captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai sustoti nežada: vasarą atidavėme ne tam, kad iš Ispanijos nieko neparvežtume

Lietuvos rinktinė triumfuoja vėl patekusi tarp keturių geriausių pasaulio krepšinio čempionato komandų, bet jos atstovai sutartinai pabrėžia – darbas dar neužbaigtas. O ką krepšininkai galvoja apie tai, kaip jų pasiekimas vertinamas namuose? Vieniems atrodo, kad Lietuvą tenkintų tik kurios nors spalvos medaliai, kiti mano, jog rinktinė jau pranoko lūkesčius.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvos rinktinė triumfuoja vėl patekusi tarp keturių geriausių pasaulio krepšinio čempionato komandų, bet jos atstovai sutartinai pabrėžia – darbas dar neužbaigtas. O ką krepšininkai galvoja apie tai, kaip jų pasiekimas vertinamas namuose? Vieniems atrodo, kad Lietuvą tenkintų tik kurios nors spalvos medaliai, kiti mano, jog rinktinė jau pranoko lūkesčius.

Nori išspausti maksimumą

Ketvirtfinalyje laimėję prieš Turkiją 73:61, lietuviai perkėlė kojas per patį slidžiausią slenkstį. Į Madridą rinktinė keliaus nepriklausomai nuo to, kaip pusfinalyje seksis priešintis pasaulio čempionams amerikiečiams.

Ar planetos pirmenybių išvakarėse netekus pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio buvo realu tikėtis apdovanojimų?

„Liūdna, kad Mantas negali mums padėti, bet mūsų užduotis lieka tokia, kokia buvo iki jo traumos – laimėti medalius“, – teigė Jonas Valančiūnas.

Tokios pačios nuomonės laikosi kitas aukštaūgis Kšyštofas Lavrinovičius.

„Lietuvai reikia medalių, mes patys du mėnesius atidavėme ne tam, kad iš Ispanijos nieko neparvežtume. Norėtųsi kažką laimėti ir padovanoti Lietuvai šventę, o kaip bus – taip. Nėra Manto, nebus mums lengva“, – svarstė vienas labiausiai patyrusių komandos žaidėjų.

Tuo metu Renaldas Seibutis abejoja, ar daug krepšinio gerbėjų Lietuvoje prieš čempionatą tikėjosi, kad nukraujavusi rinktinė nusikas iki pusfinalio.

„Varžybos nesibaigė, džiaugtis per anksti. Aišku, šiek tiek pasidžiaugti galime. Nežinau, ar daug buvo žmonių, tikėjusių, kad tiek nukeliausime. Bet sustoti nenorime, atiduosime visą širdį, kad pasiektume maksimumą to, ką galime“, – kalbėjo M. Kalnietį organizuojant atakas Ispanijoje dažnai pavaduojantis gynėjas.

Jėgos – ne beribės, bet eikvojamos prasmingai

Kartu su dalimi įžaidėjo pareigų R. Seibučiui teko perimti iš M. Kalniečio ir didžiausią krūvį aikštėje. Krepšininkas per septynerias pasaulio čempionato rungtynes vidutiniškai žaisdavo po 30 minučių ir pagal šį rodiklį gerokai lenkia visus komandos draugus.

„Gerai jaučiuosi, duokite tiktai, – paklaustas, kaip sekasi atlaikyti tokį maratoną, juokėsi R. Seibutis. – Jei rimtai, norėtųsi, kad jėgų būtų daugiau, bet džiaugiuosi, kad jas visas atiduodame dėl pergalės.“

Antradienio rungtynėse su turkais jis ne tik tradiciškai daugiausiai kartų sukūrė progas taikliems komandos draugų metimams, bet ir antrą kartą šiame čempionate pats buvo rezultatyviausias lietuvių gretose (19 taškų).

Jo, Martyno Pociaus, Jono Mačiulio ir Darjušo Lavrinovičiaus tritaškiai buvo vienas svariausių pergalės Barselonos „Palau Sant Jordi“ arenoje garantų.

„Nesisekė pirmuose kėliniuose – pataikėme paskutiniame. Galbūt ir mėtėme laisvesni. Svarbiausia, kad bendrame rezultate mes laimėjome“, – sakė J. Valančiūnas.

„Gražiai žaidėme, draugiškai, kovingai – ypač gynyboje. Stengsimės ir toliau kovoti iš visos širdies“, – pridėjo K. Lavrinovičius.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...