captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas nulems nugalėtoją – pozicinis žaidimas ar improvizacija?

Kaip niekada anksti įvyksiantis pirmasis Lietuvos grandų Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ mūšis BEKO-LKL čempionate jau sekmadienį „Siemens“ arenoje iš naujo pakurstys priešpriešos ugnį tarp didžiausių komandų gerbėjų.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Kaip niekada anksti įvyksiantis pirmasis Lietuvos grandų Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ mūšis BEKO-LKL čempionate jau sekmadienį „Siemens“ arenoje iš naujo pakurstys priešpriešos ugnį tarp didžiausių komandų gerbėjų.

Įtampos per šių amžinų varžovų akistatas niekada netrūkdavo, bet dramatiška praėjusio sezono baigtis neabejotinai pridės papildomos intrigos – būtent Vilniuje žalgiriečiai iškovojo lemiamą pergalę LKL pusfinalio serijoje ir žengė į finalą, kuriame užtikrintai susitvarkė su Klaipėdos „Neptūnu“.

Nors abejose stovyklose įvyko nemažai pasikeitimų, o „Lietuvos ryto“ gretose liko vos trys žaidėjai menantys pernykštį pralaimėjimo kartėlį, tačiau senų sąskaitų tiek „Žalgiris“, tiek sostinės klubas turi užtektinai.

Sezoną geriau pradėjo „Lietuvos rytas“

Čempionato pradžia sėkmingiau susiklostė „Lietuvos ryto“ ekipai – Virginijaus Šeškaus auklėtiniai kol kas nepralaimėjo nė vienerių oficialių rungtynių. Stratego iš Prienų vadovaujami vilniečiai LKL čempionate iškovojo šešias pergales iš tiek pat galimų. Nors tiek Alytaus „Dzūkija“ (73:86), tiek Šiaulių „Šiauliai“ (92:98) kabinosi „Lietuvos rytui“ į atlapus, nei vienai, nei kitai komandai įkasti sostinės krepšininkams nepavyko.

Tuo metu pirmasis sezono mėnuo dabar trečioje vietoje esančiam „Žalgiriui“ (5-1) buvo gerokai sunkesnis ir aikštėje, ir už jos ribų. Kurį laiką dėl FIBA draudimo naujokų registruoti negalėjęs klubas jau gavo vieną skaudų antausį, 75:76 pralaimėjęs Dainiaus Adomaičio treniruojamiems Utenos „Juventus“ krepšininkams. Vis dėlto žalgiriečiai sugebėjo išspręsti registracijos problemas, o į komandą puikiai įsiliejęs Jamesas Andersonas gerokai paįvairino kauniečių arsenalą puolant.

Pirmoji savaitė tarptautiniuose turnyruose komandoms susiklostė skirtingai, tačiau abiejų komandų pasirodymai buvo pozityviai nuteikiantys. Gerokai susilpnėjusią Belgrado „Partizan“ ekipą net 92:65 sutraiškę vilniečiai įrodė pranašumą prieš serbų jaunimą, o „Žalgiris“ išvykoje garbingai priešinosi Eurolygos vicečempionui Madrido „Real“, bet turėjo pripažinti ispanų pranašumą – 71:80.

Komandų lyderiai – J. Andersonas ir M. Gecevičius

Paprastai LKL kovose progą pasireikšti gauna visi abiejų komandų žaidėjai, tačiau tiek „Žalgiryje“, tiek „Lietuvos ryte“ rotacija tarpusavio mūšyje be abejonės sutrumpės, o treneriai į aikštę leis labiau patyrusius krepšininkus.

Nors daugiausiai laiko aikštelėje kauniečių ekipoje kol kas praleisdavo Artūras Milaknis (7,5 tšk., 23 min per rungt.), pagrindiniu smuiku žalgiriečių gretose turėtų griežti kol kas tik dvejas LKL rungtynes žaidęs J. Andersonas (15 tšk., 6 atk. kam.). Labai svarbų vaidmenį komandoje atlieka ir apylygiai žaidimo laiką besidalijantys priekinės linijos žaidėjai: Paulius Jankūnas (9,5 tšk., 4,7 atk. kam.), Darius Songaila (8,7 tšk., 2,7 atk. kam), Artūras Gudaitis (7,6 tšk., 5,2 atk. kam) ir Robertas Javtokas (6,2 tšk., 3,8 atk. kam.).

Prieš sezoną susižeidus dabar komandą jau palikusiam ir nė vienerių oficialių rungtynių nesužaidusiam amerikiečiui MaalikuiWaynsui, auksine proga pasinaudojo jaunieji „Žalgirio“ įžaidėjai, ypač Lukas Lekavičius, kurio žaidimas tapo malonia staigmena „Žalgirio“ gerbėjams – vidutiniškai 12 taškų, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir tik 0,7 klaidos per rungtynes.

Sostinės klubo gretose žaidimas sukasi aplink Martyno Gecevičiaus (14,5 tšk., 3,8 rez. perd.), Gedimino Oreliko (13,3 tšk.) ir Antano Kavaliausko (11,8 tšk., 6,5 atk. kam.) trijulę, kuriai užtikrintai talkina Lietuvos rinktinėje šią vasarą žaidęs Adas Juškevičius (9,5 tšk., 2,5 rez. perd., 2,5 per. kam.) ir į „Lietuvos rytą“ sugrįžęs Mindaugas Lukauskis (9,3 tšk., 2 per. kam.).

Ekipos strategas V. Šeškus neslėpė, kad norėtų didesnio indėlio iš užsieniečių, bet kol kas, kaip sako pats treneris, geriausiai jaučiasi Mikeas Moseris (7,2 tšk., 4,2 atk. kam) ir Travisas Leslie (6,8 tšk., 3,7 atk. kam), tuo metu Kirilui Natiažkai ir Billy Baronui vietą rotacijoje dar reikės išsikovoti.

Skirtingos filosofijos – G. Krapikas ir V. Šeškus

Šiemet itin įdomi kova turėtų virti ir tarp Lietuvos grandų trenerių, kurių propaguojamas žaidimo braižas vargu ar galėtų būti labiau skirtingas. Sekmadienį išvysime dviejų visiškai skirtingų krepšinio filosofijų dvikovą tarp labiau tradicinio, dviem išreikštais aukštaūgiais grįsto, „Žalgirio“ žaidimo modelio ir ne tokio prognozuojamo, greitesnio ir Sergėjaus Jovaišos „ūkišku krepšiniu“ praminto Virginijaus Šeškaus mėgstamo stiliaus.

Gintaro Krapiko vadovaujami žalgiriečiai labiau mėgsta lėtesnį pozicinį žaidimą, kuriame ypač stengiamasi išnaudoti aukštaūgių stipriąsias puses – ypač žaidimą nugara į krepšį. Tai puikiai sugeba daryti tiek techniški Darius Songaila ir Paulius Jankūnas, tiek Robertas Javtokas ir Artūras Gudaitis, jeigu atsiduria prieš fiziškai ne taip tvirtai sudėtus žaidėjus. Tiesa, dažnai varžovus per baudos aikštelę bandantys „laužti“ žalgiriečiai puldami moka ne tik tai.

Šalia „Žalgirio“ „bokštų“ išsiskiria ypač geru metimu pasižymintis amerikietis J. Andersonas, kuris yra individualiai stipriausias „Žalgirio“ perimetro žaidėjas, galintis susikurti progą metimui pats ir suteikiantis komandos puolimui kitą dimensiją. Rungtynės prieš kibią „Lietuvos ryto“ gynybą taps rimtu iššūkiu Lukui Lekavičiui, paprastai draskančiam varžovų gynybą staigiais prasiveržimais ir taikliais šūviais iš toli, tačiau kol kas su pagrindinio įžaidėjo pareigomis jaunasis krepšininkas tvarkėsi be priekaištų.

Šią vasarą su „Lietuvos rytu“ sutartį pasirašęs V. Šeškus į Vilnių atsivežė ne tik būrį buvusių „Prienų“ žaidėjų, tačiau ir tą pačią žaidimo filosofiją. Vilniečių žaidimas gerokai laisvesnis ir suteikiantis daug daugiau erdvės improvizacijai. Kone pagrindinis skirtumas lyginant su „Žalgirio“ žaidimu yra tai, jog beveik nuolat žaidžiama keturiais „metikais“ ties tritaškio linija, o vidurio puolėjas pasižymi mobilumu. Visos komandos mobilumas praverčia ir ginantis – vilniečiai labai dažnai keičiasi dengiamaisiais.

Trenerio V. Šeškaus schemose ypatingą svarbą turi žaidimas du prieš du, todėl komandai ypač svarbus Antanas Kavaliauskas, kuris šį elementą yra įvaldęs labai gerai. Su šiuo vidurio puolėju ypač gerai vienas kitą jaučia Martynas Gecevičius, kurį treneris, panašiai kaip Rimas Kurtinaitis, išnaudoja ne tik kaip metiką, bet ir kaip žaidėją, puikiai matantį aikštę ir galintį atiduoti rezultatyvų perdavimą žaidžiant du prieš du.

Be abejonės, neatsiejamas V. Šeškaus filosofijos elementas – tritaškiai. „Lietuvos rytas“ šiemet pirmauja LKL pagal mestus tritaškius, kurių vilniečiai paleidžia net 29 per rungtynes („Žalgiris“ aštuntas lygoje – 20 tritaškių per rungtynes), bet išlaiko solidų 38,5 proc. pataikymą („Žalgiris“ – 35,8 proc.).

Vis dėlto didžiausias iššūkis vilniečių laukia ginantis prieš „Žalgirio“ aukštaūgius, kurie už „Lietuvos ryto“ krepšininkus yra gerokai fiziškai stipresni. Ypač didelė dilema treneriui V. Šeškui – ar G. Orelikas sugebės apsidengti prieš sunkiuosius krašto puolėjus P. Jankūną ir D. Songailą? Tikėtina, kad ši užduotis gali pasirodyti priimtinesnė M. Moseriui. O gal treneris G. Krapikas nuspręs žaisti mažesniu penketu ir išleisti puikiai prieš „Lietuvos rytą“ Vlado Garasto taurėje sužaidusį estą Siimą-Sanderį Vene? Sužinosime jau sekmadienį!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...