captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš Sočio grįžo pirmieji Lietuvos olimpiečiai

Šeštadienio vakarą į Vilnių parskrido pasirodymą Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse baigę Lietuvos slidininkai Ingrida Ardišauskaitė bei Vytautas Strolia. Nors abu olimpiniai debiutantai Sočyje liko tarp autsaiderių, Vilniaus oro uoste artimieji juos sutiko kaip nugalėtojus.
T. Vinicko (DELFI) nuotr.
T. Vinicko (DELFI) nuotr.

Šeštadienio vakarą į Vilnių parskrido pasirodymą Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse baigę Lietuvos slidininkai Ingrida Ardišauskaitė bei Vytautas Strolia. Nors abu olimpiniai debiutantai Sočyje liko tarp autsaiderių, Vilniaus oro uoste artimieji juos sutiko kaip nugalėtojus.

I. Ardišauskaitei „palaikymo komanda“ paruošė plakatą, kuriame buvo užrašyta „Ingrida, tu mūsų auksas“, o V. Stroliai ant kaklo buvo užkabintas medalis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai sportininkais taip pat įteikė raudonų rožių puokštes.

21-erių I. Ardišauskaitė olimpiniame sprinte užėmė 62-ą vietą, o 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi buvo 67-a.

Jos bendraamžis V. Strolia sprinte ir 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 70 poziciją, o skiatlono (15 km klasikiniu ir 15 km laisvu stiliumi) varžybose finišavo 67-as.

Abiems slidininkams nepavyko įvykdyti prieš olimpiadą keltų uždavinių: I. Ardišauskaitei planuota 4050 vieta, V. Stroliai – 45–55 vieta.

Slidininkai su savo trenere Kazimiera Stroliene namo parkeliavo pirmieji iš devynių sportininkų Lietuvos olimpinės rinktinės.

Nustebino tropikų šiluma ir aplinkinių nuotaika

Nepaisant nekokių rezultatų, grįžusių slidininkų veiduose švietė šypsenos. Abu sportininkai sutartinai teigė iš pirmųjų savo olimpinių žaidynių parsivežę nuostabių įspūdžių.

„Šiandien beveik visą dieną praleidome Adleryje, olimpiniame parke, buvo labai geras oras. Net gaila buvo išvažiuoti. Šilumos buvo kone 20 laipsnių, jautėmės kaip kurorte“, – tropiniu klimatu žiemos olimpiados sostinėje stebėjosi I. Ardišauskaitė, laisvą dieną nuėjusi ir prie Juodosios jūros.

„Viskas buvo gražiai suorganizuota, aukštas lygis, sąlygos – idealios, visi buvo gerai nusiteikę, todėl įspūdžiai labai geri. To tikrai nesitikėjau“, – antrino V. Strolia.

Priešingai nei Vakarų žurnalistai, olimpinių žaidynių pradžioje Sočyje patyrę keisčiausių kuriozų, Lietuvos slidininkai su nesklandumais nesusidūrė. Nejautė lietuviai ir įtampos dėl terorizmo grėsmės, sklindančios iš kaimyninių Kaukazo regionų.

„Aš irgi skaičiau daug straipsnių, girdėjau apie išpuolius. Buvo rimtai baugu, bet Sočyje nepajutau jokios įtampos ar streso“, – sakė I. Ardišauskaitė.

Nori sekti biatlonininkų ir čiuožėjų pėdomis

Slidininkai pernelyg neišgyveno ir dėl savo pasirodymų olimpinėje trasoje, kuriuos teigė vertinantys adekvačiai.

„Rezultatai labai nedžiugino, bet jų juk prieš olimpiadą niekas ir nesitikėjo. Padariau viską, ką galėjau, žiūrint objektyviai, šansai geriau pasirodyti buvo minimalūs. Aišku, olimpinės pamokos man buvo skaudžios, ateityje ta patirtis padės“, – komentavo I. Ardišauskaitė.

„Norėtųsi geresnių rezultatų, bet yra kaip yra. Praėjusį sezoną turbūt jaučiausi net geriau, o šiame gal kažkur iki galo nebuvo atidirbta. Bet žinau, kuria linkme dirbti, ir tikiuosi tobulėti“, – nenusiminė V. Strolia.

Tiesa, į savo ateitį abu slidininkai žiūri kiek skirtingai. Jei V. Strolia patikino, jog tikrai sportuos bent iki 2018 metų Pjongčango olimpinių žaidynių, tai I. Ardišauskaitė susilaikė nuo tiesaus atsakymo, paaiškinusi, jog tiek toli į priekį negalvoja.

Bet paklausta, ko reikėtų, kad Lietuvos slidininkai po ketverių metų galėtų prasisprausti bent tarp vidutiniokų, uteniškė nesuabejojo.

„Reikėtų didesnės konkurencijos Lietuvoje. Viena aš tikrai nieko nepadarysiu. Galiu treniruotis kad ir 20 metų, bet jei nejausiu alsavimo į nugarą, kopsiu į viršų labai lėtai. O šiaip sąlygas treniruotis turime pakankamai geras, Lietuvoje būname labai retai, daug kur važinėjame“, – svarstė I. Ardišauskaitė.

DELFI pasiteiravus, ar progreso nepaspartintų užsienio specialistų pagalba, slidininkė neslėpė, jog treneris iš gilesnes slidinėjimo tradicijas turinčios šalies yra būtinybė.

„Iš tikrųjų, manau, kad mums jo reikėtų netgi labai. Nenoriu pasakyti, kad mūsų trenerių personalas blogas, bet reikia patyrusių žmonių. Viskas labai greitai tobulėja, keičiasi, todėl ir mums reikia daugiau žinių“, – atviravo sportininkė.

Primename, kad treneriai iš užsienio jau dabar talkina Lietuvos biatlonininkams ir čiuožėjams. Biatlono rinktinę treniruoja latvis Ilmaras Bricis, greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovę Agnę Sereikaitę – čekas Jarmilas Hruza, o šokių ant ledo porą Deividą Stagniūną ir Isabellą Tobias – rusas Igoris Špilbandas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close