captcha

Jūsų klausimas priimtas

T. Kaukėnas: į mane jau žiūri kitaip, vokiečiai sveikinasi

Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavę Lietuvos biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas reisu iš Maskvos antradienį grįžo į tėvynę. Nors sportininkai Vilniaus oro uoste nusileido vėlų vakarą, jų kantriai laukė gėlių jūra ir Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo įteiktas tortas su olimpiniais žiedais.
T. Vinicko (DELFI) nuotr.
T. Vinicko (DELFI) nuotr.

Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavę Lietuvos biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas reisu iš Maskvos antradienį grįžo į tėvynę. Nors sportininkai Vilniaus oro uoste nusileido vėlų vakarą, jų kantriai laukė gėlių jūra ir Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo įteiktas tortas su olimpiniais žiedais.

„Pirmą kartą gyvenime gavau tiek gėlių, apkabinimų ir bučinių“, – prisipažino T. Kaukėnas, su nuostaba skaičiavęs ir jo laukusias televizijos kameras.

Jei keturių olimpiadų dalyvei D. Rasimovičiūtei pasirodymas Sočyje buvo blankesnis už ankstesnius, T. Kaukėnas debiutą žaidynėse įsimins ilgam.

Pajautė varžovų pagarbą

23-ejų biatlonininkas iš Ignalinos 20 km asmeninėse lenktynėse užėmė 23-ią vietą. Sočyje iš devynių Lietuvos olimpiečių rinktinės aukščiau pakilo tik greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė (16 vieta 500 m sprinte) bei šokėjai ant ledo Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (17 vieta).

Tačiau įvertinus konkurenciją skirtingose sporto šakose, būtent T. Kaukėno rezultatą reikėtų laikyti sėkmingiausiu. Jei A. Sereikaitė aplenkė 56 proc. savo varžovių, I. Tobias su D. Stagniūnu – 29 proc., tai T. Kaukėnui už nugaros liko 75 proc. konkurentų, tarp kurių buvo ir tokios biatlono įžymybės kaip Ole Einaras Bjoerndalenas, Jakovas Fakas, Tarjei Boe ar Jevgenijus Ustiugovas.

Lietuvio „skalpų“ sąrašas galėjo būti kur kas ilgesnis ir įspūdingesnis, jei ne trys netaiklūs šūviai paskutiniajame ugnies ruože, prieš kurį T. Kaukėnas šliuožė antras.

10 km sprinto rungtyje Lietuvos biatlonininkas užėmė 48-ą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse – 40-ą vietą.

Tiesa, pats sportininkas degė noru palypėti aukščiau nei prieš metus pasaulio čempionate pelnyta 22 vieta.

„Jei būtų pavykę, tada sakyčiau, kad rezultatas – labai geras. Bet geras jis yra ir dabar“, – Dievo į medį nevarė ignalinietis.

– Naktį po asmeninių lenktynių ilgai nepavyko užmigti? – DELFI paklausė T. Kaukėno

– Atrašinėjau į laiškus, į sveikinimus, bet kai baigiau, iškart užmigau ir miegojau labai ilgai. Kaip greitai tos emocijos atėjo, taip greitai ir atslūgo.

– Šaudydamas ketvirtoje ugnies linijoje į medalį turbūt pretendavote pirmą kartą gyvenime?

– Manau, kad taip. Taip, žinoma. Toks tas pirmas blynas: viena pusė išėjo gerai, o kai apverčiau, truputį pridegė. Nežinau, ar atsukęs juostelę galėčiau kažką pakeisti, bet mėginčiau paskutiniame ugnies ruože šaudyti kitaip, labiau susikaupti. Nors net neįsivaizduoju, ar galėčiau padaryti kažką daugiau, rodos, šaudžiau kaip visada.

– Kas labiausiai įsiminė šiose olimpinėse žaidynėse?

– Akimirka, kai finišavęs pažiūrėjau į švieslentę ir supratau, jog tikrai galėjau laimėti medalį.

– Ko po finišo buvo daugiau: paguodos žodžių ar sveikinimų?

– Sulaukiau vien tik sveikinimų, nebuvo nei kažkokių neigiamų vertinimų, nei pamokymų. Visi kalbėjo, kad padariau viską, ką galėjau, visi džiaugėsi.

– Aplenkėte ne vieną aukščiausios klasės biatlonininką. Dėl kurio pačiam širdyje maloniausia?

– Aš jų neskaičiuoju. Žiūrėjau protokolą, bet kažkaip neįsiminiau tų pavardžių. Dar nieko nereiškia, kad aš kažką kartą aplenkiau.

– Minėjote, jog kai kurie iš lyderių turi nemažai arogancijos. Kaip manote, ar po Sočio žaidynių jie į jus žiūrės rimčiau?

– Kai kurie jau dabar kitaip žiūri, pavyzdžiui, vokiečiai sveikinasi. Daug sportininkų sužinojo apie mane. Aišku, dalyvaudami lenktynėse jie nematė, kaip viskas vyko, nebent vėliau peržiūrės įrašą. Gal pamatę, kad buvau lyderis, kitaip galvos, laikas parodys.

– Kalbant apie ateitį, ar realu antrą kartą šiame sezone pasiekti sportinės formos piką ir pakartoti panašų rezultatą?

– Tokią aukštą fizinę formą išlaikyti sunku, veikiausiai mano rezultatai artimiausiu metu kris. Bet galbūt sezono pabaigoje vėl įgausiu gerą formą ir parodysiu neblogą rezultatą. Bent jau taip tikiuosi.

– D. Rasimovičiūtės sąskaitoje – jau keturios olimpiados. Kokia jūsų siekiamybė?

– Dar negalvojau apie kitas olimpiadas. Sunku kažką pasakyti, reikia apsiraminti ir viską apgalvoti. Sočio žaidynės buvo pagrindinis mano tikslas, po kurio galima pradėti planuoti tolesnius savo veiksmus: kaip sportuosiu, ką veiksiu toliau.

– Jūsų nuomone, ar treniruojantis su Lietuvos rinktine ir naudojantis esamais resursais įmanoma pasiekti dar geresnių rezultatų?

– Manau, kad po šios olimpiados biatlono reikalai Lietuvoje tik gerės, ir bus įmanoma lipti dar aukščiau. Lietuvos biatlonas darosi profesionalesnis, viskas juda į gerą pusę.

– Po Rūtos Meilutytės aukso Londono žaidynėse Lietuvoje daugiau baseinų neatsirado...

– Man naujos bazės šiaip ar taip nebepadėtų. Mes treniruojamės užsienyje, aukštikalnėse. Bet naujos šaudyklos, naujos bazės padėtų pritraukti jaunimą, trenerius.

– Nenorėjote likti Sočyje iki uždarymo ceremonijos?

– Lėktuvo bilietai buvo užsakyti iš anksto, be to, paskutinėmis dienomis subjuro oras. Džiaugiuosi, kad išvažiavau, nes nereikia klampoti per balas, per šlapdribą. O kai mes startavome, švietė saulė, buvo šilta.

Jautėsi pervargusi

Savo ruožtu, kur kas labiau patyrusiai D. Rasimovičiūtei Sočyje nepavyko priartėti prie aukščiausių karjeros viršūnių.

Geros sportinės formos neįgavusi 29-erių atletė tenkinosi 51-a vieta 7,5 km sprinte, 43-ia pozicija 10 km persekiojimo lenktynėse, o 15 km asmeninėse lenktynėse ji buvo 42-a.

„Toks jau man buvo sezonas. Jo pradžia buvo labai gera, bet per Naujuosius metus pernelyg daug dirbome, gal netinkamai atsigavau po stovyklų, ir galiausiai pervargau. Paskui neubežteko laiko iki galo vėl pakelti fizinę formą“, – priežasčių, dėl kurių rezultatai Sočyje buvo prastesni nei laukta, ieškojo D. Rasimovičiūtė.

Paklausta apie tolesnę karjerą, T. Kaukėno kraštietė teigė dėl jos spręsianti sezonui pasibaigus.

Primename, kad D. Rasimovičiūtei vis dar priklauso aukščiausias šalies biatlonininkų pasiekimas olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atgavimo - 2006 metais Turine užimta 18-a vieta sprinte.

Antradienį T. Kaukėną ir D. Rasimovičiūtę iš Sočio į Vilnių parlydėjo jų treneris iš Latvijos Ilmaras Bricis bei slidžių tepėjai Aurimas Bučelis ir Meelis Aasmae.

Paskutinieji iš lietuvių delegacijos Sočyje šią savaitę dar startuos kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Sočio žiemos olimpinės žaidynės

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...