captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pritrenkiančios išvados: už ką iš tiesų skatinami prokurorai

Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitos projektą, kurioje įvardijo didžiausias Generalinės prokuratūros klaidas praėjusiais metais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitos projektą, kurioje įvardijo didžiausias Generalinės prokuratūros klaidas praėjusiais metais.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius preliminarias išvadas vadina skandalingomis, mat jos, jo nuomone, liudija visišką Generalinės prokuratūros vadovų nekompetenciją.

„Prokuroras, kuris nutraukė 16 ikiteisminių tyrimų dėl senaties, jam suteikiamas aukščiausias rangas, ir prokurorui, kuris dvidešimt metų tyrė rezonansines bylas, jam irgi aukščiausias rangas. Padaryta lygiava, pažeidžiant nustatytas tvarkas. Arba atrankos į vadovaujančias pareigas: nė vienas Atrankos komisijos sprendimas atrenkant geriausią kandidatą nebuvo įgyvendintas. Tai vėl lėšų švaistymas, kam ta komisija reikalinga? Daug tokio absurdo ir visiškas negebėjimas administruoti instituciją“, – kritikos Generalinės prokuratūros vadovybei negailėjo V. Gailius.

„Man šios išvados atrodo skandalingos ir atsakingi pareigūnai turėtų priimti sprendimus nedelsdami“, – sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Praėjusiais metais generaliniu prokuroru dirbęs Darius Valys, kuris šiuo metu laikinai yra nušalintas, net 850 kartų kilstelėjo prokurorų kvalifikacinius rangus, tam prireikė 3,3 mln. litų atlyginimams. Lyg to būtų ne gana, kvalifikacinio rango pakėlimui pasiūlytas prokuroras, kuris dėl senaties nutraukė 16 ikiteisminių tyrimų.

Iš preliminarių Valstybės kontrolės išvadų taip pat akivaizdu, kad Generalinei prokuratūrai visai nereikia Atestacijos komisijos, nes į jos pasiūlymus D. Valys beveik visiškai neatsižvelgė. Nelabai jam reikia ir Atrankos komisijos, nes generalinis prokuroras į vyriausiojo prokuroro pareigas vis pasirinkdavo kitus kandidatus nei atrinkdavo ši komisija.

Generalinės prokuratūros vadovas gali taip elgtis, bet Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad taip iš esmės yra švaistomi žmogiškieji Atrankos komisijos ištekliai.

Tačiau pati Generalinė prokuratūra nesutinka su daugeliu išsakomų pastabų. Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė DELFI sakė, kad Generalinė prokuratūra surašė savo nuomonę Valstybės kontrolei, kuriomis paaiškina kiekvieną sukritikuotą savo veiksmą.

„Generalinė prokuratūra nesutinka su daugeliu pareikštų pastabų“, – sakė E. Martinonienė.

„Pas mus mažėja prokurorų. Vadinasi, atlyginimas, kuris buvo anksčiau jiems mokamas, susitaupo. Tai kodėl, jeigu kiti dirba geriau ir daugiau, nemokėti didesnio atlyginimo?“ – klausė Generalinės prokuratūros atstovė.

Prokurorų skatinimo sistema: oho ar pagaliau?

Vienas iš didžiausių Valstybės kontrolės priekaištų Generalinei prokuratūrai – kaip suteikiami kvalifikaciniais rangai.

Kvalifikaciniai rangai gali būti tokie: jaunesnysis justicijos patarėjas, justicijos patarėjas, vyresnysis justicijos patarėjas, vyriausiasis justicijos patarėjas, valstybinis justicijos patarėjas.

Prokuratūros įstatymas tiksliai nenurodo, kaip skatinami prokurorai, todėl generalinis prokuroras savo įsakymu pats nustato rangų suteikimo sąlygas. Remiantis išvadomis, sąlygas D. Valys nustatė, tačiau pats jų nesilaikė.

2012 m. generalinis prokuroras patvirtino įsakymą, kuriuo nurodoma, kad aukštesnis kvalifikacinis rangas prokurorams suteikiamas valstybinių ir profesinių švenčių proga, už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje, bet paprastai ne daugiau nei kartą per metus.

2013 m. generalinis prokuroras taip pat panaikino prieš penkerius metus priimtą tvarkos aprašą, kuris nustato, kaip suteikiami ir pažeminami kvalifikaciniai rangai. Tai sudarė sąlygas kvalifikacinius rangus suteikti nenuosekliai ir ne eilės tvarka.

Iš Valstybės kontrolės audito ataskaitos projekto akivaizdu, jog generalinis prokuroras D. Valys savo pavaldinius praėjusiais metais skatino kaip papuola.

„Prokurorai skatinti, suteikiant aukštesnius kvalifikacinius rangus – vieną ar du kartus per vienerius metus, ne eilės tvarka (nenuosekliai), neįvertinus jų kvalifikacijos, o tik už asmenines ir dalykines savybes, procesinės veiklos statistinius duomenis, be to, teikimuose nenurodant ir nepagrindžiant pavyzdingo pareigų atlikimo ar pasižymėjimo tarnyboje, taip pat skatinti ne valstybinės ar profesinės šventės proga“, – rašoma preliminariose Valstybės kontrolės išvadose.

2013 m. kvalifikaciniai rangai suteikti 850 kartų, 647 prokurorams.

Palyginimui, 2009 m. kvalifikaciniai rangai suteikti 83 kartus, 2010 m. – 100 kartų, 2011 m. – 107 kartus, 2012 m. – 151 kartą.

Iš preliminarios ataskaitos akivaizdu, kad generalinis prokuroras D. Valys suteikdamas rangus neatsižvelgdavo į Atestacijos komisijos siūlymus.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Prokurorų atestacijos komisija atliko eilinį prokurorų tarnybos vertinimą ir priėmė sprendimą 8–iems prokurorams siūlyti suteikti aukštesnį kvalifikacinį rangą ir 5–iems prokurorams palikti turimą rangą, tačiau D. Valys minėtiems 8–iems prokurorams suteikė dar aukštesnį rangą nei siūlė komisija, bet paskatino ir likusius 5 prokurorus – jiems taip pat suteiktas aukštesnis kvalifikacinis rangas.

Atestacijos komisija taip pat kas penkerius metus atlieka eilinį prokurorų darbo vertinimą. Remdamasis komisijos išvadomis D. Valys suteikė kai kuriems prokurorams aukštesnius kvalifikacinius rangus, bet praėjus vienam, dviem ir šešiems mėnesiams generalinis prokuroras ėmė ir paskatino tuos pačius prokurorus.

D. Valys taip pat 137 prokurorus skatino dukart per metus, nors Skatinimo tvarkoje numatyta, jog prokurorai paprastai skatinami ne daugiau kaip vieną kartą per metus.

„Skatinimo tvarkoje imperatyviai neuždrausta prokurorus skatinti du kartus per vienerius metus, tačiau skatinant antrą kartą tais pačiais metais, mūsų nuomone, teikimuose turėtų būti nurodytas pavyzdingas tarnybinių pareigų atlikimas ar konkretūs nuopelnai, o ne pateikiama analogiška informacija kaip ir skatinant pirmą kartą“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadų projekte.

Skatino už kultūringumą ir draugiškumą

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras teikimuose pasiūlė paskatinti pavaldinius tik už jų asmenines ir dalykines savybes – už tai, kad prokurorai atsakingai ir laiku priima sprendimus, racionaliai planuoja darbus, savarankiškai tobulina kvalifikaciją, yra profesionalūs, sąžiningi, pareigingi, dalykiški, principingi, racionaliai ir kūrybiškai sprendžia darbe iškilusias problemas, su proceso dalyviais bendrauja kultūringai, nešališkai, kolektyve yra draugiški.

Kai kurie prokurorai Kaune ir Šiauliuose skatinti prokurorus už statistinius veiklos duomenis. Pavyzdžiui, vienam prokurorui buvo pasiūlyta suteikti aukštesnį kvalifikacinį rangą už tai, kad per praėjusių metų penkis mėnesius užbaigė 61 ikiteisminį tyrimą ir priėmė 38 sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo – 16 iš jų nutraukta suėjus senaties terminui.

Iš preliminarios Valstybės kontrolės audito ataskaitos aišku ir tai, kad generalinis prokuroras painioja šventines, profesines ir atmintinas dienas.

Jis gali skatinti pavaldinius valstybinių ir profesinių švenčių progomis, bet paskatino ir Konstitucijos metinių proga, nors tai atmintina diena. Taip jis paskatino 288 prokurorus.

Pinigų netaupė?

Valstybės kontrolė sako, kad „generalinis prokuroras neatsižvelgė į valstybės finansines galimybes ir 2013 m. 850 kartų prokurorams suteikė aukštesnius kvalifikacinius rangus. Dėl suteiktų aukštesnių kvalifikacinių rangų valstybei susidarė papildomas 3,3 mln. Lt ilgalaikis finansinis įsipareigojimas kasmet mokėti prokurorams didesnį darbo užmokestį“.

Generalinei prokuratūrai pateikta ir kitų priekaištų. Pavyzdžiui, rekonstruodama Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pastatą įsigijo 135,8 tūkst. Lt sutartyje nenumatytų papildomų darbų ir netaikydama viešojo pirkimo procedūrų.

Kritikos strėlių Valstybės kontrolė paleido ir dėl tarnybinių butų. Generalinė prokuratūra iš viso valdo 15 tarnybinių butų, bet dvejus metus nesugebėjo perskaičiuoti nuomos mokesčio pagal naują nustatytą tvarką. Dėl to negavo 72,4 tūkst. Lt pajamų.

Pinigai iš Generalinės prokuratūros biudžeto tekėjo ir kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, 187 tūkst. Lt ji panaudojo mokėdama neteisėtai atleistiems darbuotojams darbo užmokesčius, išeitines išmokas, kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, socialinio draudimo įmokas už pravaikštos laiką ar apmokėdavo bylinėjimosi išlaidas.

Prokuratūra: nesutinkame

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja E. Martinonienė DELFI aiškino, kad priekaištas dėl kvalifikacinių rangų suteikimo nepagrįstas. Jos teigimu, prokuratūrose dirba mažiau prokurorų, bet jie nusipelno būti įvertinti finansiškai, nes darbo krūvis yra didelis, tačiau darbus prokurorai atlieka gerai. Be to, jos teigimu, prokurorų atlyginimai turi būti konkurencingi.

„Noriu akcentuoti, kad mūsų darbo užmokesčio fondas nuo to nekenčia ir iš valstybės tam nereikia nė vieno papildomo lito. Iš esmės juk kalbama apie tai, kad prokurorams buvo grąžinta skola už nepakankamą jų įvertinimą praeityje. Ilgą laiką rangai buvo teikiami tik labai išskirtiniais atvejais ir buvo visuomet motyvuojama ne tuo, kad prokurorai neverti, o tuo, kad prokuratūros darbo užmokesčio fonde nėra tam lėšų. Tačiau racionaliau tvarkantis buvo sutaupyta praktiškai 8 mln. Lt. Ir buvo nuspręsta, kad dabar tinkamas laikas“, – sakė E. Martinonienė.

E. Martinonienė taip pat pabrėžė, kad prokurorų tiriamų nusikalstamų veikų išaiškinamumas per metus padidėjo nuo 46 proc. iki 53 proc., todėl prokurorai skatinami pagrįstai.

Seimo Antikorupijos komisijos pirmininkas V. Gailius sako, kad bylų išaiškinamumo rodikliai pagerėjo dėl smurto artimoje aplinkoje įvykių, tačiau Generalinės prokuratūros atstovė atkerta: „Tai netiesa“.

„Iš viso per metus atskleidžiama 46 tūkst. nusikalstamų veikų. Iš jų smurtas artimoje aplinkoje sudaro 8 tūkst. Tai negali nuo 46 proc. šoktelti iki 53 proc. dėl tų veikų. Tam tikri politikai galbūt galvoja, kad taip reikia vertinti, bet galime pagrįsti ne politiniais vertinimais, o matematika. Tai kažkiek turi įtakos, bet ne tiek daug“, – sakė E. Martinonienė.

„Pas mus mažėja prokurorų. Vadinasi, atlyginimas, kuris buvo anksčiau jiems mokamas, susitaupo. Tai kodėl, jeigu kiti dirba geriau ir daugiau, nemokėti didesnio atlyginimo?“ – klausė Generalinės prokuratūros atstovė.

„Paklauskite prokurorų, ar jų atlyginimas yra motyvas ieškotis darbo? Jeigu daugybės institucijų žmonės sako, kad tai problema, tai čia ta problema pagal galimybes yra išspręsta“, – pridūrė E. Martinonienė.

Jos teigimu, Generalinės prokuratūros pateiktose pastabose Valstybės kontrolei atsakoma į visus priekaištus, net ir dėl to, kad kilstelint prokurorų kvalifikacinius rangus nurodomas jų draugiškas būdas ar kitos asmeninės savybės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...