captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Šernius: apie rinktinės stiprybę, įžaidėjo dilemą ir brolių mįsles

Pernai kartu praleista vasara sustiprino Lietuvos rinktinės žaidėjų ir trenerių tarpusavio supratimą, o tai atsispindi žaidime per draugiškas rungtynes. Tuo įsitikinęs treneris ir buvęs Lietuvos rinktinės skautas Mantas Šernius.
M. Šernius. A. Ufarto (BFL) nuotr.
M. Šernius. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pernai kartu praleista vasara sustiprino Lietuvos rinktinės žaidėjų ir trenerių tarpusavio supratimą, o tai atsispindi žaidime per draugiškas rungtynes. Tuo įsitikinęs treneris ir buvęs Lietuvos rinktinės skautas Mantas Šernius.

Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ artėjantį sezoną vadovausiantis M. Šernius tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasidalijo savo mintimis apie rinktinės stiprybes, silpnybes ir klaustukus dėl paskutinių dvyliktuko pozicijų.

Apie rinktinės žaidimą: „Matau, kad kiekvienoje pozicijoje treneris turi labai gerus pasirinkimus. Vienas žaidėjas turi vienokius ginklus, kitas – kitokius, o treneris labai gerai juos išnaudoja. Kiekvienoje pozicijoje yra po žaidėją, kuris nėra vienodas.

Nors dar neturime būti savo žaidimo kokybės pike, matau stipresnį ginklą – žaidėjų vidinę būseną. Kovodami vienas už kitą, jie užglaisto tai, ko kokybiškai nepadaro žaidime. Jų kovinė dvasia, kovojimas vienas už kitą užglaisto jų techninį broką.

Jonas Valančiūnas, prisijungęs prie komandos, davė impulsą. Jaučiasi jo sutvirtėjimas. Žaidžiant prieš australų komandą jis nesijautė tas jaunuolis laibu stiebu. Kovojo su varžovais kaip vyras su vyru.

Aišku, treneris dar naudoja didelę rotaciją. Džiugu, kad tai leidžia palaikyti aukštą varžybų tempą, o tai nėra paranku komandoms, su kuriomis susitikome.

Labiausiai neramina atakuojančio gynėjo pozicija. Mano manymu, šitoje vietoje norėtųsi šiek tiek daugiau išnaudojimo, čia dar galime atrodyti geriau išnaudodami Seibutį ir Pocių. Galbūt jie dar šiek tiek neranda savęs komandoje.“

Apie žaidėjų ir trenerių tarpusavio supratimą: „Po praėjusių metų žaidėjai susipažino su trenerio reikalavimais tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jie dabar lengviau įsilieja į komandą ir daug laisviau jaučiasi žinodami taisykles.

Žaidėjai perkando trenerių reikalavimus. Taip pat ir žaidėjai bręsta bei šlifuojasi vienas šalia kito. Tas pats Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, kiti, jie bręsta kaip vynas. Jie žino, ko šią vasarą susirinko. Jie nesusirinko vien tam, kad kartu praleistų laiką ir pažaistų pasaulio čempionate. Mano manymu, tas sąmoningumas ir tikslų žinojimas stumia komandą į priekį ir duoda vaisius to, kad išėję į aikštelę jie daro savo darbą ir nekreipia dėmesio į pasitaikantį broką. Nebėra pašalinių minčių, kurios dažnai neleidžia būti komanda ir žaisti gerą krepšinį.“

Apie draugiškų rungtynių pobūdį: „Draugiškose rungtynėse kol kas varžovai nebuvo tokie, su kuriais teks žaisti grupėje ar atkrintamosiose varžybose. Aišku, australai yra vieni iš jų ir pamatėme, ko esame verti šiuo metu. Bet iš patirties žinau, kad draugiškos rungtynės ir rungtynės čempionate yra skirtingi dalykai, visų pirmas skirtingas psichologinis pasiruošimas, nusiteikimas. Krepšininkai turės susitvarkyti su daug dalykų. Ir patys australai atvažiuos kitokios būsenos, bus daug sunkiau, nei žaidžiant savo aikštelėje. Tai, kad dabar rodome gerą žaidimą, nereiškia, kad ir čempionate gerai sužaisime. Nė viena komanda dar nėra savo pike, todėl ir mūsų rinktinei reikės pridėti tiek psichologinių, tiek fizinių savybių.“

Juškevičius ar Vasiliauskas? „Vasiliauską pažįstu kaip žaidėją ir žinau jo pliusus ir minusus, teko šiek tiek jį treniruoti. Mantui Kalniečiui šiais metais ant pečių kris didelė atsakomybė, bet jis kaip žaidėjas subrendęs ir tam pasiruošęs. Šarūnui teks tokia rolė, kad jis įėjęs į aikštelę turės palaikyti tą kokybiško krepšinio kartelę, kurią iškels Mantas. Šarūnui ypač reikės stengtis gynyboje, nenusileisti savo varžovui. Ateityje jam didžiausios problemos bus gynyboje, o ne puolime, nes puolime jis turi daug ginklų. Puolimas jį gelbsti.

Kiek matau, Šarūnas turi platesnį puolimo arsenalą nei Adas. Jis žino, kaip atiduoti perdavimą, kaip kontroliuoti komandą, kaip nuraminti kolegas. Adas gali žaisti dvejose pozicijose – tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo, bet neturi išreikštos vienos pozicijos. Jam vadovaujant komandai, ji pradeda šiek tiek blaškytis ir išsimuša iš savo vėžių. Bet Adas turi gerą savybę – jis gali gintis prieš stipresnius varžovus. Viskas priklausys nuo to, ko labiau reikės treneriui šioje pozicijoje – puolimo ar gynybos.“

Gudaitis ar Kšištofas? „Mano akimis, į aikštelę išėję broliai varžovams užduoda dvigubai daugiau neišsprendžiamų klausimų nei Gudaitis. Paėmus Gudaitį, reikėtų žiūrėti į perspektyvą, o Brolis rezultatą gali duoti jau dabar. Treneris geriau mato, jis žino savo viziją ir priims sprendimą.“

Šaltinis www.backetnews.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...