captcha

Jūsų klausimas priimtas

Artimiausi R. Meilutytės laimėjimai gali pakeisti plaukimo istoriją

Pirmadienį Berlyne prasidės 32-ojo Europos vandens sporto šakų čempionato plaukimo ir šuolių į vandenį varžybos, kuriose startuos 12 Lietuvos sportininkų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pirmadienį Berlyne prasidės 32-ojo Europos vandens sporto šakų čempionato plaukimo ir šuolių į vandenį varžybos, kuriose startuos 12 Lietuvos sportininkų.

Apie artėjantį čempionatą papasakojo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis, kuris sako, kad, jei Rūta Meilutytė nugalės Kinijoje ir Berlyne, ji bus vienintelė visus įmanomus titulus turinčia plaukike.

– Ką išrinkote vežtis į Berlyną? Turbūt varžysis ne tik plaukikai, bet ir kitų šakų atstovai? Ar atvyko mūsų „amerikiečiai“?

– Berlyne vyks keturių sporto šakų varžybos (plaukimas, šuoliai į vandenį, dailusis (sinchroninis) plaukimas bei plaukimas atvirame vandenyje. Lietuvos garbę čempionate gins plaukikai ir šuolininkai į vandenį. Deja, pajėgiausias Lietuvos šuolininkas į vandenį Ignas Barkauskas vėl patyrė traumą, kuri antrus metus iš eilės jį eliminuoja iš pagrindinių varžybų.

Praėjusiais metais dėl rankos lūžio Ignas nedalyvavo Pasaulio čempionate Barselonoje, o šiemet dėl rankos pirštų lūžio nedalyvaus Senojo žemyno čempionate Berlyne. Šuolininkų garbę čempionate gins dvi jaunos šuolininkės – Indrė Marija Girdauskaitė ir Modesta Kaminskytė.

Plaukikų rinktinėje – 8 vyrai ir 2 merginos. Lygiai pusė vyrų rinktinės sudaro JAV studijuojantys Lietuvos plaukikai: Mindaugas Sadauskas, Simonas Bilis, Tadas Duškinas bei Igoris Kozlovskij.

Kiti keturi – pilnai Lietuvoje besitreniruojantys ir studijuojantys plaukikai: Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Deividas Margevičius bei Gytis Stankevičius. Abi čempionate startuosiančios merginos – Rūta Meilutytė ir Eva Gliožerytė gyvena bei treniruojasi Plimute (Jungtinė Karalystė). Gali susidaryti vaizdas, jog pagrindinėms sezono varžyboms plaukikus rengia užsienio ekspertai, bet anaiptol taip nėra.

G. Titenis, AFP/Scanpix nuotr.

Dažnai JAV studijuojantys plaukikai po savo studijų bei JAV universitetams svarbių varžybų į Lietuvą grįžta visiškai išsunkti, praradę greičio savybes, priaugę plaukimui nepadedančių raumenų.

Lietuvos plaukimo rinktinės treneriai per labai trumpą laiką turi juos įvesti į optimalią formą, ištaisyti kai kuriuos technikos niuansus. Studijos JAV duoda ir daug teigiamo. Sportininkai tampa psichologiškai stipresni, labiau pasitikintys savo jėgomis, komunikabilesni, labiau „komandiški“. Visgi kitąmet, rengiantis pasaulio plaukimo čempionatui, stengsimės kuo anksčiau iš JAV susigrąžinti visus ten studijuojančius rinktinės narius.

– Kokių rezultatų tikisi treneriai? Ir kokius uždavinius kelia savo auklėtiniams?

– Europos čempionatas tai tarpinė stotelė pakeliui į Rio De Žaneiro olimpiadą. Čia reikia stengtis įvykdyti normatyvus, kurie leis startuoti kitų metų pasaulio čempionate Kazanėje, o ten – kautis dėl olimpinių žaidynių kelialapių.

Vis dėlto kiekvienas sportininkas turi konkrečius tikslus šiems metams, matuojamus sekundėmis. Juos reikia ir įvykdyti. Apibendrinant, kiekvieno tikslas yra gerinti savo asmeninius rezultatus, atiduoti visas jėgas. Rinktinės treneriai nusiteikę optimistiškai. Kai kurie jų tikisi tokių rezultatų, apie kuriuos garsiai kalbėti nepadoru. Visi tikimės, kad šios viltys nėra be pagrindo.

– Daugiausia tikimasi iš plaukikų. Kas ir kokiose distancijose plauks? Kokiose rungtyse dalyvaus šuolininkės į vandenį?

Lietuvos plaukikai startuos sekančiuose nuotoliuose:

Rūta Meilutytė – 50 m krūtine, 50 m l. stiliumi;

Eva Gliožerytė – 50, 100 m l. stiliumi; 50, 100 m nugara;

Giedrius Titenis – 50, 100, 200 m krūtine;

Danas Rapšys – 100, 200 m nugara;

Simonas Bilis – 50, 100, 200 m l. stiliumi;

Mindaugas Sadauskas – 50, 100 m l. stiliumi; 50 m peteliške;

Tadas Duškinas – 50, 100 m peteliške; 50, 100 m l. stiliumi;

Igoris Kozlovskij – 100, 200 m krūtine, 100 m peteliške, 200 m kompl. plaukimu;

Deividas Margevičius – 50, 100 m peteliške; 100 m l. stiliumi;

Gytis Stankevičius – 50, 100, 200 m nugara;

Estafetiniuose plaukimuose 4 x 100 m l. stiliumi bei 4 x 100 kombinuotu būdu varžysis Lietuvos vyrų rinktinės.

Šuolininkės į vandenį M. Kaminksytė ir I. M. Girdauskaitė trečiadienį (08–20) varžysis šuoliuose nuo 1 metro tramplino. I. M. Girdauskaitė kitą sekmadienį (08–24) šokinės ir nuo 3 metrų tramplino.

AFP/Scapix nuotr.

– Kaip nusiteikusi mūsų lyderė Rūta Meilutytė? Kokie jos planai šiose varžybose?

– Rūta į varžybas atskris tiesiai iš Kinijoje vyksiančios pasaulio jaunimo olimpiados. Vien laiko skirtumas tarp Berlyno ir Nanjingo yra 6 valandos. Rūta Europos čempionate startuos aklimatizacijos ir kelionės nuovargio fone.

Ji tikrai varžysis 50 m krūtine nuotolyje, o dėl dalyvavimo 50 m l. stiliumi nuotolyje, atsižvelgdami į sportininkės savijautą, spręsime jau Berlyne. Rūta visada yra nusiteikusi laimėti ir visada siekia maksimumo. Jeigu jai pavyks nugalėti jaunimo olimpiadoje Nandzinge ir Europos čempionate Berlyne (50 m baseinas), ji bus iškovojusi visus svarbiausius įmanomus titulus plaukime. Tai bus pirmas toks atvejis visame pasaulyje.

– O kitos mūsų plaukikės?

– Be Rūtos Meilutytės Berlyne varžysis Plimute (JK) besimokanti šiaulietė Eva Gliožerytė. Eva mums svarbi tuo, kad ateityje galėtų plaukti mišriose estafetėse. Tai – naujos rungtys plaukime. Jose dalyvauja 2 vaikinai ir 2 merginos. Tai labai dinamiškos, azartiškos ir akiai patrauklios rungtys. Tikimės, kad ateityje mišriose estafetėse laimėsime daug.

– Ko tikitės iš vyrų? G. Titenis, M.Sadauskas – absoliučiai puikūs plaukikai.

– Iš Lietuvos plaukikų vyrų šiais metais išties tikimės labai daug. Visas čempionatas turi būti vyriškas, o jo pabaigoje iš Kinijos atvykusiai Rūtai Meilutytei, tarsi ant gerai iškepto torto, liks uždėti tik skanią uogą.

G. Titenis šiais metais jau yra pademonstravęs puikių rezultatų. Jo rezultatas 100 m krūtine nuotolyje (59,75 sek.) Pasaulio reitinge yra 5-as. Giedrius ženkliai sustiprėjęs fiziškai, tvirtas psichologiškai. Tikimės, kad jis realizuos sava galimybes, plauks visų rungčių finaluose bei iškovos medalį. Mindaugą Sadauską praėjusio sezono pagrindinėse sezono varžybose persekiojo kuriozinės nesėkmes.

Pasaulio čempionate Barselonoje jam belipant ant starto bokštelio nutrūko akinukų gumytė, Europos čempionate 25 m baseine Herninge (Danija) per vėlai ateita į dalyvių susirinkimo vietą rungties finale. Tikimės, kad nesėkmių ruožas baigėsi, ir Mindaugo indėlis bus svarus prisidedant prie patekimų į finalus estafetiniuose plaukimuose – tokie yra vykdomojo komiteto iškelti tikslai.

– Treneriai yra prasitarę, jog auga talentingų vaikinų karta. Kas iš jų galėtų būti mūsų slaptas ginklas Berlyne?

– Praėjusių metų jaunimo rinktinę vadiname auksine karta. Iš šios kartos šiemet Berlyne startuos Danas Rapšys, Deividas Margevičius, Eva Gliožerytė ir Rūta Meilutytė. Dar du praėjusių metų komandos atstovai – Povilas Strazdas ir Ugnė Mažutaitytė – dalyvaus tuo pačiu metu, kaip ir Europos čempionatas, vyksiančiose jaunimo Olimpinėse žaidynėse Kinijoje. Slaptasis ginklas, kuris nėra visiškai slaptas, žinoma, bus panevėžietis Danas Rapšys. Jis tikrai nebus staigmena, nes jis nuosekliai tobulėja ir jau yra papuolęs į pasaulio plaukimo ekspertų akiratį.

Danas yra praėjusių metų Europos jaunimo čempionas bei pasaulio jaunimo vicečempionas. Plaukime yra didelis žingsnis tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Nepaisant to, Danas yra realus pretendentas į suaugusiųjų čempionato medalius. Pasitikėjimo pačiam sportininkui taip pat netrūksta ir jis sau kelia pačius aukščiausius tikslus. Be to Danas turi nugalėtojo mentalitetą. Kitas, tikrai slaptas ginklas – Simonas Bilis. Jo galimybės labai didelės.

AFP/Scapix nuotr.



– Kurių šalių plaukikai Berlyne plauks greičiausiai?

– Tiesiogiai atsakant į klausimą, tai greičiausiai plauks tų šalių atstovai, kurie plauks 50 m l. stiliumi finale – rusai, prancūzai, anglai, italai ir dar kelių šalių atstovai. Šiaip sunku atsakyti į ši klausimą. Jeigu pasaulio plaukimo čempionate, siekiant praplėsti plaukimo geografiją, FINA kviečia Afrikos, Azijos ar Pietų Amerikos šalis, kurios kiek silpnesnės, tai Europos čempionate silpnų varžovų ir valstybių nėra.

– Lietuvos televizijos žiūrovai vėl turės galimybę stebėti varžybas tiesiogiai. Kurių plaukimų jie turėtų nepražiopsoti?

– Televizijos žiūrovai turėtų nepražiopsoti viso čempionato. Norint pilnai grožėtis plaukimo varžybomis, jas reikia sekti nuolatos. Tokiu būdu susipažįstama su plaukikais, jų taktikos, technikos subtilybėmis. Stebime plaukiko rezultato dinamiką, jo progresą, psichologinį pasiruošimą, permainas.

Kiekvienas laimėjimas ar pralaimėjimas turi įtakos tolimesniems rezultatams. Vieni stengiasi apginti savo titulus, antri stengiasi tapti lyderiais, o treti dar tik kovoja su savimi. Tai be galo subtilus, įdomus ir gal šiek tiek snobiškas reiškinys. LRT pagrindines sezono plaukimo varžybas transliuoja jau kelintus metus iš eilės. Visi puikiai žinome R. Meilytutės ir Julijos Jefimovos akistatas, esame susipažinę ir su kitomis Rūtos konkurentėmis.

Pripažinkime, jog tai jau yra peraugę į kažką daugiau nei vien sportą. Kodėl taip negalėtų atsitikti ir su kitais mūsų plaukikais, su kitais plaukimo nuotoliais. Pradėkime sekti Dano Rapšio, Giedriaus Titenio ar kitų plaukikų rezultatus, jų siekius, norus, silpnybes, konkurentus. Pradėkime analizuoti, sekti ir palaikyti. Galbūt sunku viską iškarto suvokti ir pamatyti, bet tai – be galo įdomu. Na, o visiems nenorintiems pernelyg gilintis, siūlau tiesiog mėgautis puikiais vaizdai, siūlau varžybas stebėti su vaikais, jiems parodyti gyvus žmogaus galimybių, valios, motyvacijos, darbo rezultato pavyzdžius.

Jeigu kalbant apie lietuvių pasirodymus, nepraleiskite Giedraus Titenio plaukimų (50, 100 ir 200 m krūtine), Dano Rapšio plaukimų (100 ir 200 m nugara), žinoma, R. Meilutytės (50 m krūtine). Stebėkite visus lietuvių pasirodymus. Iš kitų plaukimų bus įdomu stebėti vyrų 100 m ir 200 m l. stiliumi finalus.

– Ar keičiasi plaukimo šalių geografija, ar talentus ugdo vis tos pačios šalys?

– Talentingų vaikų yra daug kur, bet talentai vystosi ten, kur yra palankiausios vystymuisi sąlygos, reikiama infrastruktūra bei žmogiškieji ištekliai. Plaukimas tvirtas pozicijas išlaiko Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse. Stipri šalies plaukimo komanda –  tarsi šalies sąmoningumo ir ekonominio pajėgumo indikatorius.

– Kaip varžyboms pasiruošęs Berlynas? Kaip jaučiasi Lietuvos plaukikai?

– Plaukimo varžybos vyks vienoje iš įspūdingiausių Berlyno multifunkcinių arenų. Tai – didžiausias pasaulio velodromas, kuriame laikinai sumontuotas plaukimo baseinas. Laikinasis baseinas talpina 12 000 žiūrovų. Įspūdingos 142 metrų diametro ovalo formos lubos turbūt nepadės plaukti nugaristams, nes pagal jas orientuotis gan sudėtinga. Visi Lietuvos plaukikai sveiki ir jau nekantrauja pradėti varžybas.

– Kokios kitos svarbios plaukimo ar vandens sporto varžybos dar vyks šiemet, kuriose dalyvaus ir mūsų atletai?

– Gruodžio 3–7 d. Katare vyks pasaulio plaukimo čempionatas 25 m baseine. Čia turėtume vėl išvysti visus geriausius Lietuvos plaukikus, įskaitant ir R. Meilutytę.

Plaukimo čempionatą bus galima stebėti per LRT televiziją ir portalą LRT.lt.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...