captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Mugevičius: lietuviai istorinės pergalės link Daviso turnyre ėjo žingsnis po žingsnio

Sekmadienį Lietuvos teniso rinktinė pasiekė istorinę pergalę Daviso taurės turnyre ir pirmą kartą pateko į pirmąją Daviso taurės grupę. Apie šį tenisininkų pasiekimą ir ateities lūkesčius – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos teniso komandos kapitonu Rimvydu Mugevičiumi ir Lietuvos teniso sąjungos garbės prezidentu, teniso rėmėju Dariumi Mockumi.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sekmadienį Lietuvos teniso rinktinė pasiekė istorinę pergalę Daviso taurės turnyre ir pirmą kartą pateko į pirmąją Daviso taurės grupę. Apie šį tenisininkų pasiekimą ir ateities lūkesčius – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos teniso komandos kapitonu Rimvydu Mugevičiumi ir Lietuvos teniso sąjungos garbės prezidentu, teniso rėmėju Dariumi Mockumi.

– Pone Mugevičiau, per dvejus metus Lietuvos tenisininkai sugebėjo pakilti iš trečiosios grupės į pirmąją. Kas tai lėmė?

– Komandos sudėtis, visų pirma. Be abejo, rėmėjai. Su didžiule Dariaus pagalba. Rėmėjai nežaidžia, bet be jų nenuvyksi į vietą, kur reikia žaisti. Ričardas ir Laurynas visą laiką tobulėjo, tai buvo akivaizdžiai matoma. „Stepbystep“ išėjo. Ir labai sėkmingai. Galėjo taip ir neįvykti, žinoma, bet viskas susidėjo ir taip išėjo.

D. Mockus: Rimvydas labai kuklus, bet pagal tai, kaip dar labai jauna lietuviška rinktinė – septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai – aplošė Didžiąją Britaniją, o dabar tie vaikinai, irgi labai jauni, bet jau arčiau brandos. Manau, tai lėmė sportininkų branda ir jų gebėjimas žaisti, kovoti. Tai, manau, svarbiausia. Žinoma, rezultatas viską vainikuoja, bet, manau, kad pats svarbiausias ir įdomiausias dalykas žmonėms – kokybiškas žaidimas. Žaidėjai bręsta, auga, kaupia meistriškumą ir, manau, tai dėsningas rezultatas.

– Jūs sutiktumėte, kad didžiąja dalimi tai vieno žmogaus, Ričardo Berankio, nuopelnas? Ar tai būtų per drąsiai ir per tiesiai pasakyta?

R. Mugevičius: be abejo jam labiau reikia galvą nulenkti, bet vis dėlto tai buvo komandinis mačas. Juk net ir nežaidžiantys sportininkai atlieka kai kurias funkcijas, be kurių lyderiai nepasiruošia.

– Ar tai reiškia, kad kažkokia nauja sukurta sistema pradėjo kitaip veikti? Ar tai tiesiog atsitiktinumas, kad tokie talentingi keli vyrukai? Kaip Jūs pats vertinate, pone Mockau?

– Pradėkime nuo to, kas Daviso taurėj yra vienas žmogus arba komandos lyderis. Jeigu pažiūrėsime visus laiminčius žmones, dažniausiai tai būna vienas žaidėjas, kuris traukia didžiąją [dalį], ir antras, kuris gerai prideda.

– Kaip savaitgalį atsitiko su bosniais, ar ne?

– Kaip su bosniais, bet imkit net tuos, kurie laimi taures. Tai yra pirmas numeris, kuris ima du savo vienetų mačus ir, jeigu kitas prideda vienetą arba laimi dvejetą, bet vis tiek didžiąją dalį darbo padaro vienas lyderis. Kurią šalį bežiūrėtume, labai retai būna, kad du labai pajėgūs žaidėjai yra lygiaverčiai. Tai išimtiniai atvejai. O Lietuvos atveju irgi matome, kad du aiškūs rinktinės lyderiai savo kelią pradėjo Lietuvoje, bet didžiuosius mokslus krimto ir Amerikoje, ir Italijoje.

– Žiūrint į ateitį, dabar jau drąsiau žvelgiat į tai, kas bus, pavyzdžiui, po penkerių metų? Berankiui bus trisdešimt, o kaip atrodo bendra situacija Lietuvoje?

R. Mugevičius: Daviso komandoje būtinai reikalingas trečias numeris. Tuo įsitikinome ir šioje išvykoje. Vaikinai turėjo labai didelius krūvius. Ne veltui keturi numeriai nominuojami. Šiaip Davise trečias, ketvirtas numeris tiesiog specializuojasi dvejetams. Kviečiami kaip dvejeto žaidėjai, ne vieneto.

D. Mockus: mes turėjom Taline skaudžią patirtį – važiavome tikrai laimėti, turėjome stiprią rinktinę. Pirmame sete mūsų antras numeris patyrė traumą, ir viskas. Ričardas laimėjo du vienetų mačus ir 2:3 vis tiek buvo praloštas mačas. Tai tik įrodo, kad vieno žaidėjo rinktinei neužtenka.

– Pone Mockau, kalbant šiek tiek bendrai. Tenisas Lietuvoje populiarėja, tai akivaizdu – Vilniuje veikia didžiulė akademija. Bet kaip ir pats minėjote, norint pasiekti aukštų rezultatų, jauni vaikinai ir merginos turi būtinai važiuoti į užsienį. Kodėl?

– Trys svarbūs dalykai lemia: pats žaidėjas turi būti pakankamai talentingas, turi būti tėvai, kurie supranta, padeda ir patys tuo dega, ir dar treniruočių bazė arba treneriai. Be tų trijų vektorių neįmanoma nieko padaryti. Prieš dešimt metų Lietuvoje nebuvo infrastruktūros, dabar ją turime. Mėgėjiškame lygyje, kai nereikia siekti pačių aukščiausių rezultatų, mes tikrai pasiruošiame puikiai. Sudėtingiau yra su tuo, kad žaidėjai auga apie penkiolika metų. Tenisas atima daug laiko. Kita dalykas – tradicijos. Lietuva iki šiol neturi gilių teniso tradicijų. Iki profesionalaus lygio dar daug dalykų mums reikia padaryti.

– Pone Mugevičiau, Jūsų nuomone, tas važiavimas į užsienį – tai keisis kada nors artimiausiu metu?

– Darius labai teisingai viską susakė. Žmonės į užsienį važiuoja dar ir dėl to, kad čia nėra su kuo treniruotis. Labai talentingi neturi lygiaverčių partnerių. Klausiate, kaip keisis? Bandau prisikviesti į Lietuvą sportininkus. Labai sunkiai čia važiuoja.

– Lietuva, žinoma, iškovojo labai didelę pergalę, bet ar ji turės ką veikti tame lygyje? Kaip jūs manote, kokios galimybės?

D. Mockus: pamatysime. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Šiek tiek, matyt, priklausys nuo lentelės. Ispanijos greičiausia „negausim“. Be abejonės, jeigu tektų žaisti su dviem dešimtuko žaidėjais, tai būtų sunkiau, bet, manau, ir toje pirmoje grupėje yra įveikiamų komandų. Tai priklausys nuo trenerių ir mūsų sportininkų formos.

– Treneri, yra dar viena grupė, kurioje – šešiolika pasaulio komandų. Ar tai apskritai nesvajotinas dalykas artimiausius daugelį metų?

– Jeigu nesvajosim, mes ir pirmoje grupėje nebūsim. Kas per kareivis, jeigu nenori būti generolu.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...