captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš televizoriaus ekrano – įžūli Seimo špyga Lietuvos sporto gerbėjams

Didinti mokamų kanalų auditoriją užsimoję transliuotojai gali triumfuoti: jiems pavyko apkvailinti ir šalies sporto mėgėjus, ir įstatymų leidėjus. Seime patyliukais pakeistos pataisos leis už Eurolygos varžybų transliacijas ir toliau lupti pinigus. Maža to, per nemokamas televizijas nebeprivaloma tiesiogiai rodyti net olimpinių žaidynių ar Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Didinti mokamų kanalų auditoriją užsimoję transliuotojai gali triumfuoti: jiems pavyko apkvailinti ir šalies sporto mėgėjus, ir įstatymų leidėjus. Seime patyliukais pakeistos pataisos leis už Eurolygos varžybų transliacijas ir toliau lupti pinigus. Maža to, per nemokamas televizijas nebeprivaloma tiesiogiai rodyti net olimpinių žaidynių ar Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių.

Tiesiogines transliacijas keis vaizdo įrašai?

Norėjo kaip geriau, išėjo dar blogiau nei visada. Trejus metus trukęs bandymas priversti išskirtines Eurolygos transliacijos teises Lietuvoje turinčią „Viasat“ televiziją krepšinį grąžinti į nemokamą eterį galiausiai atnešė daugiau žalos negu naudos.

Įsigilinę į praėjusią savaitę priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, žagtelėjo ne tik sporto pasaulio atstovai, bet ir kai kurie parlamentarai.

Visuomenei reikšmingus įvykius transliuotojai buvo įpareigoti rodyti tiesiogiai per nemokamas programas. Pakeitus įstatymą, tokios prievolės nebeliko – televizijos nuo šiol galės per laisvai prieinamus kanalus transliuoti tik svarbiausių sporto renginių vaizdo įrašus. Vienintelis likęs apribojimas: parodyti įrašą televizijos privalės per 24 valandas nuo varžybų pabaigos.

Įstatymo pataisos atvėrė Pandoros skrynią: ateityje sporto gerbėjams gali tekti krapštyti piniginę ne tik už per vargus į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą įtrauktos Eurolygos tiesiogines transliacijas. Nuo šiol televizijos turi teisę perkelti į mokamus kanalus ir olimpinių žaidynių, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvikovų pasaulio ar Europos čempionatuose, lemiamų pasaulio ir Europos futbolo čempionatų rungtynių tiesiogines transliacijas.

Tiesa, dviprasmiškai vertinamam įstatymui dar turi pritarti Prezidentūra, kuri, neoficialiomis žiniomis, kol kas svyruoja.

Apsisuko paslapčiomis

Grąžinti nemokamą krepšinį šios sporto šakos mėgėjams turėjusios įstatymo pataisos buvo padailintos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK).

Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė perrašytą teisės aktą registravo likus vos kelioms dienoms iki balsavimo Seimo plenariniame posėdyje. Praėjusį antradienį projektas buvo vienbalsiai priimtas ypatingos skubos tvarka daugumai parlamentarų, regis, nė nesusimąsčius, už ką kelia rankas.

„Balsavime pats nedalyvavau – buvau komandiruotėje. Viskas atrodo labai keistai. Man sunku įsivaizduoti, kodėl taip buvo padaryta. Jei bus priimtas toks įstatymas, iškart vėl inicijuosime pataisas. O ką daugiau daryti...“, – iš netyčių užkluptas buvo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela.

Vienas procedūrų, kuriomis siekta įpareigoti „Viasat“ rodyti Eurolygos rungtynes per nemokamą nacionalinį kanalą, iniciatorių Žilvinas Šilgalis tik iš DELFI sužinojo, kuo baigėsi jo sumanymas.

„Man tiesiog liūdna, situacija – apgailėtina. Akivaizdu, kad tokiam absurdiškam sprendimui įtakos turėjo lobistai – pirmiausia turiu omenyje TV3 kanalą. Tokiu būdu jie apsaugo savo monopolines teises elgtis su krepšiniu kaip jiems patinka. Jei tai, ką jūs sakote, yra tiesa, visas šis visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo atnaujinimo procesas prarado bet kokią prasmę“, – dantimis griežė praėjusios kadencijos Seimo narys.

Iš maišo išlindusi yla šokiravo ir didžiausias šalies sporto federacijas. Krepšinio ir plaukimo atstovai DELFI teigė nuogąstaujantys, kad mokamu malonumu tapusios sporto transliacijos nubaidys dalį aistruolių.

Nepasivargino išsklaidyti įtarimų

Dvejus metus Eurolygos varžybomis papildytą visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą su Europos Komisija derinusi Kultūros ministerija dar praėjusį birželį parengė įstatymo pataisų projektą, kuriame nė žodžiu neužsimenama apie transliuotojų teisę nemokamais kanalais rodyti vien tokių įvykių vaizdo įrašus.

Darbo partijos deleguoto Šarūno Biručio vadovaujama ministerija tik buvo numačiusi dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, po kurio Eurolygą krepšinio mėgėjai vėl turėjo išvysti nemokamame eteryje.

Tačiau ŠMKK paskutinę akimirką pakoregavo projektą, pagal kurį, visuomenei reikšmingus įvykius privaloma transliuoti nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose tiesiogiai arba netiesiogiai, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įvykio pabaigos.

Kodėl komitetas panūdo įtraukti šią nuostatą į pataisas, kurias ne vienerius metus derino daugelis Lietuvos ir ES institucijų?

Š. Biručio partietė A. Pitrėnienė atsakomybės purtosi ir tikina, jog pasiūlymas keisti įstatymo projektą jai taip pat pasirodė įtartinas.

„Ne aš teikiau tokį pasiūlymą, ta garbė – ne man. Aš kaip tik buvau žmogus, kuris abejojo. Bandžiau išsiaiškinti ir per pirmą balsavimą komitete mano balsas nulėmė, kad pataisa nebūtų patvirtinta“, – DELFI aiškino ŠMKK pirmininkė.

Leisti transliuotojams visuomenei reikšmingus įvykius rodyti ir netiesiogiai pasiūlė penki Seimo nariai: socialdemokratai Mindaugas Bastys, Irena Šiaulienė, Edvardas Žakaris, Darius Petrošius ir liberalė Dalia Teišerskytė.

Grupės parlamentarų įregistruotame pasiūlyme netgi nebuvo numatyta apribojimo, per kokį laiką visuomenei reikšmingų įvykių transliacijų teises turinčios televizijos nemokamuose kanaluose turi parodyti šių renginių vaizdo įrašus. Tik ŠMKK posėdyje per plauką nepritarus tokiai teisės akto formuluotei, kaip kompromisinė išeitis pasirinkta nuostata, jog įvykio transliaciją būtina pakartoti per artimiausią parą.

A. Pitrėnienė dievagojosi negalėjusi visai neatsižvelgti į tai, jog liberalesnio televizijų darbo reguliavimo reikalauja pusė jos vadovaujamo komiteto narių.

„Per pusę pasidalinus balsams, labai sudėtinga (visiškai atmesti pasiūlymą – DELFI). Politika tokia ir yra. Tada priėmiau kompromisinį sprendimą. Nežinau, kas buvo daroma patyliukais. Nedalyvavau šitos pataisos ruošime, todėl nieko negalėčiau pasakyti. O kai pamačiau, kokia situacija, tai ir sureagavau taip, kaip man išėjo, kaip suvokiau padėtį. Man atrodė, kad visuomenės interesas pažeidžiamas, bet komitete buvo ir kitokių nuomonių, argumentų“, – pasakojo Seimo narė.

Tiesa, prisipažinusi, jog projekto korekcijos jai sukėlė abejonių, „darbietė“ nesugebėjo paaiškinti, kodėl jų neišsklaidžius įstatymo pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka.

Nenorėjo transliuoti naktį

Pasiūlymą dėl netiesioginių visuomenei reikšmingų įvykių transliacijų jo autoriai paaiškino tuo, jog svarbiausi planetos sporto renginiai artimiausioje ateityje vyks toli nuo Lietuvos.

2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes priims Brazilija, kurią nuo Vilniaus skiria penkios laiko juostos.

2018 metų žiemos olimpiada vyks Pjongčange (Pietų Korėja), o 2020 metų vasaros žaidynės – Tokijuje (Japonijoje), todėl kai dauguma sportininkų kovos dėl medalių, Lietuvoje dar bus gūdi naktis arba brėkš ankstyvas rytas.

Todėl pasiūlymo iniciatoriai padarė išvadą, jog tiesioginės šių varžybų transliacijos „būtų visai nenaudingos žiūrovams“.

Tačiau Ž. Šilgalio tokie argumentai neįtikina.

„Galima įstatyme konkrečiai numatyti tokius atvejus, kai transliacijos laikas nepatogus. Bet jie turėtų būti labai griežtai apibrėžti. O esama formuluotė nubraukia visą darbą, kuris buvo įdėtas. Jei Seimo nariai nesugebėjo įsigilinti į situaciją arba buvo suklaidinti, dabar turėtų imtis visų priemonių bent sugrąžinti ankstesnę situaciją.

Tiesioginė transliacija ir kartojimas – nepalyginami dalykai. Tam reikšmingi įvykiai ir yra tvirtinami, kad žmonės galėtų žiūrėti juos tiesiogiai, kad būtų užkirsta galimybė piktnaudžiauti visuomenės interesu matyti. Jei tas interesas nėra užtikrinamas, visos tos pataisos yra niekinės“, – kategoriškas buvo politikas.

DELFI paklausus pačių Seimo narių, kodėl jie nusprendė pakeisti pataisų projektą, paaiškėjo, jog kai kurie jų dorai nė nesuvokė, kokį pasiūlymą parėmė.

Įstatymai parlamentarams – neįžengiamos džiunglės

D. Teišerskytė pareiškė, jog rodyti tiesioginių sporto transliacijų negalima dėl jose neva matomos alkoholio reklamos.

Regis, parlamentarei nešovė į galvą perskaityti Alkoholio kontrolės įstatymo, skelbiančio, kad alkoholio reklama per televiziją draudžiama nuo 6-os iki 23-ios valandos, išskyrus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius. Visi į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą įtraukti renginiai atitinka šią išlygą.

E. Žakaris atvirai prisipažino, jog projekto korekcijų pageidavo televizijos. Socialdemokratas neslėpė nesigilinęs į situaciją, o pasiteiravus, kas inicijavo pasiūlymą, dūrė pirštu į partiečius M. Bastį ir I. Šiaulienę.

„Pirmieji (pasiūlymą – DELFI) pasirašė ar tai M. Bastys, ar I. Šiaulienė. Mane jie informavo ir klausė, ar prisidedu prie to siūlymo. Žinote, kaip būna, Seimo nariai kooperuojasi. Aš pats iniciatorius nebuvau, pats esu daugiau palaikantis tą nuomonę, pritariu, kad televizijoms nereikėtų nuo pradžios iki galo nurodinėti, ką ir kaip daryti. Juk jos sudaro savo išankstinius tinklelius, ir jeigu reikia kažką įterpti, kitą sykį būna problemos. Čia iš pačių televizijų buvo tokie pageidavimai. Jie neatsisako tų įvykių rodyti, bet gal galima jiems kitą dieną įrašą paleisti, truputėlį duoti laisvės“, – samprotavo E. Žakaris.

Su M. Basčiu, kuris yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto, pasirinkto papildomu svarstant Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pirmininkas, DELFI susisiekti nepavyko – parlamentaras šiuo metu vieši Kinijoje. Telefonu neatsiliepė ir jo frakcijos kolegė I. Šiaulienė.

Sporto visuomenės nuomonės išsiskiria

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas DELFI teigė, jog stambiausios federacijos turėtų suskubti užkirsti kelią Seimo priimtos įstatymo pataisoms ir atkreipti į jų galimas pasekmes visuomenės bei Prezidentūros dėmesį.

Sporto atstovai laukia ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pagalbos, tačiau jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė situaciją komentavo gana sausai.

„Laiko skirtumas su Rio de Žaneiru bus penkios valandos, su Tokiju – septynios. Nesu tikra, kad tauta trečią ryto keltųsi žiūrėti tiesioginės transliacijos. Tikslios nuomonės dar neturime, dabar diskutuojame su sporto specialistais. Tik labai gaila, kad įstatymo pataisos buvo priimtos prieš tai nepasiklausus specialistų, įskaitant mus. Diskusija turi įvykti iki įstatymo priėmimo, o ne po“, – svarstė D. Gudzinevičiūtė.

Krepšinio rinktinės iš žiūrovų žada neatimti – iki sutarties galiojimo pabaigos

Tuo metu DELFI kalbinti transliuotojų atstovai tikino neskubėsiantys pasinaudoti įstatyminės bazės pokyčiais.

Švedijos kompanijai „Modern Times Group“ priklausančios „Viasat“ grupės sporto turinio vadovas Baltijos šalyse Karolis Dapkevičius teigė, jog Eurolygos turnyro tiesioginės transliacijos bent iki 2015 metų, kuomet baigs galioti sutartis, toliau bus rodomos per mokamą „Viasat Sport Baltic“ programą.

Šiuo kanalu pastaraisiais metais buvo transliuojami ir svarbiausi nacionalinių krepšinio rinktinių čempionatai. Tik Lietuvos krepšininkų pasirodymą sirgaliai galėjo stebėti per TV3 televiziją. Pasak K. Dapkevičiaus, iki sutarčių galiojimo pabaigos nusistovėjusi praktika nebus keičiama.

„Nežinau, kaip bus dėl naujų sutarčių, nes, kaip įsivaizduoju, jas sudarant bus aptartos naujos sąlygos. Bet kol kas nematau priežasčių kažkam keistis. Lietuvos rinktinės rungtynės rodomos per TV3. Visada laikėmės nuostatos, kad nekeisime šios susiklosčiusios tradicijos ir tikrai nekelsime jų į mokamą televiziją, nes suprantame, kad tai svarbios tautai rungtynės. Bet vėlgi – tai galioja tik dabartinės sutarties rėmuose, o paskui bus nauji nauji konkursai, nauji jų dalyviai. Mes net nežinome, ar tas teises dar turėsime“, – toli į priekį nesižvalgė „Viasat“ atstovas.

„Viasat“ taip pat yra viena iš trijų komercinių šalies televizijų, įsigijusių teisę transliuoti 2014 metų Sočio ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Anot K. Dapkevičiaus, žiemos olimpiados metu per nacionalinius TV3 ir TV6 kanalus bus rodomos dailiojo čiuožimo varžybos, per LNK – atidarymo ir uždarymo ceremonijos, o „Lietuvos ryto“ televizija turi teisę transliuoti visų likusių sporto šakų varžybas.

Tiesa, „Viasat“ taip pat nusipirko žaidynių transliacijų per mokamus kanalus teises ir, kaip teigia sporto turinio vadovas, tokiu būdu planuoja parodyti daugiau nei 200 valandų tiesioginių transliacijų iš Sočio.

Aistruoliai nelaukia nieko gero

Nors televizijos ramina krepšinio mėgėjus, pastarieji jų pažadais jau nebetiki. Vienas aktyviausių šalies rinktinės aistruolių grupės lyderių Tomas Balaišis-Sėkla būgštauja, jog keliauti paskui nacionalinę komandą neišgalintiems fanams teks purtyti piniginę ir norint pasižiūrėti tiesiogines rungtynių transliacijas per televizorių.

„Niekas transliuotojams dabar nedraudžia tiesiogiai rodyti varžybų per mokamą kanalą, o nemokamame jas pakartoti, pavyzdžiui, septintą ryto. Ir kad tokių manipuliacijų bus, esu beveik įsitikinęs. Jie įgauna valdžią rodyti tada, kada nori. Naiviai tikėtis, kad televizijos taip nesielgs, nors ir turi tam teisę, aš tikrai nedrįsčiau. Manau, kad kai norės, tai ja ir pasinaudos.

Svarbiausios varžybos privalo būti rodomos gyvai. Niekas nebenori žiūrėti varžybų kartojimo, kai jau žino rezultatą. Jei transliuotojas apsiima tai daryti, o paskui ieško visokių variacijų, kaip „nusimuilinti“, išeina nei šis, nei tas. Dabartinis įstatymas – išsisukinėjimas. Manau, viskas aišku, iš kur čia vėjas pučia“, – interesų uodegą įžvelgė T. Balaišis-Sėkla.

Anot jo, varžybų transliavimas per mokamą televiziją turi neigiamų pasekmių sporto šakos populiarumui.

„Kai „Viasat“ uzurpavo Eurolygą, krepšinio žiūrimumui Lietuvoje tai smarkiai davė per sprandą, ypač provincijoje. Yra daug žmonių, kurie žiūrėtų krepšinį, bet yra verčiami vien dėl jo įsigyti mokamą kanalą. Dėl to kyla atmetimo reakcija, ir tai yra masinis reiškinys. Daug kas tiesiog nepakenčia tokių prievartinių sąlygų ir noro pasipinigauti“, – kalbėjo aistruolis.

Nežino, kas pakišo mintį

Paklaustas, ar didžiausi šalies transliuotojai turėjo įtaką galutinėms Visuomenės informavimo įstatymo pataisų formuluotėms, K. Dapkevičius tai neigė.

„Ne, tikrai neturėjo. Bent jau mano žiniomis“, – apsidraudė „Viasat“ atstovas.

Tačiau D. Teišerskytė pripažino, jog Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdžiuose transliuotojų pasiuntiniai – dažni svečiai. Pateikiame visą interviu su parlamentare.

– Kodėl su kolegomis pateikėte siūlymą leisti televizijoms pačioms spręsti, ar rodyti visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai, ar transliuoti vaizdo įrašą? – DELFI paklausė D. Teišerskytės

– Vienintelė problema ta, kad transliuoti sporto varžybų tiesiogiai negalima, nes jose yra reklamuojami alkoholiniai gėrimai. O yra taisyklė, įstatymas, kad alkoholinių gėrimų reklama gali būti tik po vienuolikos vakaro. Tai – vienintelė priežastis.

– Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta išlyga, jog tarptautiniams sporto renginiams šis draudimas negalioja.

– Taip, bet juk ir Lietuvoje jų būna, tarkime, arenoje vyksta žaidynės.

– Jūs manote, kad kartojant vaizdo įrašą alkoholio reklamos nebepamatysime?

– Ką aš žinau, ar pamatysime. Čia priklauso nuo televizijos vadovų, nuo vadybininkų ir nuo visokių kitokių gražių ir turtingų ponų. Mūsų intencija buvo tik ta, nebūtų alkoholio reklamos tada, kai jos negali būti. Piktybiško čia nieko nebuvo. Bent jau man taip buvo paaiškinta.

– Tiesioginės transliacijos dabar priklausys nuo pačių transliuotojų malonės. Norės – rodys tiesiogiai per nemokamą kanalą, nenorės – parodys tik kartojimą.

– Bet jeigu tai yra privati institucija, kokią teisę Seimo narys turi reguliuoti jos darbą? Čia aš jau šneku kaip buvusi verslininkė.

– Iki jūsų pasiūlytų pataisų tokią teisę turėjo, o visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas buvo suderintas su Europos Komisija.

– Tai čia yra visuomenei reikšmingi dalykai. Aš nemanau, kad krepšinis yra toks jau visuomenei svarbus dalykas, be kurio valstybė imtų ir bankrutuotų. Atsargiai žiūriu į visus tų dalykų dievinimus.

– O kaip dainų šventės, olimpinės žaidynės?

– Taip, dainų šventės, olimpinės žaidynės – žinoma, taip.

– Jų transliacijos dabar reglamentuojamos lygiai taip pat kaip ir krepšinio.

– Bet įsivaizduokite, jei, tarkime, Sočio olimpiados atidarymą rodys trečią valandą ryto, tai kodėl jo nepakartojus dienos metu, sekmadienį, šeštadienį, kai ir jauni, ir seni žmonės galėtų pamatyti?

– Televizijoms juk niekas niekada nedraudė kartoti įrašo nors ir dešimt kartų.

– O tai kur čia problema? Aš nelabai „įsikertu“ į jūsų klausimą. Kokia čia dabar iškilo problema?

– Problema ta, kad transliuotojai dabar gali perkelti didelei visuomenės daliai aktualų turinį į mokamus kanalus. Jeigu norės stebėti tiesiogiai, žmonės turės mokėti pinigus už tai, ką turi teisę pamatyti nemokamai.

– Oj, kuris dabar televizijos žiūrovas už ką nors moka?

– „Viasat Sport Baltic“ žiūrovas moka už Eurolygos transliacijas.

– Tai tiktai tiek.

– Tas pats „Viasat“ transliuos ir Sočio bei Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

– Kas nusiperka leidimą, tas ir rodo. Negali jam įsakyti, ką rodyti, o ko – nerodyti. Įstatymo kol kas laikėsi visi, o kas nesilaikė, pavyzdžiui, Pirmasis Baltijos kanalas, gavo per nosį.

– Vadinasi, nemanote, kad jūsų palaikyta įstatymo pataisa naudinga išimtinai transliuotojams, o ne žiūrovams?

– Na, dar nemačiau transliuotojo, kuriam nerūpėtų žiūrovas. Nė vienas transliuotojas nedarys taip, kad sumažėtų jo reitingai ir kad žiūrovui tai būtų nenaudinga. Kiekvienas transliuotojas dirba žiūrovui, nes kitaip jis bus niekam neįdomus.

– Matėme, kaip „Viasat“ dirbo žiūrovui, kai perkėlė Eurolygos transliacijas į mokamą kanalą.

– (Pauzė – DELFI) Na... Kadangi nelabai domiuosi krepšiniu, negaliu nieko sakyti. Aš žiūriu daugiau kultūros kanalus, tai man niekas netrukdo jų žiūrėti nei dieną, nei rytą, nei vakare. Nematau problemos. Sakau, mano vienintelė mintis buvo ta – man bent jau taip buvo išaiškinta teisininkų, kad negalima rodyti tų varžybų, kuriose reklamuojamas alkoholis. Tik tokia intencija. O jeigu kas nors yra negerai, galima bus sugrįžti prie to.

– Kokie teisininkai jums taip išaiškino?

– Komitetas gi turi patarėjų krūvas.

– O televizijų atstovai irgi dalyvavo komiteto posėdžiuose?

– Žinote, aš dabar negaliu prisiminti, kas dalyvavo, nes šito komiteto posėdžiuose visada dalyvauja koks dešimt ar dvylika žmonių. Visokių atstovų yra – ir televizijų atstovai, ir transliacijų, ir komisijų, ir kitų komitetų. Gal paskambinkite M. Basčiui, jis bus labiau informuotas ir geriau pasakys, kodėl taip čia padaryta.

Ką priėmė Seimas?

Praėjusią savaitę priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos skelbia, jog transliuojant televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;

Išskirtines viso ar dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal nustatytas sąlygas.

Šios nuostatos netaikomos televizijos programų transliuotojams, iki įstatymo įsigaliojimo įsigijusiems išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, iki sutarčių dėl šių įvykių transliavimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo ir šių įvykių transliavimo sąlygų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas

Žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės (atidarymo ir uždarymo ceremonijos, varžybos, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai);

Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rungtynės pasaulio, Europos čempionatuose ir vasaros olimpinėse žaidynėse bei atrankos į visas šias varžybas turnyruose;

Pasaulio, Europos čempionatų ir vasaros olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyrų pusfinalių ir finalo rungtynės, nepriklausomai nuo to, ar jose žaidžia Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė;

Lietuvos vyrų klubinių krepšinio komandų rungtynės ULEB organizuojamame Eurolygos krepšinio turnyre;

Pasaulio, Europos čempionatų ir vasaros olimpinių žaidynių vyrų futbolo turnyrų pusfinalių ir finalo rungtynės, nepriklausomai nuo to, ar jose žaidžia Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė;

Lietuvos dainų šventė.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...