captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikslas – išvengti baltųjų dramblių

Kitų olimpiadų šeimininkai tikisi pasinaudoti Londono patirtimi ir rasti sprendimus, kad per finansinę krizę pastatytos arenos ir stadionai nevirstų brangiais nepanaudojamais baltaisiais drambliais.  
Londono olimpinis stadionas, EPA-ELTA nuotr.
Londono olimpinis stadionas, EPA-ELTA nuotr.

Kitų olimpiadų šeimininkai tikisi pasinaudoti Londono patirtimi ir rasti sprendimus, kad per finansinę krizę pastatytos arenos ir stadionai nevirstų brangiais nepanaudojamais baltaisiais drambliais.

Iš Londono olimpinių žaidynių estafetę perėmęs Rio de Žaneiras ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras tikisi pasisemti naudingų pamokų iš Didžiosios Britanijos sostinės.

Londone buvo pastatyta daugiausia laikinųjų arenų ir stadionų per olimpinių žaidynių istoriją.

„Londonas yra pavyzdys, ir mes konsultuojame kitus olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionato organizatorius, kurie norėtų pasinaudoti mūsų patirtimi“, – sakė Christopheris Lee, Londono olimpinį stadioną kūrusios architektūros firmos „Populous” direktorius.

Tarp besidominčių yra ne tik brazilai, bet ir žiemos olimpines žaidynes Sočyje 2014 metais rengsiantys rusai, taip pat kinai, kurie 2014 metais organizuos jaunimo olimpinį festivalį.

Trečdalis vietų bus išmontuota

Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinės žaidynės vyko nuolatinėse sporto arenose, kurios beveik nepasikeitusios liko iki dabar.

Londone 257 tūkstančiai iš 745 tūkst. vietų olimpiniuose pastatuose bus išmontuota žaidynėms palikus miestą. Tai – maždaug tiek vietų, kiek išmontuota trijuose olimpinių žaidynių miestuose kartu sudėjus.

Iš 34 olimpinių pastatų Londone tik aštuoni buvo pastatyti nauji išskirtinai olimpiadai. Jie bus transformuoti, įskaitant ir 80 tūkst. vietų olimpinį stadioną, kurio tribūnose gali likti tik 25 tūkst. vietų.

Septyni pastatai, tarp jų ir 12 tūkst. vietų krepšinio arena, pastatyti laikinai, o dauguma kitų objektų buvo ir anksčiau.

„Skirtumas tarp Londono ir kitų olimpiadų šeimininkų – mes kruopščiai apgalvojome, ką darysime po olimpiados, – sakė Londono meras Borisas Johnsonas. – Kitaip nei buvę olimpiadų šeimininkai šiame etape, mes jau esame sugalvoję, ką daryti su šešiomis iš aštuonių arenų.“

Stadionas domina komandas

Svarbiausias Londono rūpestis – užtikrinti ateitį pagrindiniam olimpiniam stadionui.

Vietos futbolo klubas „West Ham United“ yra favoritas įsikurti jame.

Stadionu taip pat domisi kriketo bei regbio komandos ir net „Formulės 1“ lenktynių rengėjai, bet kontraktas dar nėra pasirašytas nė su vienais iš jų.

Žaidynėms – milijardai

Olimpinių žaidynių istorija yra paženklinta miestų šeimininkų užmojų pastatyti didesnes ir geresnes arenas, pralenkiant kitus, bet nebemąstant apie išpūstą biudžetą.

Graikija pastatė ar rekonstravo 36 sporto pastatus, išleidusi daugiau nei 12 miljardų eurų (41 mlrd. litų) Atėnų žaidynėms 2004 metais.

Dauguma iš tų pastatų dabar yra apleisti ir apibraižyti grafičiais neradus sprendimo, kaip juos panaudoti pasibaigus olimpiadai.

Pekinas, surengęs įspūdingą olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją 2008 metais, strigo ieškodamas valdytojų ar nuomininkų daugumai iš 32 olimpinių pastatų, iš kurių 12 buvo pastatyta tik olimpiadai.

Ir Pietų Afrikos Respublika susidūrė su panašiomis problemomis bandydama panaudoti 10 stadionų, kurių statybai ir rekonstrukcijai išleido 18 milijardų randų (6,1 mlrd. JAV dolerių), kad surengtų 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko mėnesį.

Išlaikymas kainuoja brangiai

Anot Londono žaidynių rengėjų patarėjo projektų vadovo Duncano Firtho, laikinųjų pastatų statybų kaina yra panaši į nuolatinių, bet dėl laikinųjų arenų nebus patirta didelių ilgalaikių nuostolių.

Pastatyti olimpiniai pastatai Graikijai tapo sunkiu akmeniu po kaklu – arenų išlaikymas 2005 metais kainavo 124 mln. JAV dolerių (347 mln. litų).

Pekine plaukimo arenos išlaikymas praėjusiais metais atsiėjo 11 mln. juanių (4,8 mln. litų).

„Kai kurių šių pastatų išlaikymas kainuoja tiek daug, kad jie netinkami komercijai ir šalis turi didžiulių nuostolių”, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas Jamesas Gravenas.

Semiasi patirties iš Londono

Rio de Žaneiras ketina pastatyti tik devynis nuolatinius ir šešis laikinuosius pastatus.

Dauguma olimpinių sporto šakų varžybų vyks dideliuose stadionuose. Taip pat kalbama, kad brazilai ketina panaudoti Londono olimpinės krepšinio arenos konstrukcijas Rio de Žaneire.

Brazilijos olimpinio komiteto vienas atstovų pripažino, kad jo šaliai pavyzdys dėl arenų statybos ir infrastruktūros turėtų būti Londonas, o ne Pekinas.

Dėl teisės rengti 2020 metų olimpiadą besivaržančio Madrido projektų vadovė Saioa Sancho teigė, kad Ispanijos sostinė planuoja pastatyti tik 6 nuolatinius ir 2 laikinuosius olimpinius pastatus, nes 84 proc. būtinų objektų jau egzistuoja.

Ispanė taip pat lankėsi Londone per olimpines žaidynes, kad ištirtų, kaip panaudojamos erdvės aplink sporto pastatus, ir infrastruktūrą.

IOC nenori būti velnias

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) irgi domisi perspektyvomis, kas bus žaidynėms palikus miestą.

„Olimpinis komitetas nenori būti velnias, kuris verčia valstybes statyti baltuosius dramblius, – sakė prie Londono olimpinio stadiono konstrukcijos prisidėjusios bendrovės direktorius Paulas Mitchellas. – Jie pasiryžę nuleisti reikalavimų kartelę tam, kad valstybės darbus atliktų ekonomiškai pagrįstu būdu.”

Auganti laikinųjų arenų paklausa leis mažesnėms šalims varžytis dėl teisių rengti didžiuosius sporto renginius išvengiant didelių išlaidų infrastruktūrai, kokios valstybei nereikia.

Tai Kataro atvejis, nes ši arabų valstybė planuoja renovuoti 3 ir pastatyti 9 naujus stadionus, o po pasaulio čempionato 170 tūkst. vietų tribūnose ir vienas stadionas bus išmontuota.

Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nurodė, kad laikinieji pastatai yra viena iš priežasčių, kodėl maža naftos turtinga valstybė laimėjo teisę rengti 2022 metų pasaulio pirmenybes.

Laikinosios arenos taip pat yra ir žaliosios arenos.

Svarstydamas galimą krepšinio arenos perplukdymą į Braziliją, Londonas veda derybas ir su 2014 metų britų žaidynių Glazge organizatoriais apie arenų transportavimą ir kalbasi su Čikaga apie olimpinio stadiono kėdžių pardavimą.

Be to, 4000 tonų smėlio iš paplūdimio tinklinio arenos bus išdalyta šešiems Londono visuomeniniams sporto centrams.

„Toks yra ateities kelias, nes vis daugiau valstybių pradeda rūpintis savo įvaizdžiu, – sakė P. Mitchellas. – Juk kai pagalvojame apie Atėnų olimpines žaidynes, dabar regime surūdijusius stadionus ir plaukimo baseiną, ant kurio dugno auga piktžolės.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close