Tiek sveikatos padėta ir paaukota, todėl labai norėtųsi viską užbaigti su aukso medaliu. Tai būtų super.

– Esate vienas iš nedaugelio lietuvių, mačiusių NBA virtuvę iš arti ir net žaidusių prieš Žydrūną Ilgauską. Kokia Jūsų nuomonė apie tai, kad iš jo bus atimta Lietuvos pilietybė?

– Taip, aš tą NBA virtuvę žinau, bet nemanau, kad ji susijusi su dviguba pilietybe. Aš nežinau, kodėl žmonės negali turėti dvigubos pilietybės. Kai kada juk būna tokia situacija. Daug žmonių išvažiavę, dirbę, sukūrę gyvenimus svetur. Aš nesuprantu, kodėl Lietuva iš karto iš jų atiminėja pilietybes ir kodėl negalima turėti dvigubos pilietybės, kurią leidžia dauguma kitų šalių.

Manau, net nesvarbu, ar jie nusipelnę, ar garsina Lietuvą. Tai įstatymas, kurį reikia keisti. Nežinau, mes taip verkiame, kad tie žmonės bėga iš Lietuvos, bet pirmi puolame atiminėti iš jų pasus. Jei atvirai, tai net nesidomėjau, kokia yra to logika. O juk tokioje padėtyje kaip Ž. Ilgauskas yra tikrai daug žmonių. Ir tai, mano manymu, yra neteisinga.

– Šarūnas Marčiulionis viename interviu prasitarė, kad iki šiol sapnuoja, kaip įžengia į NBA aikštelę arba kaip sėdi komandos drabužinėje. O Jūs ar kartais prisiminate tą lygą, kurioje praleidote septynis sezonus? Ir kokie tie prisiminimai?

– Man likę tik teigiami prisiminimai. Tai buvo geri metai. Sakykime, ta pabaiga gal buvo nekokia, bet viskas labai gera praėjo. Tiesa, sapnų tikrai nėra (šypsosi).

– Ar dažnai pasižiūrite vaizdo įrašą to mačo, kuriame įmetėte 41 tašką?

– Nenoriu pameluoti, gal kada nors seniai seniai ir esu užmetęs akį, bet net neprisimenu. Kažkaip nėra taip, kad tas mačas būtų labai įstrigęs ar daug emocijų su juo susijusių.

– Linai, o kaip šeimoje sekasi? Gal kokių naujienų turite?

– Šeimoje viskas super, ačiū. Esame laimingi.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...