captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinktinės dvikova – ant nosies, apšvietimo stulpai – ant žemės

Į pirmąsias rinktinės namų rungtynes Europos čempionato atrankos turnyre aistruoliai raginami atnešti savo širdis, bet Lietuvos futbolo federacijai (LFF) būtų daugiau naudos, jei žiūrovai į tribūnas rinktųsi nešini prožektoriais. LFF stadiono apšvietimo modernizavimui įstrigus teisme, federacija rizikuoja ne tik netekti UEFA paramos, bet ir susilaukti sankcijų.
LFF stadiono prožektoriai, T. Vinicko (DELFI) nuotr.
LFF stadiono prožektoriai, T. Vinicko (DELFI) nuotr.

Į pirmąsias rinktinės namų rungtynes Europos čempionato atrankos turnyre aistruoliai raginami atnešti savo širdis, bet Lietuvos futbolo federacijai (LFF) būtų daugiau naudos, jei žiūrovai į tribūnas rinktųsi nešini prožektoriais. LFF stadiono apšvietimo modernizavimui įstrigus teisme, federacija rizikuoja ne tik netekti UEFA paramos, bet ir susilaukti sankcijų.

Sumontuoti naujų stulpų nebespės

Keliasdešimties metrų aukščio bokštai – suguldyti ant žemės, o statybininkai krapštosi tik apie jų pamatus.

Tokį vaizdelį sostinės LFF stadione šią savaitę išvydusiems praeiviams turbūt nešovė į galvą, kad mažiau nei po dviejų savaičių čia vyks atrankos į 2016 metų Europos pirmenybes dvikova su Estija.

DELFI jau rašė, kad praėjusį pavasarį Vilniuje apsilankę UEFA specialistai nustatė, jog dirbtinis apšvietimas LFF priklausančiame stadione neatitinka sugriežtintų reikalavimų.

Arenos rekonstrukcijai UEFA pažadėjo skirti 2,5 mln. litų, bet panaudoti šių pinigų LFF negali, nes bylinėjasi su Vilniaus „Vėtros“ klubo bankroto administratoriumi dėl nuosavybės teisių į apšvietimo bokštus.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, neleidžiančias nė pirštu prisiliesti prie pasenusių stulpų, mėginusi federacija pasiekė tik tiek, kad bokštus leista modernizuoti.

Praėjusią savaitę LFF teisininkai pateikė dar vieną prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į alternatyvias, bet Vilniaus apygardos teismas jį nagrinės tik kitą trečiadienį.

LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas DELFI pripažino, kad, nepriklausomai nuo teismo verdikto, spėti sumontuoti naujus bokštus iki rungtynių su estais nebėra realu. Todėl federacijai beliko mėginti pagerinti apšvietimo kokybę panaudojant esamus stulpus, kuriuos ruošiamasi tvarkyti.

„Mes vykdome teismo sprendimą ir geriname apšvietimo bokštų būklę. Kažkokios kitokios išeities dabar net neturime. Darome viską, kad esamas apšvietimas atitiktų UEFA reikalavimus. Ar tai įmanoma? Žiauriai sudėtinga. Šiaip ar taip, tai bus tik laikinas sprendimas tam kartui – ateityje vis tiek ketiname bokštus keisti“, – neslėpė E. Eimontas.

Nusileisti neketina

Kas nutiks, jei specialistams neužteks išradingumo, ir apšvietimas LFF stadione spalio 9 dieną vyksiančiose rungtynėse su Estija bus silpnesnis nei reikalaujama?

LFF generalinis direktorius ramina, kad spėlioti apie gresiančios baudos už neparuoštą stadioną dydį per anksti. Esą UEFA pati labiau suinteresuota padėti išspręsti problemą, o ne bausti.

„Nuolatos konsultuojamės su UEFA specialistais. Jie turėtų atvažiuoti patys derinti apšvietimą kartu su mūsų tiekėjais. UEFA supranta, kad viskas daroma bendram futbolo labui. Kiek girdėjau, iš UEFA atvažiuos septyni ar aštuoni žmonės, kurie dirbs vien su šiomis rungtynėmis. Tai – visai kitas kokybinis lygis. Manau, viskas bus taip, kaip turi būti“, – svarstė E. Eimontas.

Tiesa, vienas LFF vadovų užsiminė, jog pagalius į ratus bendraujant su UEFA kaišo patys tėvynainiai. E. Eimontas netiesiogiai apkaltino „Vėtros“ bankroto administratorių Irmantą Malinauską mėginant sužlugdyti būsimą LFF stadiono rekonstrukciją.

„Labai keista, kad į UEFA plaukia raštai, prašantys neskirti Lietuvai finansavimo. Nenorėčiau sakyti, kas juos pasirašo. Bet žinant, su kuo mes dabar teisiamės, atspėti lengva“, – sakė LFF generalinis direktorius.

Bankrutuojantis „Vėtros“ klubas federaciją į teismą padavė praėjusių metų pabaigoje. Būtent šiam klubui priklausė ir jo vardu vadinosi Liepkalnio gatvėje esantis stadionas, kol prieš ketverius metus už skolas neperėjo „DnB Nord“ banko (dabar – DNB) žinion.

Bankas futbolo bazę už 2,2 mln. litų pardavė LFF, bet „Vėtros“ bankroto administratorius siekia įrodyti, kad apšvietimo bokštai, kaip ir nebeveikianti švieslentė, vis dar priklauso klubui.

Už taikos sutartį I. Malinauskas iš LFF reikalavo 320 tūkst. litų, federacija, DELFI žiniomis, buvo pasiryžusi mokėti tik trigubai mažesnę sumą, todėl rasti kompromiso nepavyko.

Gal solidžias UEFA išmokas gaunančiai ir didžiausią biudžetą tarp šalies sporto federacijų turinčiai LFF vertėtų nusileisti, o ne rizikuoti aštuonis kartus didesne parama stadiono rekonstrukcijai?

„Negi mokėsi kažkam už tai, kas jam nepriklauso? Neketiname pirkti šventos ramybės. Laikomės nuomonės, kad tie stulpai yra mūsų. Vieną kartą už juos jau sumokėjome, antrą – nebemokėsime. Visada rasime, kur panaudoti 300 tūkstančių. Pavyzdžiui, pernai tiek mums kainavo talentingų vaikų grupių išlaikymas Šiauliuose ir Panevėžyje. Geriau skirti tokius pinigus futbolo vystymui Lietuvoje, o ne atiduoti bankroto administratoriui“, – savo pozicijos laikėsi E. Eimontas.

Kam priklauso nuosavybės teisės į LFF stadiono apšvietimo bokštus ir švieslentę, teismas nagrinės spalio 6 d.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...