captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Karnišovo širdis – perskelta per pusę: tikėjausi šito išvengti

Artūras Karnišovas su Gintaru Krapiku ir Arvydu Saboniu mielai peržvelgtų kadrus, kuriuos užfiksavo per Barselonos olimpiados pusfinalį su fotoaparatu rankose pritūpęs prie lietuvių atsarginių suolo, ar kartu nuvažiuotų aplankyti olimpinių sporto rūmų Badalonoje. Bet prieš 22-ejus metus žinią apie atgimusią tėvynę pasauliui paskelbę bičiuliai dabar stovi skirtingose barikadų pusėse.

 
A.Ufartas (BFL) nuotr.
A.Ufartas (BFL) nuotr.

Artūras Karnišovas su Gintaru Krapiku ir Arvydu Saboniu mielai peržvelgtų kadrus, kuriuos užfiksavo per Barselonos olimpiados pusfinalį su fotoaparatu rankose pritūpęs prie lietuvių atsarginių suolo, ar kartu nuvažiuotų aplankyti olimpinių sporto rūmų Badalonoje. Bet prieš 22-ejus metus žinią apie atgimusią tėvynę pasauliui paskelbę bičiuliai dabar stovi skirtingose barikadų pusėse.

Mėgina užgniaužti emocijas

Katalonijos sostinė A. Karnišovo akyse pulsuoja prisiminimais.

Pro 44 aukštų „Hotel Arts“ viešbučio langus veriasi rajonas, kuriame 1992 metais dūzgė olimpinis kaimelis. Jame gyveno Lietuvos krepšinio rinktinė, kuomet brovėsi link pirmos atsikūrusios šalies istorijoje olimpinės bronzos.

Už keliolikos kilometrų – ir „Pavello Olimpic de Badalona“ arena. Čia tuomet 21-erių A. Karnišovas ir griebėsi fotoaparato, nusprendęs įamžinti, kaip jo bendražygiai vienoje aikštėje rungiasi su ekipa, dažnai vadinama geriausia, kokią tik yra regėjęs krepšinis – JAV „Svajonių komanda“.

Barselonoje bėgo ir paties A. Karnišovo krepšininko karjeros auksinės dienos. „Barcelona“ klubui su pertraukomis keturis sezonus atstovavęs klaipėdietis 1996 metais buvo išrinktas geriausiu Europos krepšininku, be to, Katalonijoje pasaulį išvydo jo vyresnysis sūnus.

„Nuvažiavome prie ligoninės, kur jis gimė. Labai daug jausmų. O dar su Lietuva reikės žaisti...“ – atsiduso A. Karnišovas.

Tai – skaudi tema 43-ejų buvusiam puolėjui, kuris vis dar išlieka nepajudinamas rezultatyviausių visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjų sąrašo viršūnėje (1466 taškai). Bet neišvengiama.

Prestižiniame „Hotel Arts“ viešbutyje jam kompaniją palaiko ne tautiečiai, o JAV komanda, tradiciškai tarptautinių turnyrų metu įsikurianti atskirai nuo kitų dalyvių.

Ir ketvirtadienį į „Palau Sant Jordi“ areną prieš planetos pirmenybių pusfinalį A. Karnišovas, kitaip nei vienas Jono Kazlausko asistentų G. Krapikas ar Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas A. Sabonis, atvyks vilkėdamas ne žalius marškinėlius su trispalve.

Savo įtakos nesureikšmina

Praėjusiais metais lietuvis tapo vienu iš pasaulio čempionų titulą ginančios JAV rinktinės skautų. Gausiame nepakeičiamojo Mike'o Krzyzewskio vadovaujamame štabe lietuvis – vienintelis užsienietis.

Kuomet žiemą buvo ištraukti turnyro burtai, A. Karnišovas greitai suskaičiavo, jog amerikiečiams ir lietuviams gresia susidurti pusfinalyje. Nors tokios akistatos anapus Atlanto gyvenantis ir Denverio „Nuggets“ klubo generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbantis specialistas slapta vylėsi nesulaukti.

„Galvojau, kad šito susitikimo kažkaip pavyks išvengti. Gaila, kad ne... Tiek metų žaidus Lietuvos rinktinėje keista būti tokioje situacijoje. Bet lietuviai pademonstravo labai gražų krepšinį ir pelnytai pateko į pusfinalį“, – sakė A. Karnišovas.

Apie tai, kokios yra Lietuvos galimybės nustebinti 300 milijonų gyventojų turinčią supervalstybę, kaip atrodo darbas su M. Krzyzewskiu ir kokie JAV rinktinės išskirtiniai bruožai, A. Karnišovas papasakojo Lietuvos žiniasklaidai.

– Kas Lietuvos rinktinėje jums palieka geriausią įspūdį? – paklausėme JAV rinktinės skauto

– Visa rinktinė – kaip vienas kumštis. Kiekvienose rungtynėse ji parodo visą širdelę. Krepšininkai vienas kitam padeda ir gynyboje, ir puolime, naudojasi emocijomis.

– Be vieningumo ir emocijų, lietuviai dar turi ką pasiūlyti JAV ekipai?

– Šansų jiems, be abejo, yra. Kaip pasakė broliai Lavrinovičiai, ir amerikiečiai – žmonės. Aišku, kad ir kaip ten nutiktų, Lietuva jau dabar yra kelyje į Madridą.

– Esate vienas JAV rinktinės skautų. Kokia dalimi jūsų darbas nulemia komandos rezultatus?

– Tik maža dalele. Rezultatai – trenerių ir žaidėjų nuopelnas. Ir draugiškose rungtynėse, ir dabar čempionate aš dalyvauju analizuojant varžovų žaidimą. Turime labai stiprią specialistų grupę, man garbė būti mažyte jos dalele. Ne tik JAV krepšinio federacija rūpinasi šalies rinktine – daug pagalbos suteikia ir NBA lyga. Tad darbo rankų yra daug. Esame susikoncentravę ties auksu, matysime, kaip ten bus.

– Kuo ši JAV rinktinė pasižymi lyginant ją su ankstesnėmis amerikiečių kartomis?

– Visų JAV komandų būdingas bruožas – gynyba neleidžiant lengvai priimti kamuolio, lengvai jo varytis. Tai – pastovus braižas. Jei kalbėsime plačiau, mūsų žaidėjai – labai atletiški, tokiems neatlikti savo darbo ginantis būtų nusikaltimas. Ši komanda tai žino, ji priverčia visus varžovus, su kuriais bežaistų, prarasti daug kamuolių, neleidžia laisvai atlikti savo derinių.

– Kaip manote, kokiais kriterijais vadovavosi M. Krzyzewskis, kuomet būrė nacionalinės komandos sudėtį?

– Geriausia būtų jo paties klausti. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad surinkti geriausi žaidėjai iš visų galimų. Trenerio filosofija – suburti iš jų grupę, kurioje galvojama tik apie bendrą tikslą, rūpinamasi vienas kitu, dalinamasi kamuoliu. Viso pasiruošimo metu buvo kalbama, kad savo ego reikia palikti namuose. Visi žaidėjai – labai geri, bet komanda turi būti kaip kumštis.

– JAV rinktinė buvo nusiuntusi žvalgą ir į D grupės varžybas Gran Kanarijoje, kur jis analizavo absoliučiai visas komandas. Pasikeitęs požiūris į varžovus – dabartinės JAV federacijos vadovybės nuopelnas?

– Taip. Todėl ir sakau, kad būti su šia specialistų grupe – labai didelė garbė. Pradedant nuo vadovų, trenerių, žaidėjų ir baigiant komandos personalu – visi yra tikri profesionalai.

Užtenka žinoti, kad šiais metais NBA žais apie šimtą krepšininkų iš užsienio. Tai – beveik ketvirtadalis lygos. Krepšinis populiarėja visose šalyse, žaidimo lygis augo, todėl reikia gerbti kiekvieną varžovą. Tai mes ir darome.

– Per treniruotę prieš pusfinalį prakaitavote bėgiodamas per aikštę kartu su Andre Drummondu ir M. Krzyzewskio asistentu Monty Williamsu. Pralaimėjote lažybas?

– Taip mes ir žaidėjams kompaniją palaikome, ir patys norime pajudėti. Vis dėlto praleidžiame daug laiko tarp keturių sienų, todėl kartais reikia ir pasportuoti.

– Kaip sekasi eiti pareigas „Nuggets“ klube?

– Viskas – labai gerai. Negaliu sulaukti, kada grįšiu į Denverį. Rugsėjo 29 d. prasidės priešsezoninis pasiruošimas, nekantriai jo laukiu.

 


 



 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...