captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvą pasaulyje garsinęs V. Alekna: savo misiją atlikau

Virgilijus Alekna savo įspūdingą karjerą stambiausio masto čempionatuose pradėjo 1994 m. – jis, būdamas 22-ejų, Europos pirmenybėse Helsinkyje diską numetė 56,38 m ir užėmė 17-tą vietą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Virgilijus Alekna savo įspūdingą karjerą stambiausio masto čempionatuose pradėjo 1994 m. – jis, būdamas 22-ejų, Europos pirmenybėse Helsinkyje diską numetė 56,38 m ir užėmė 17-tą vietą.

Lygiai po 20 metų, 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją, 42-ejų metų V. Alekna įrankį Ciuriche nusviedė 59,35 m, liko 21-as ir paskelbė apie karjeros Lietuvos rinktinėje pabaigą.

„Prieš 20 metų karjerą pradėjau Europos čempionate ir baigiu ją Europos čempionate. Kitais metais į pasaulio čempionatą Kinijoje nevažiuosiu – toli, ir Azija man nėra sėkminga. Manau, kad pats laikas po 20 metų karjeros sustoti“, – pareiškė estafetę 23-ejų metų Andriui Gudžiui perleidęs V. Alekna, kuris savo laiku daugiau nei sėkmingai pakeitė 1992 m. Barselonos olimpinį čempioną Romą Ubartą.

„Tai – paskutinės oficialios varžybos už rinktinę. Kuo toliau, tuo sunkiau, šiais metais – ypač. Manau, kad geriau nebetęsti karjeros. Visą sezoną jaučiau traumas... Tokio amžiaus sportininkų kaip aš, 42-ejų metų, dalyvaujant Europos čempionate nerasite. Jaučiu ir varžybų naštą, kuri kuo toliau, tuo sunkiau yra pakeliama“, – paaiškino V. Alekna, kuris šiemet dar dalyvaus keleriose komercinėse varžybose.

2013-ųjų spalį tituluočiausias šalies lengvaatletis dar tikėjosi, kad galbūt jam pavyks išlaikyti gerą formą iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados ir Lietuvos olimpiniam sporto centrui (LOSC) raštiškai patvirtino, kad ruošis jai.

„Sunku pasakyti, kokie 2016 metais galėtų būti mano tikslai, net neįsivaizduoju. Paprasčiau būtų tiek toli į priekį nežiūrėti ir rūpintis tik kitu sezonu“, – tuomet teigė V. Alekna.

Primename, kad anksčiau V. Alekna svarstė galimybę atsisveikinti su disko metimo sektoriumi po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių („Mano, kaip sportininko, misija olimpinėse žaidynėse jau baigta“), bet galiausiai nusprendė ruoštis ir dalyvauti 2013-ųjų pasaulio čempionate, kuris lietuviui buvo jubiliejinis – dešimtas.

Dėl traumos sujaukto pasirengimo V. Aleknos pasirodymas Maskvoje (Rusija) vykusiose pirmenybėse buvo nesėkmingas – atletas įrankį nusviedė 61 m 91 cm ir liko šešioliktas.

Bet kokiu atveju V. Aleknos ilgaamžiškumas didžiajame sporte – stebėtinas. Olimpinėse žaidynėse jis pirmąkart pasirodė dar 1996 metais Atlantoje (65,30 m, penkta vieta).

2000 m. Sidnėjuje jis pirmą kartą iškovojo aukso medalį (69,30 m), 2004 m. Atėnuose pagerino olimpinį rekordą ir triumfavo antrą kartą (69,89 m), 2008 m. Pekine laimėjo bronzą (67,79 m), o 2012 m. Londone liko per žingsnį nuo pakylos – ketvirtas (67,38 m).

V. Alekna yra ir dukart pasaulio čempionas (2003 m. ir 2005 m.), o du sykius planetos pirmenybėse (1997 m. ir 2001 m.) iškovojo sidabro medalį.

Vienas geriausių visų laikų mūsų šalies lengvaatlečių yra ir Europos čempionas (2006 m.), vicečempionas (2002 m.) ir bronzos medalio laimėtojas (1998 m.).

Geriausias V. Aleknos asmeninis pasiekimas – 73,88 m, pasiektas 2000 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Kaune. Tai – ne tik nacionalinis rekordas, bet ir antras geriausias rezultatas per visą pasaulio istoriją, tik 20 cm nusileidžiantis legendiniam 1986 m. Juergeno Schulto metimui (74,08 m).

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close