captcha

Jūsų klausimas priimtas

A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai

Iki gyvos galvos diskvalifikuotas ukrainietis Olegas Dmytrenka iš Lietuvos prašapo nė nesulaukęs, kuo pasibaigs jo byla. Panašiai prieš trejus metus iš futbolo pasaulio išnyko sanmarinietis Marco Ragini, dabar treniruojantis Alytaus „Dainavos“ klubą. Sprendžiant iš DELFI turimų dokumentų, gijos nuo A lygoje prieglobstį radusio specialisto veda tiesiai prie didžiausio šio dešimtmečio lažybų skandalo veikėjų.
M. Ragini, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.
M. Ragini, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

Iki gyvos galvos diskvalifikuotas ukrainietis Olegas Dmytrenka iš Lietuvos prašapo nė nesulaukęs, kuo pasibaigs jo byla. Panašiai prieš trejus metus iš futbolo pasaulio išnyko sanmarinietis Marco Ragini, dabar treniruojantis Alytaus „Dainavos“ klubą. Sprendžiant iš DELFI turimų dokumentų, gijos nuo A lygoje prieglobstį radusio specialisto veda tiesiai prie didžiausio šio dešimtmečio lažybų skandalo veikėjų.

Į daboklę sodino ir įžymybes

„Aš – ne iš Monte Karlo cirko festivalio“, – gegužę stojęs prie „Dainavos“ vairo pareiškė M. Ragini.

Taip 46-erių treneris pakomentavo savo debiutinėse rungtynėse A lygoje iškovotą sensacingą pergalę prieš Gargždų „Bangą“, nutraukusią tris mėnesius besitęsusią triuškinančių alytiškių pralaimėjimų virtinę.

M. Ragini savęs magu galbūt nelaiko, tačiau faktas, kad A lyga virsta futbolo fokusininkų pereinamuoju kiemu, jau bado akis ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF), ir užsienio stebėtojams.

„Lažybų tarpininkai puikiai žino, ko galima laukti iš „Dainavos“, ir neretai išima iš pasiūlos jos rungtynes“, – DELFI teigė lažybų rinką analizuojančios tarptautinės agentūros „FederBet“ vadovas Francesco Baranca.

Vis dėlto Dzūkijos sostinės klubas – kur kas mažiau pagarsėjęs nei Šveicarijos aukščiausioje lygoje dar neseniai žaidusi „Bellinzona“ komanda, kurioje M. Ragini darbavosi 2008-2011 metais.

Greta sienos su Italija nusidriekusio Tičino kantono sostinės pavadinimas linksniuojamas grandiozinio „Calcioscommesse“ (išvertus iš italų kalbos – futbolo lažybų) tyrimo medžiagoje.

Keliose susijusiose dešimčių tomų apimties bylose narpliojamas slaptas tinklas, nupintas tarp Italijos futbolininkų ir trenerių, Balkanų nusikaltėlių gaujų ir Rytų Azijoje įsikūrusių nelegalių lažybų baronų. Įtariama, kad sukčiai ir jų paveikti žaidėjai 2011-2012 metais režisavo rungtynių scenarijus žemesnėse Italijos lygose.

Pernai paviešintame daugiau nei šimto asmenų, kurių veiklą tiria Kremonos (Italija) prokuratūra, sąraše yra ir dabartinio „Dainavos“ vairininko pavardė.

Ji nublanksta prieš manipuliavimu rungtynių rezultatais apkaltintas tokias buvusias ar esamas Italijos futbolo garsenybes kaip Giuseppe Signori, Cristiano Doni arba Stefano Mauri, kuriems teko išbandyti areštinės gultus.

Tačiau prokurorai laikosi versijos, kad didžiausias skandalas nuo praėjusio dešimtmečio „Calciopoli“ bylos, kurią ištyrus į žemesnę lygą buvo išmestas Turino „Juventus“ klubas, į Italiją per Alpes atsirito iš kaimyninės Šveicarijos.

Esą „Bellinzona“ ekipa, kurioje vartininkų trenerio pareigas ėjo M. Ragini, sukčiams tarnavo kaip rungtynių pardavinėjimo schemų bandymo poligonas.

Įskundė nusikaltėlis Vokietijoje

Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RSI dirbantis Antonio Ferretti iš arti sekė 2011 metais futbolo padangę sudrebinusio tyrimo eigą.

Žurnalistas DELFI teigė, kad grupuotė, su kuria siejamas ir M. Ragini, į teisėsaugos akiratį pirmiausia pateko Vokietijoje.

Įkalčius dėl narkotikų platinimo ir prostitucijos rinkę Bochumo tyrėjai atsitiktinai aptiko žaidėjus ir teisėjus papirkinėjusios kroatų gaujos pėdsakus.

Nusikaltėlių vadeiva Ante Šapina vėliau prisipažino organizavęs susitarimus dėl dviejų dešimčių rungtynių baigties, tarp kurių buvo ir pasaulio čempionato atrankos dvikova tarp Lichtenšteino ir Suomijos, bei buvo nuteistas kalėti penkerius metus. Tokios pačios bausmės sulaukė jo bendras Marijo Cvrtakas.

Teigiama, kad būtent pastarasis, 2009 metais apklausiamas teisėsaugos, atkreipė tyrėjų dėmesį į M. Ragini, nurodęs, kad treneris iš San Marino esą sutikęs tarpininkauti rengiant machinacijas per 2008-ųjų rugpjūtį vykusias UEFA taurės turnyro atrankos rungtynes tarp „Bellinzona“ ir Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) komandų.

Įtartini ryšiai

Dabartinis „Dainavos“ strategas savo karjerą Šveicarijoje 2007 metais pradėjo „Chiasso“ klube, rungtyniavusiame antrame pagal pajėgumą šalies divizione.

Tuo metu „Chiasso“ marškinėlius vilkėjo kiti du „Calcioscommesse“ tyrimo herojai: bosnių kilmės serbas Almiras Gegičius ir tokiuose klubuose kaip Florencijos „Fiorentina“ ar „Genoa“ praeityje žaidęs italas Mauro Bressanas.

Pirmasis daugiau nei metus slapstėsi nuo Italijos teisėsaugos, kol 2012-ųjų lapkritį pasidavė pareigūnams ir prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių rezultatų.

Kremonos prokurorai A. Gegičių sieja su viena centrinių tyrimo figūrų – makedonu Christianu Ilievskiu, laikomu iš lažybų turtus krovusios gaujos, pramintos „čigonais“, vadeiva.

DELFI turimi dokumentai įrodo, kad su A. Gegičiumi artimai bendravo ir M. Ragini. Remiantis sanmariniečio telefoninių skambučių išklotinėmis, 2010-2011 metais, kuomet jau dirbo „Bellinzona“ klube, sanmarinietis nuolat kalbėdavosi telefonu ar keisdavosi trumposiomis žinutėmis ne tik su A. Gegičiumi, bet ir mįslingu Viktoru Kondičiumi – spėjama, kad taip užsimaskavęs galėjo būti pats Ch. Ilievskis.

Tyrimo duomenimis, nusikaltėlių tinklas buvo finansuojamas iš nelegalių lažybų sostine vadinamo Singapūro.

2008 metais „Chiasso“ klubo rėmėju buvo šios šalies verslininko Eswaramoorthy Pillay valdoma kompanija „Stanton Technologies“.

Vienas garsiausių pasaulyje futbolo kombinatorių iš Singapūro Wilsonas Raj Perumalas, kuris 2011 metais buvo pasiųstas už grotų Suomijoje, savo tautietį yra pavadinęs tikrąja sutartų rungtynių organizatorių sindikato galva. E. Pillay nurodymų esą klausė ir Interpolo visame pasaulyje medžiotas kitas singapūrietis Dan Tanas, laikomas „Calcioscommesse“ architektu.

Save vadino aukomis

Jei skandalą narpliojusi teisėsauga nusekė tikrais pėdsakais, kokį vaidmenį režisuojant rungtynes galėjo atlikti M. Ragini?

Anot Kremonos prokuroro Roberto di Martino, treneris iš San Marino kartu su A. Gegičiumi, M. Bressanu ir savo auklėtiniu „Chiasso“ ir „Bellinzona“ klubuose Matteo Gritti Šveicarijoje praktikoje bandė manipuliavimo metodus, o įgyta patirtis vėliau buvo panaudota Italijoje.

Apeninų šalies pareigūnai užfiksavo viso kvarteto susitikimą su iš Italijos atvykusiais žaidėjais Lugano kazino, kurio metu esą buvo tariamasi dėl rungtynių baigčių.

Tačiau surinkti neabejotinų įkalčių teisėsaugai nepavyko. „Calcioscommesse“ tyrimas buvo pradėtas ir Šveicarijoje, bet vėliau nutrauktas nepavykus parengti kaltinamojo akto, nes šios valstybės teisinėje bazėje sukčiavimas sporte nėra kriminalizuotas kaip Italijoje.

Tiesa, „Bellinzona“ vartų sargas M. Gritti buvo iškviestas į apklausas, tačiau neigė tiek savo, tiek klubo vartininkų trenerio M. Ragini kaltę tvirtindamas, kad pasipriešino nusikaltėlių spaudimui.

Vartininkas iš Italijos tyrėjams 2012-aisiais pasakojo sulaukęs „čigonų“ lyderio Ch. Ilievskio grasinimų peršauti kojas, jei nevykdys nurodymų. Grasinama esą buvo ir M. Ragini, bet žaidėjas ir jo treneris neva nepaklusę reikalavimams parduoti rungtynes.

„Kai M. Gritti ir M. Ragini atvyko į „Bellinzona“ ekipą, ši sužaidė daug keistų rungtynių su begale įvarčių. Bet įrodyti, kad rezultatais buvo manipuliuojama, nepavyko. Tyrimas (Italijoje – DELFI) tęsiamas, tačiau patikimų įkalčių nėra“, – DELFI pasakojo RSI žurnalistas A. Ferretti.

Naujasis savininkas – taip pat iš Italijos

Įsiplieskus lažybų skandalui Šveicarijoje ir Italijoje, „Bellinzona“ komandą paliko tiek M. Gritti, tiek M. Ragini, o klubas vos per dvejus metus bankrutavo.

Savo biografijoje specialistas iš San Marino nurodo vėliau išvykęs į Olandiją, kur dirbo skautu ir rungtynių analitiku, ir išlaikęs aukščiausio lygio UEFA PRO trenerio licenciją.

Praėjusią gegužę jis vėl grįžo į trenerio pareigas Alytuje, į kurį M. Ragini pakvietė „Dainavos“ savininku ir prezidentu prieš sezoną tapęs futbolo vadybininku prisistatantis 56-erių italas Giuseppe Greco.

Pastarasis praėjusiame amžiuje pats žaidė futbolą ir ryškiausią karjeros etapą praleido „Serie A“ rungtyniavusiame „Ascoli“ klube. Pasitraukęs iš didžiojo sporto ir tapęs vadybininku italas tokių aukštumų nebepasiekė ir dirbo nedidelėse žemesnių divizionų ekipose.

Į Lietuvą G. Greco atkeliavo kartu su agentu iš Prancūzijos Marcu Fourmeaux, užimančiu „Dainavos“ direktoriaus postą. Perimti klubo valdymą svečiams padėjo ir Italijoje gyvenantis garsus Baltarusijos treneris Sergejus Aleinikovas, kuris susitikime su „Dainavą“ remiančios Alytaus savivaldybės atstovais buvo pristatomas kaip būsimas komandos strategas.

S. Aleinikovas išties treniravo Dzūkijos ekipą, bet tik tris mėnesius, po kurių vietos jaunimu besirėmusios bei naujų žaidėjų dėl skolų negalėjusios registruoti „Dainavos“ įmuštų ir praleistų įvarčių santykis buvo 1:75. Gegužės pabaigoje pasitraukęs iš pareigų baltarusis viešai piktinosi neištesėtais G. Greco pažadais.

„To, ką man buvo žadėjęs prezidentas, jis neišpildė. Tuo momentu, kai aš nutariau pasitraukti, jokios perspektyvos nemačiau.

Manau, protingi žmonės supras, kad čia buvo kažkas ne taip. Reikia būti labai negalvotu treneriu ar specialistu, kad nesuprastum, kad kai komanda pralaimi tokiais rezultatais, kažkas joje nenormalu. Juk nereikia būti fenomenaliu profesoriumi, kad po vakarykščio „Dainavos“ rezultato galvotum, jog joje viskas pasikeitė“, – palikęs Alytų ir pamatęs, kaip iškepė pirmasis jo įpėdiniu tapusio M. Ragini blynas – netikėta pergalė prieš „Bangą“ – sportas.info sakė S. Aleinikovas.

Apie trenerį kalbėti nepanoro

Tuo metu su „Calcioscommesse“ istorijos vingiais gerai susipažinusiam italui F. Barancai M. Ragini atsiradimas Lietuvoje nuostabos nekelia.

Jo vadovaujamos „FederBet“ agentūros klientų gretas po skandalo Italijoje papildė tokie „Serie A“ pirmenybių klubai kaip „Udinese“, Bergamo „Atalanta“ ar Genujos „Sampdoria“, kurie buvo įvelti į tyrimą ir nusprendė savarankiškai kovoti su futbolo reputaciją griaunančiu lažybų virusu.

„Kai prasidėjo tyrimas, jis (M. Ragini – DELFI) pradingo iš futbolo, o dabar netikėtai vėl išdygo būtent „Dainavoje“. O juk iki tol jis tebuvo vartininkų treneris. Labai „keista“, – kalbėdamas su DELFI ironizavo F. Baranca.

Kodėl naujieji „Dainavos“ klubo vadovai į talką pasikvietė būtent M. Ragini?

M. Fourmeaux iš pradžių sutiko su DELFI pasikalbėti apie sanmarinietį, bet paskui apsigalvojo paaiškinęs, kad M. Ragini minėjimas „Calcioscommesse“ kontekste pakenktų trenerio reputacijai.

Klubo sąskaita – užblokuota

Anot M. Fourmeaux, nė vienas „Dainavos“ atstovas nėra ir nebuvo įtrauktas į lažybų liūną.

Tačiau sunku nuneigti, kad A lygos autsaiderių klube susiformavusi terpė – palanki sutartoms rungtynėms.

Sukčiams lengviau paveikti finansiškai pažeidžiamus žaidėjus, o „Dainavoje“ tokių, panašu, netrūksta.

Vasarą Dzūkijos sostinės ekipa sugebėjo panaikinti draudimą registruoti naujus žaidėjus ir pasipildė būriu futbolininkų iš Lietuvos ir užsienio, bet klubą iki šiol lydi kalbos apie rimtas finansines problemas.

Vienas Alytų palikęs žaidėjas viešai pasakojo, kad futbolininkams neva nesumokama net už maitinimą, o legionieriams tenka miegoti dviese vienoje lovoje, kitas socialiniame tinkle pliekė klubo vadovus, tvirtindamas, kad algų „Dainavos“ atstovai negauna pusę metų ir už skolas būna išmetami iš nuomojamo būsto.

Dzūkijos ekipos vadovai rugpjūtį kategoriškai neigė, kad komandos žaidėjams tenka badauti. Bet ketvirtadienį kalbėdamas su DELFI M. Fourmeaux buvo atviresnis.

Direktorius teigė, kad dauguma žaidėjų pinigų negauna nuo rugpjūčio, o klubo sąskaita yra užblokuota.

– Kiek mėnesių vėluoja atlyginimai „Dainavos“ klube? – DELFI paklausė M. Fourmeaux.

– Nuo rugpjūčio mėgėjų statusą turintys žaidėjai negavo maistpinigių, kadangi mes nesulaukėme pinigų iš savivaldybės. Tik du futbolininkai mūsų klube yra profesionalai – jiems atlyginimai vėluoja dvi savaites. Klubo banko sąskaita buvo užblokuota dėl buvusio savininko, kuris, galima laikyti, suklastojo sąskaitą už parduotą klubo logotipą, dirbtinai ją išpūsdamas. Kol banko sąskaita negalima naudotis, savivaldybė, federacija ar rėmėjai negali pervesti pinigų.

Sąskaita buvo užblokuota balandį, ir nuo to laiko klubo prezidentas išlaiko klubą nuosavomis lėšomis. Susidarius tokiai padėčiai, vasarą pakvietėme daug žaidėjų iš užsienio, kurie sutiko žaisti už dyką. Be to, vieną futbolininką mums išnuomojo „Milan“ klubas, pats mokantis jam algą. Taigi daug žmonių aukojasi, kad „Dainava“ galėtų judėti į priekį. Bet klubo skolos nėra didesnės nei praėjusio sezono pabaigoje, todėl mūsų finansinė situacija yra viena geriausių tarp Lietuvos komandų.

– Kokių planų klubo savininkai turi dėl kito sezono?

– Laikas viską gali išgydyti. Mes čia esame dar tik aštuonis mėnesius, kuriuos dėl užblokuotos sąskaitos praleidome neturėdami jokių pajamų. Be to, kai kurie žmonės kėsinasi išmesti užsieniečius ir susigrąžinti klubą sau, nors patys pridarė „Dainavai“ skolų. Dėl šių priežasčių negalėjome įgyvendinti šio projekto taip, kaip norėjome. Tai buvo mokymosi ir aukojimosi metai.

Darysime viską, kad išliktume A lygoje – juk mes turime mažiau skolų nei dauguma kitų klubų, mūsų stadionas geriausias Lietuvoje, o futbolo tradicijos Alytuje – labai gilios. Turime ilgalaikių planų, taigi, reikia būti kantriems.

– Kodėl jūs su G. Greco nusprendėte imtis valdyti futbolo klubą Lietuvoje?

– Mūsų futbolo vizija sutampa: norime ugdyti jaunus talentus ir laimėti keletą trofėjų. Be to, Vakarų Europoje įgyvendiname ir projektą, nesusijusį su futbolu. Lietuva – graži šalis, žmonės čia – išsilavinę, futbolas turi didelį potencialą. Norime žingsnis po žingsnio vystyti „Dainavos“ klubą ir jo akademiją, kuri buvo įkurta vos prieš keletą savaičių.

– Kokią patirtį klubo prezidentas turi kaip futbolo vadybininkas?

– G. Greco daugelį metų žaidė puolėju „Serie A“. Vėliau jis tapo sporto direktoriumi ir dirbo žemesnės lygos klubuose, turėjusiuose labai jaunas komandas. Visos jos, vadovaujant G. Greco, pasiekė gerų rezultatų, daug jaunų žaidėjų perėjo į didesnius klubus: pavyzdžiui, Jacopo Dezi, dabar priklausantis „Napoli“. G. Greco taip pat buvo „Juventus“ talentų žvalgas. Jis turi didelę aistrą ir daug patirties.

– Sutinkate, kad sutartos rungtynės yra rimta problema, kamuojanti A lygą? Ar galėjo susitarimuose dalyvauti ir „Dainavos“ atstovai?

– Pagrindinė Lietuvos futbolo problema yra ekonominio pobūdžio. Klubai negauna pinigų už televizijos transliacijų teises, negauna iš federacijos, tik šiek tiek – iš UEFA. Taigi, nėra iš ko mokėti rimtų atlyginimų žaidėjams. Tokiose šalyse sutartų rungtynių rizika yra didelė, bet aš tikiu, kad futbolininkai yra principingi žmonės, labiausiai trokštantys nugalėti ir pakilti į aukštesnį lygį.

Žmonės, kurie tuo užsiima, neturi nieko bendro su sportu. Žinau, kad federacija sunkiai dirba spręsdama šią problemą. Jei nutiks kažkas tokio, mūsų klubas jiems padės kaip galėdamas. Jei aš pats gaučiau kokios nors informacijos apie „Dainavos“ dalyvavimą susitarimuose, kreipčiausi tiesiai į UEFA ir LFF. „Dainavoje“ tiek daug žmonių aukojasi, kad sukčiams nerodytume jokio gailesčio. Gal nesame geriausia komanda, bet aš esu tikras, kad niekas čia neužsiima nešvariais reikalais.

Informaciją jau renka

Nors M. Fourmeaux tikina, kad „Dainava“ nėra įsivėlusi į sutartų rungtynių istorijas, bendrauti su LFF pareigūnais jam jau teko.

DELFI žiniomis, federacija kol kas nėra pradėjusi oficialaus „Dainavos“ rungtynių tyrimo, bet žada tai padaryti dar šiais metais, nes duomenų apie klubo užkulisius jau yra surinkusi.

Rugsėjį LFF kreipėsi į UEFA, prašydama informacijos apie dabartinius Alytaus ekipos šeimininkus ir M. Ragini. Atsakymo vis dar laukiama.

Praėjusiame sezone „Dainava“ taip pat buvo minima parduotų rungtynių kontekste. Neoficialiais duomenimis, UEFA ataskaitos dėl galimai surežisuoto mačo LFF sulaukė po praėjusį spalį vykusios alytiškių akistatos su ta pačia „Banga“.

Šį mačą, pasibaigusį gargždiškių pergale 1:0, paženklino ypač retas incidentas: dvikovai artėjant į pabaigą tarpusavyje susimušė „Dainavos“ žaidėjai Titas Vitukynas ir Deividas Padaigis. Abu peštukus teisėjui teko išvaryti iš aikštės.

Gautą informaciją LFF tuomet perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, bet pareigūnai išjudinti ikiteisminio tyrimo nesugebėjo, ir šiemet jis buvo nutrauktas. Neatmetama galimybė, kad ateityje sena byla bus ištraukta iš stalčiaus ir narpliojama iš naujo.

Pasislėpti nuo bausmės nepavyks?

Garsesni ar tylesni lažybų skandalai A lygą purto ne vienerius metus, bet šis sezonas išskirtinis dėl to, kad sankcijų jau susilaukė net keturi iš dešimties čempionato dalyvių.

Birželį DELFI pranešė apie „Bangą“ užgulusius įtarimus tyčia pralaimėjus „Atlantui“ rezultatu 0:2. Atlikusi tyrimą LFF uždraudė „Bangos“ viceprezidentui iš Rusijos Dmitrijui Baidai dvejus metus verstis veikla, susijusia su futbolu, jo tautietį vartininką Soslanbeką Aršijevą diskvalifikavo iki sezono pabaigos, o klubui skyrė 50 tūkst. litų baudą. Pateikus apeliaciją, pastaroji buvo sumažinta penkis kartus, bet diskvalifikacijos liko galioti.

Vis dėlto Gargždų klubo atstovai iš bausmės nepasimokė ir rugsėjo pabaigoje įkliuvo dar kartą: UEFA perspėjimo signalą uždegė po įtartino „Bangos“ pralaimėjimo „Trakams“ 0:4. LFF tyrimų komitetas šiuo metu tiria abejonių sukėlusios dvikovos aplinkybes, spėjama, kad sankcijos klubui šįsyk bus griežtesnės.

Kaip ir „Dainavos“ ekipos atveju, „Bangos“ savininkais praėjusiame tarpsezonyje tapo asmenys iš užsienio: investuotojais prisistatantys Rusijos piliečiai Dmitrijus Ševčenka ir D. Baida.

LFF tyrimų komitete po padidinamuoju stiklu buvo narstomas ir kitas rusiško kapitalo valdomas A lygos klubas – „Klaipėdos granitas“.

Uostamiesčio ekipos gynėjas iš Ukrainos O. Dmytrenka, kuris prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ (0:3) baigties, spalio viduryje buvo diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos.

Vos pradėjus tyrimą, O. Dmytrenka paliko Klaipėdą nesulaukęs, kokį sprendimą priims LFF. Federacijos atstovai tikina dėsiantys pastangas, kad susitepęs žaidėjas neišsisuktų nuo atsakomybės net ir persikėlęs į kitą šalį.

„Nuo bausmės tai jo neišgelbės, nes ši informacija keliauja į FIFA ir UEFA. FIFA drausmės komitetas spręs, kokias sankcijas jam skirti tarptautiniu mastu – ar taip pat diskvalifikuoti iki gyvos galvos, ar trumpesniam laikui. Pranešimą apie nuosprendį gaus tiek mūsų federacija, tiek Ukrainos“, – DELFI aiškino LFF sąžiningo žaidimo pareigūnas Gerhardas Dunauskas.

Dvejoms rungtynėms diskvalifikuoti dar trys „Klaipėdos granito“ žaidėjai: Ernestas Veliulis, latvis Michailas Zizeliovas ir ukrainietis Aleksandras Tarasenka.

Tokios pačios bausmės po Panevėžio „Ekrano“ ir „Šiaulių“ akistatos susilaukė trys Aukštaitijos sostinės ekipos atstovai: brazilas Elderis da Silva, Martynas Dūda ir Paulius Daukša. Dar vienas ekranietis Lukas Žukauskas diskvalifikuotas vienam mačui, o Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos klubai nubausti 5 tūkst. litų piniginėmis baudomis.

„UEFA ataskaitoje buvo minimas ne tik O. Dmytrenka, bet ir kitos pavardės. Kai komandoje vyksta tokie dalykai, sakyti, kad nieko nemačiau ir nieko negirdėjau – ne pasiteisinimas. „Ekrano“ ir „Šiaulių“ rungtynės – panašus variantas. Tyrimas parodė, kad „Ekrano“ gynybos linija tikrai galėjo dalyvauti šituose reikaluose, bet griežtesnėms bausmėms pritrūko įrodymų“, – DELFI pasakojo sankcijas skyrusio LFF drausmės komiteto atstovas Ričardas Zdančius.

Diskvalifikacijai užteks įtarimo

A lygą užgriuvusi parduotų rungtynių banga privertė LFF ginkluotis: kovai su lažybų mafija spalį pasitelktos naujos priemonės.

Sugriežtintas Drausmės kodeksas nuo šiol leis federacijai iškart bausti futbolininkus, jei jų elgesys aikštėje sukels įtarimų. UEFA ataskaitoje dėl abejonių sukėlusių rungtynių paminėti žaidėjai galės būti diskvalifikuojami iki aštuonerių rungtynių.

Jei futbolininkai užsitrauktų įtarimų šešėlį antrą kartą, jiems grėstų dar ilgesnė diskvalifikacija ir bauda iki 20 tūkst. litų. Netekti taškų ar susilaukti piniginių sankcijų rizikuotų ir klubas, o recidyvistus būtų galima šalinti iš čempionato.

Įvertinti, ar įtartinai rungtyniavęs žaidėjas aikštėje elgėsi adekvačiai ir nedarė tyčinių klaidų, turės LFF tyrimų komiteto sudaroma ekspertų grupė.

Be to, LFF vykdomasis komitetas priėmė sprendimus, sukuriančius apsauginius barjerus A lygos klubus norintiems valdyti asmenims.

Klubų savininkai federacijos vadovybei turės pristatyti savo veiklos planus ir pagrįsti planuojamą biudžetą konkrečiais skaičiais. Šio filtro neįveikusioms ekipoms gali būti nesuteikta A lygos licencija.

„Matome situaciją, analizuojame ir darome užkardas, kad ateityje neskaidriems veikėjams kelias į A lygą būtų užkirstas. Bendradarbiaudami su UEFA ir kitų šalių federacijomis sekame, kokie žaidėjai ar treneriai atvyksta į Lietuvą, tikriname informaciją, bandome kovoti su šita problema. Mes esame sporto organizacija, negalime pasitelkti operatyvinių priemonių. Bet bandome ieškoti įrankių. Sutartų rungtynių problema vystosi taip sparčiai, kad tiesiog gyveni ir mokaisi“, – DELFI dėstė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

Europolo duomenimis, 2008-2011 metais visame pasaulyje sužaista 680 įtarimų sukėlusių rungtynių, iš kurių daugiau nei pusė vyko Europoje, įskaitant atrankos į pasaulio čempionatą varžybas ir UEFA Čempionų lygą. Kiti šaltiniai nurodo dar didesnį futbolo susitikimų, kurių baigtis buvo sutarta iš anksto, skaičių.

Skaičiuojama, kad globalios nelegalių lažybų rinkos apimtis viršija 500 milijardų JAV dolerių per metus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...