captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalies sportas vėl dažosi karo spalvomis

Sporto visuomenininkai – įsiutę. Nerašytas paliaubas tarp nevyriausybinių organizacijų bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) nutraukė naujo sporto įstatymo juodraštis, kurį nevyriausybininkai sumalė į miltus. Šįkart į jų pusę stojo ir kai kurie Seimo nariai, bet taikiklyje atsidūręs KKSD vadovas Klemensas Rimšelis turi savo versiją, kodėl suputojo šalies sporto vandenys.
K. Rimšelis, K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Rimšelis, K. Vanago (BFL) nuotr.

Sporto visuomenininkai – įsiutę. Nerašytas paliaubas tarp nevyriausybinių organizacijų bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) nutraukė naujo sporto įstatymo juodraštis, kurį nevyriausybininkai sumalė į miltus. Šįkart į jų pusę stojo ir kai kurie Seimo nariai, bet taikiklyje atsidūręs KKSD vadovas Klemensas Rimšelis turi savo versiją, kodėl suputojo šalies sporto vandenys.

Posėdis virto kaltinimų audra

„Gavau tą projekto projektą ir apakau: tokio tragiško dokumento dar nesu matęs“, – niršo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Trečiadienį jis kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir didžiausių masinio sporto organizacijų vadovais parlamentarams liejo nuoskaudą dėl šiuo metu rengiamos naujos Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos.

Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujama darbo grupė perrašinėti pagrindinį sporto sritį reguliuojantį teisės aktą ėmėsi dar praėjusių metų pradžioje. Bet triukšmas dėl ruošiamo projekto kilo tik šį mėnesį, nevyriausybinėms sporto organizacijoms susizgribus, jog jame esama ne vien kosmetinių pataisymų.

Labiausiai visuomenininkai įtūžo dėl to, jog projektas su jais iki šiol esą nebuvo derinamas. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdyje darbo grupės pirmininko pavaduotojas Vytautas Vainys, kuris yra ir KKSD generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio dešinioji ranka, buvo užverstas priekaištais dėl nekokybiškai atliekamo darbo.

„Kam tokias nesąmones rašyti, kodėl nepasitariate su mumis? Aš apie šį įstatymą tik prieš dvi dienas sužinojau. KKSD absoliučiai su niekuo nesitaria, nes galvoja, kad viską geriausiai žino. O paskui mes turime išeikvoti begalę energijos, pyktis, kad išbrauktume kažkokią nelogišką eilutę“, – V. Vainį plakė R. Kveselaitis.

Jam unisonu pritarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, tuo pačiu paleidusi strėlių į K. Rimšelį dėl ankstesnių niuksų. LTOK vadovė nepamiršo pernykščio mėginimo iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos eliminuoti nevyriausybininkus bei pasiūlymo loterijų organizatorių olimpiniam judėjimui skiriamą paramą nukreipti į valstybės biudžetą.

„Tuos du projektus, ačiū Dievui, laiku numarinome, bet atsirado dar vienas. Susidaro įspūdis, kad KKSD turi per daug teisininkų, todėl ir kuria tokius projektus, kad jie turėtų darbo. Įstatymas ruošiamas ne tam, kad visiems būtų geriau, o norint kažką užlaužti, neduoti, patikrinti“, – skundėsi D. Gudzinevičiūtė.

Užuominos apie atsistatydinimą

Galynėtis su kritikos lavina V. Vainiui teko vienam, nes nei E. Jankevičius, nei šiuo metu atostogaujantis K. Rimšelis į Seimo komisijos posėdį neatvyko.

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas aiškino, jog pusantrų metų ruošiamas įstatymo projektas dar žalias, ir progų jį koreguoti ateityje bus apstu.

„Norėtųsi konkrečios, argumentuotos diskusijos, o ne emocijų“, – raminti įsiaudrinusius oponentus mėgino V. Vainys.

Bet palaikymo vienas KKSD vadovų sulaukė tik iš kito vykdančiosios valdžios atstovo – premjero patarėjo Vytauto Janušaičio.

„Įstatymas derinamas normalia darbo tvarka. Nemanau, kad atėjus čia į Seimą reikia kelti tokias aistras“, – stebėjosi buvęs plaukikas.

Visiškai kitaip reagavo JSRK komisijos pirmininkas Juras Požela, prabilęs net apie K. Rimšelio atsistatydinimą.

„Aš, kaip komisijos pirmininkas, direktoriaus vietoje atsistatydinčiau. Girdėti tokius dviejų pagrindinių organizacijų kaltinimus... Nejaugi galvojate, kad viskas gerai, kol nėra oficialių nuobaudų? – V. Vainį gėdino socialdemokratas. – Dėl šio įstatymo aš nieko kito negirdžiu, kaip tik nuolatinį šaudymąsi. Ar negalite normalios diskusijos daryti, kas čia per juokeliai? Seime toks projektas tikrai lengvai nepraeis.“

Įstatymas – dvigubai trumpesnis

Visuomeninės organizacijos skambinti pavojaus varpais pradėjo dėl to, jog naujame įstatyme nebeliktų jų ir savarankiškų sporto klubų veiklą reglamentuojančio skirsnio. Asociacijos „Sportas visiems“ prezidentui Algiui Bronislavui Vasiliauskui atrodo, kad taip nevyriausybininkus norima išstumti iš sporto sferos.

„Čia mūsų organizacijos sumenkintos iki nulio. Esame kaip plebėjai, vasalai, apie kažkokios šešėlinės grupės prastumtus dokumentus, kurie reguliuoja mūsų tarpusavio santykius, sužinome tik po laiko. Norminių dokumentų ruošime dominuoja vieno žmogaus nuomonė, ir apie V. Vainį aš čia nekalbu“, – pastarojo viršininkui K. Rimšeliui netiesiogiai įgėlė A. B. Vasiliauskas.

„Sporto visuomenininkų veikla šitame įstatyme neegzistuoja, Seimas nušalinamas nuo sporto, savivaldybėms taip pat leidžiama nusišalinti. Taip mes sportą pastatytume dviem laipteliais žemiau dabar iškovotų pozicijų“, – antrino sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytas Nėnius.

KKSD funkcijas darbo grupė įstatyme siūlo susiaurinti iki dviejų punktų. Pavyzdžiui, priėmus dokumentą, departamentas nebebūtų atsakingas už Lietuvos antidopingo agentūros veiklą. Siaurinamos ir kitų valstybės institucijų bei savivaldybių funkcijos.

„Jei KKSD nebenori dirbti, tai gal reikia jį uždaryti. Juos domina tik pinigų skirstymas, daugiau nieko. Šiandien KKSD įdarbinti 33 žmonės, nebežinau, ką jie ten daro“, – piktinosi R. Kveselaitis, kurį išgąsdino ir įstatymo projekte vartojama sporto federacijų programų kofinansavimo sąvoka.

Projekte taip pat numatoma keisti rentų pasižymėjusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarką. Jį patvirtinus, rentas iki gyvos galvos gautų tik olimpinių žaidynių prizininkai bei pasaulio, Europos, parolimpiniai ar kurčiųjų žaidynių čempionai. Už kitus nuopelnus rentos būtų mokamos ribotą laiką, pavyzdžiui, planetos pirmenybių prizininkas išmokas gautų ne ilgiau kaip ketverius metus. Be to, rentų dydis diversifikuojamas priklausomai nuo sportininkų pasiekimų, užtat teisę gauti išmokas įgytų daugiau atletų.

Maištas laive kapitonui kelia juoką

Pats K. Rimšelis, sužinojęs, kaip buvo „skalpuojamas“ Seime, tik nusijuokė. Anot KKSD generalinio direktoriaus, visuomeninių organizacijų atstovams trūksta elementarių teisinių žinių. Nuostabą K. Rimšeliui kėlė ir skundai, kad nauja įstatymo redakcija ruošiama paslapčiomis, nes darbo grupei priklauso ir LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

„Manęs niekas negali pamokyti, kaip rašyti įstatymus, nes aš jų savo ranka ne vieną esu parašęs. Darbo grupėje yra asmenys, kurie rašo, ir tie, kurie turbūt nemoka rašyti ir gali tik kalbėti, viskuo skųstis. Keistai atrodo LTOK generalinis sekretorius, kuris pats dirba darbo grupėje, o paskui šaukia, kad viskas blogai. Kaip galima taip veidmainiauti?

Aiškinti, kad dirbantys žmonės kažkam kenkia, yra viršūnė. Vieni turi privilegiją gauti paramą iš loterijų, kiti tiesiogiai finansuojami iš biudžeto, ir dar jie kažkuo nepatenkinti. Finansavimas LSFS – padidintas, „Sportas visiems“ asociacijai – padidintas, tai kur čia mes nesusišnekame?

Esmė ta, kad gal tiesiog direktorius blogas. Sugalvoti, kad jis nebendrauja, nesusišneka... Mes dirbame darbą, visos kontroliuojančios institucijos sako, kad viskas tvarkoje. Lygiai taip pat yra ir dėl to įstatymo, o jei kas nors galvoja, kad jis blogas, tai teikite siūlymus, po galais. Aš matau kitą dalyką. Toks vaizdas, kad toje sporto sferoje viskas taip gerai, jog geriausia būtų išvis nieko nekeisti. Ir jei pradedama dirbti darbą, tai yra blogai, nes už iniciatyvą baudžiama“ – DELFI kalbėjo K. Rimšelis.

KKSD vadovui atrodo, kad skųstis Seimo nariams patraukę visuomenininkai turi kitų motyvų. Kaip pavyzdį K. Rimšelis paminėjo kūno kultūros ir sporto darbuotojų socialinės paramos ir skatinimo programą, kurią finansuoja ir LTOK.

„Šuo pakastas giliau. LTOK į metus tradiciškai skirdavo apie 180 tūkst. litų socialinei paramai, o KKSD tuos pinigus arba paskirstydavo federacijoms, jei joms koks nors force majeure ištikdavo, arba duodavo palaidoti kokį nors garsų sportininką, per Vėlines gėlių nupirkti, prie paminklo prisidėti. Galų gale pati D. Gudzinevičiūtė, kai dar nebuvo LTOK prezidentė, gavo pinigų stuburo operacijai ar kažkam panašaus.

Pernai pirmininkavome Europos Sąjungai, renginiams reikėjo papildomų išlaidų, todėl pasiūliau šiek tiek padidinti finansavimą. Gerai, pridėjo 40 tūkstančių ir paskyrė iš viso 220 tūkst. litų. Bet KKSD tų pinigų neiššvaistė, sutaupė ir metų gale mes per 100 tūkst. litų iš LTOK paramos išdalinome federacijoms. O anksčiau, kaip man pasakojo, iš tų pinigų tai koks departamento darbuotojas dantis susiremontuodavo, tai priedus prie atlyginimo išsimokėdavo. Prie manęs tokių fokusų nebėra.

Pats V. Paketūras (buvęs Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius – DELFI) man skambino ir prašė padėti rankiniui. Gerai, padalinome tuos pinigus. O dabar ateinu į LTOK vykdomojo komiteto posėdį ir žiūriu, kad mane baudžia: vietoje 220 tūkst. litų šiemet jau skiria 120 tūkst. ir sako, kad jūs ne pagal programą tuos pinigus panaudojate. Sako tas pats V. Paketūras, kuris prašė rankinį paremti. Absoliutus idiotizmas. Pasiūliau jiems patiems tuos pinigus ir pasiskirstyti“, – dėstė K. Rimšelis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...