captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skaudžiausi nuostoliai: ko Lietuvos aistruoliai pasiges olimpiniame Londone?

62 atletai, atstovaujantys 14 sporto šakų – tokį olimpinį desantą Lietuva pasiųs į XXX vasaros olimpiadą. Nors dauguma pajėgiausių sportininkų pateisino į juos dėtas viltis, kai kuriems kelias į žaidynių sostinę Londoną pasirodė pernelyg status, kitiems jį pastojo šeimyninės aplinkybės, traumos ar dopingo kontrolieriai. Likus mažiau nei savaitei iki olimpiados starto, DELFI apžvelgia didžiausias Lietuvos olimpinės rinktinės netektis.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

 

62 atletai, atstovaujantys 14 sporto šakų – tokį olimpinį desantą Lietuva pasiųs į XXX vasaros olimpiadą. Nors dauguma pajėgiausių sportininkų pateisino į juos dėtas viltis, kai kuriems kelias į žaidynių sostinę Londoną pasirodė pernelyg status, kitiems jį pastojo šeimyninės aplinkybės, traumos ar dopingo kontrolieriai. Likus mažiau nei savaitei iki olimpiados starto, DELFI apžvelgia didžiausias Lietuvos olimpinės rinktinės netektis.

Veteranams – nenuskambėjęs paskutinis skambutis

Titulų kraičiu jie gali varžytis su bet kuria Lietuvos sporto įžymybe, tačiau olimpinio kaimelio durys jiems veikiausiai užsivėrė visiems laikams.

Penkiakovininkui Edvinui Krungolcui, imtynininkams Mindaugui Mizgaičiui ir Mindaugui Ežerskiui Londono žaidynės turėjo būti ideali proga olimpinėje arenoje ištarti garsų „sudie“, bet jų svajonė dužo į atrankos rifus.

2008 metų Pekino olimpinis vicečempionas E. Krungolcas ginklus buvo priverstas sudėti po gegužę Romoje (Italija) vykusio pasaulio čempionato, kuriame liko tik 20-as ir nesurinko pakankamai olimpinio reitingo taškų. 39-erių vilniečiui kortas sujaukė kojos trauma, neleidusi visomis išgalėmis varžytis dėl aukštesnės pozicijos penkiakovininkų rikiuotėje.

Kol kas E. Krungolcas viešai nėra atmetęs galimybės ir toliau sportuoti, tačiau panašu, kad veteranas rengiasi nerti į politikos vandenis. Atletas šiemet įstojo į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją, patikėjusią jam vietą neseniai paskelbtame kandidatų į Seimą sąraše.

Nevaisinga olimpinio kelialapio medžioklė apie karjeros pabaigą privertė susimąstyti ir du ilgamečius Lietuvos imtynių rinktinės vedlius. Vos vienos pergalės gegužę Suomijoje vykusiame paskutiniame atrankos turnyre pritrūko 34-erių M. Ežerskiui. Daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas dar anksčiau buvo paskelbęs, kad Londono olimpinės žaidynės jam bus paskutinės.

Metais už kolegą jaunesnis Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojas M. Mizgaitis prasibrauti į Londoną taip pat nepajėgė – sunkiasvorį sustabdė alkūnės trauma, trukdžiusi kovoti visa jėga.

„Jei nebūčiau svajojęs apie Londoną, būčiau spjovęs į viską ir nekentėjęs šitiek operacijų. Dabar reikia truputį nurimti ir tuomet galvoti, spręsti. Juk nebesu jaunuolis, yra kitų jaunų sportininkų, kuriuos reikia palaikyti“, – apie savo ateitį po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų Suomijoje kalbėjo M. Mizgaitis.

Nukentėjo už sąžiningą kovą

„Mes nieko nekombinuosime – žaisime su tomis varžovėmis, kurias gausime“, – artėjant praėjusių metų Europos moterų krepšinio čempionato atkrintamosioms varžyboms, pareiškė Lietuvos rinktinės strategas Algirdas Paulauskas.

Vos po kelių dienų specialistas giliai širdyje turėjo pasigailėti nusprendęs atsisakyti taktinių žaidimų.

Galingai startavusios ir į medalius nusitaikiusios lietuvės savo grupėje užėmė antrą vietą. Kas galėjo pagalvoti, kad po tokio įtikinamo pasirodymo jau ketvirtfinalyje A. Paulausko auklėtinės susidurs su čempionių titulą gynusiomis prancūzėmis?

Tačiau likimas kortas sudėliojo būtent taip, ir lietuvėms itin neparanki Prancūzijos ekipa triumfavo ketvirtfinalio mūšyje 66:58. Lietuvos rinktinė dar turėjo galimybę pasekti vyrų nacionalinės komandos pavyzdžiu ir patekti į olimpinės atrankos turnyrą, tačiau po ašaromis sulaistyto pralaimėjimo neatsigavusios krepšininkės nusileido Juodkalnijai 59:68 ir daug vilčių teikusias pirmenybes Lenkijoje baigė tik septintoje vietoje. Svajonę olimpinėse žaidynėse pirmą kartą išvysti dvi komandas iš Lietuvos teko nukelti neapibrėžtai ateičiai.

Olimpinės viltys nublanko prieš šeimyninę laimę

Ašaroti dėl neiškovoto olimpinio kelialapio nereikėjo kitai Lietuvos sportininkei – stalo tenisininkei Rūtai Paškauskienei. Priešingai. Sužinojusi, kad negalės dalyvauti ketvirtose per karjerą olimpinėse žaidynėse, 35-erių kaunietė švytėte švytėjo. Tituluočiausios šalies stalo tenisininkės šeimą rugpjūtį turėtų aplankyti gandrai – iš viso 16-a Europos pirmenybių medalių surinkusi sportininkė laukiasi antros atžalos.

Dėl to R. Paškauskienė nedalyvavo pavasarį vykusiuose atrankos į Londono žaidynes turnyruose. Su vyru Vytautu R. Paškauskienė jau augina penkerių metų sūnų Dovydą.

Įžvelgė konkurentų suokalbį

Tuo tarpu pajėgiausiam Lietuvos badmintonininkui Kęstučiui Navickui Londono olimpiada dar ilgai kels slogius prisiminimus. Kaunietis į Didžiąją Britaniją keliausiančių žaidėjų sąraše liko pirmasis už brūkšnio.

Achilo sausgyslės operaciją ir po jos sekusią reabilitaciją iškentusio 28-erių sportininko pozicijos kovoje dėl olimpinio kelialapio ilgą laiką atrodė pakankamai tvirtos, tačiau visi planai sugriuvo sulig paskutiniu

Viena koja žaidynėse jau stovėjusį badmintonininką už borto staiga išspyrė netikėti favoritų iš Azijos pralaimėjimai kitiems azijiečiams, kurie į olimpiadą besibeldžiančių žaidėjų rikiuotėje aplenkė lietuvį.

„Azijiečiai, be abejonės, susitarė tarpusavyje ir padarė taip, kad daugiau Azijos atstovų patektų į Londoną“, – tuomet širdo K. Navicko treneris Juozas Špelveris.

Treko karalienė – be palydos

Simona Krupeckaitė Londono olimpiniame dviračių treke turėjo vesti į priekį gausų Lietuvos dviratininkių pulką, bet galiausiai liko viena kaip pirštas.

Iš balandį Australijoje surengto pasaulio čempionato olimpinius kelialapius tikėjosi parsivežti dar keturios Lietuvos atstovės, kurioms olimpiniuose dviratininkių reitinguose iki tikslo trūko vieno žingsnio. Tačiau pasirodymas Melburne lietuvėms susiklostė fatališkai.

Komandų sprinto rungtyje S. Krupeckaitės ir Gintarės Gaivenytės duetas buvo diskvalifikuotas teisėjų, daugiakovės varžybose kovojusi Aušrinė Trebaitė griuvo ir pateko į ligoninę, rezultatų neatnešė ir Lietuvos dviratininkių trio – Vilijos Sereikaitės, Vaidos Pikauskaitės ir A. Trebaitės – bandymas komandų persekiojimo lenktynėse.

Nesėkmės dar apmaudesnės dėl to, kad net trys iš minėtų sportininkių buvo įtrauktos į pirmą olimpinių kandidatų sąrašą, kurio atstovams sudaromos geriausios sąlygos rengtis žaidynėms. Tiesa, dviračių sporto specialistai turi kuo pasiguosti.

„Žinoma, norėjosi daugiau kelialapių, bet, jei S. Krupeckaitė Londone startuos sėkmingai, visi tai pamiršime“.

Taip viltis į vieną realiausių Lietuvos pretendenčių pelnyti olimpinį apdovanojimą dėjo dviračių treko rinktinės treneris Antanas Jakimavičius.

Likimas sprendėsi laboratorijose ir teisme

Smulkutė bėgikė Živilė Balčiūnaitė ir 200 kg. svorį be didesnio vargo iškeliantis sunkiaatletis Aurimas Didžbalis iš pažiūros – tikros priešingybės, tačiau jų dalia susiklostė vienodai.

Abiems Lietuvos sportininkams kelias į Londono olimpines žaidynes baigėsi dopingo kontrolės kambaryje.

33-ejų Ž. Balčiūnaitei lemtinga buvo dar 2010 metų rugsėjo 6-oji. Tądien į Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) būstinę Vilniuje atskriejo šokiruojanti žinia, kad maratonininkės šlapimo mėginyje aptikta sintetinių steroidų metabolitų. Po pusmečio LLAF diskvalifikavo sportininkę dvejiems metams, o tolesni Ž. Balčiūnaitės bandymai apginti savo reputaciją Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS) buvo bergždi.

Toks įvykių posūkis lietuvei kainavo ne tik galimybę dalyvauti Londono žaidynėse, bet ir 2010-aisiais iškovotą Europos čempionės medalį.

Analogišką auką ant dopingo aukuro teko sukrauti 21-erių A. Didžbaliui. Ištyrus balandį vykusio Europos čempionato metu paimtą sunkiaatlečio šlapimo mėginį, nustatyti kol kas neįvardijami nukrypimai nuo normos, dėl kurių klaipėdietis buvo suspenduotas, iš jo atimtas žemyno vicečempiono titulas. Netekusi A. Didžbalio pelnytų olimpinės atrankos reitingo taškų, vienintelę vietą Londono žaidynėse prarado ir Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinė.

Tiesa, įtarimai A. Didžbaliui vartojus dopingą dar nėra patvirtinti, o procesas tęsis po olimpiados.

Jau skaičiuojant paskutines dienas iki žaidynių pradžios, į dopingo kontrolierių tinklus pateko ir trečioji Lietuvos sportininkė. Dviratininkė Rasa Leleivytė buvo suspenduota dėl jos organizme aptiktų eritropoetino pėdsakų. Nors tikėtasi įtarimų šešėlį užsitraukusią sportininkę paskutinę akimirką pakeisti Inga Čilvinaite, to neleido Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), ir Lietuvos olimpinė rinktinė sumenko iki 62-iejų atletų.

Vieni aplenkė laiką, kiti išniro iš niekur

Šiuos ir kitus Lietuvos olimpinės rinktinės nuostolius bent iš dalies kompensavo malonios staigmenos, kurių pakeliui į olimpinį Londoną taip pat netrūko.

Olimpiniai vartai prasivėrė dešimčiai Lietuvos sportininkų, kurie buvo įrašyti vos į trečią kandidatų sąrašą: badmintonininkei Akvilei Stapušaitytei, buriuotojams Juozui Bernotui ir Rokui Milevičiui, dviratininkams Gediminui Bagdonui ir Ramūnui Navardauskui, gimnastui Rokui Guščinui, lengvaatlečiams Dariui Draudvilai, Neringai Aidietytei, Rasai Drazdauskaitei ir Remaldai Kergytei.

Tuo tarpu į Londoną prasmukę boksininkas Evaldas Petrauskas, penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė ir gimnastė Laura Švilpaitė buvo ruošiami tik 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, o lengvaatletė Eglė Staišiūnaitė apskritai nefigūravo kandidatų sąrašuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close