captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prabilo ir P. Motiejūnas – apie trintį su M. Balčiūnu ir A. Guogos viražus

„Jeigu ne Arvydas Sabonis, ne Jonas Kazlauskas, ne Šarūnas Marčiulionis, Lietuvoje nebūtų nei balčiūnų, nei guogų, nei apskritai tokio lygio krepšinio“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo direktoriaus postą paliekantis Paulius Motiejūnas. Praėjus dienai po atsistatydinimo pareiškimų lavinos jis DELFI praskleidė LKF raižiusių nesutarimų uždangą.
A. Koroliovo (BFL) nuotr.
A. Koroliovo (BFL) nuotr.

„Jeigu ne Arvydas Sabonis, ne Jonas Kazlauskas, ne Šarūnas Marčiulionis, Lietuvoje nebūtų nei balčiūnų, nei guogų, nei apskritai tokio lygio krepšinio“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo direktoriaus postą paliekantis Paulius Motiejūnas. Praėjus dienai po atsistatydinimo pareiškimų lavinos jis DELFI praskleidė LKF raižiusių nesutarimų uždangą.

Prioritetai išsiskyrė

Pasitraukti iš LKF P. Motiejūnas teigia planavęs jau kelis mėnesius – nuo praėjusio pavasario, kuomet grįžo į Vladimiro Romanovo nustekento Kauno „Žalgirio“ klubo direktoriaus pareigas.

Tačiau 32-ejų krepšinio vadybininką sulaikė susitarimas su nacionalinės komandos vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku ir LKF prezidentu Arvydu Saboniu, kuris prieš dvejus metus ir buvo pakvietęs P. Motiejūną dirbti federacijoje.

„Puikiai supratau, kad negalima būti dviejose vietose vienu metu, bet buvome sutarę su A. Saboniu ir J. Kazlausku, kad aš būsiu komandos vadovas. Turėjau pabaigti tuos darbus iki galo, negalėjau laužyti susitarimo“, – pasakojo P. Motiejūnas, kartu su rinktine beveik tris savaites keliavęs po Slovėnijos arenas ir viešbučius Europos čempionato metu.

Anot kauniečio, jo užduotis buvo rūpintis treniruočių sąlygomis, žaidėjų draudimo klausimais ir pan. Tačiau krepšinio kuluaruose P. Motiejūnui greitai buvo priskirta ir dar viena, neafišuojama funkcija – būti žaibolaidžiu tarp J. Kazlausko ir LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, kurių tarpusavio kivirčas įsižiebė dar prieš vienam garsiausių šalies krepšinio specialistų grįžtant į rinktinę.

Nors nesantaikos pūlinį Europos pirmenybėms įsibėgėjus susprogdino keletas kritiškų straipsnių su LKF bendradarbiaujančiame krepšinio portale, už kurių J. Kazlauskas įžvelgė neva kyšančias M. Balčiūno ausis, dar ruošiantis čempionatui rinktinės vežimo ienas sukiojančios rankos pradėjo traukti į skirtingas puses.

„Buvo klausimas, kas yra svarbiau: ar krepšinis, ar darbas rėmėjams?“, – prisiminė P. Motiejūnas.

Susikalbėjimo trūko kasdien

Į paviršių povandeninį LKF nuomonių konfliktą iškėlė sugedusi Kauno sporto halės vėdinimo sistema.

Rugpjūčio pradžioje draugiškas rungtynes su belgais Lietuvos rinktinė turėjo žaisti Klaipėdoje, bet mačo vietą staiga nuspręsta pakeisti. LKF aiškino, jog už „Švyturio“ arenos nuomą buvo paprašyta neadekvačios sumos, arenos valdytojai tai neigė ir spėliojo, kad suveikė asmeniniai M. Balčiūno principai.

Perkelti rungtynes LKF generalinis sekretorius siūlė į Alytų, bet J. Kazlauskas ir P. Motiejūnas pageidavo žaisti Kaune – „Žalgirio“ arenoje. Galiausiai M. Balčiūnas balsas nulėmė, jog dvikova su Belgija vyks nuo didžiojo krepšinio atpratusioje, užtat mažesnio nuomos mokesčio reikalaujančioje Kauno sporto halėje.

Po to, kai vasariški karščiai halės parketą pavertė čiuožykla, kurioje krepšininkams pirmiau reikėjo ne repetuoti derinius, o saugotis traumų, įpykęs J. Kazlauskas atvirai į šuns dienas išdėjo jo nuomonės nepaisiusį M. Balčiūną.

P. Motiejūno teigimu, pastarasis pirmenybę teikė ne rinktinės, o LKF rėmėjų interesams.

„Kasdienis darbas, darbo metodai rodė, kad vienybės nėra. Nuolat iškildavo niuansų, kai reikėdavo kažkam atidirbinėti. Tai – darbinės situacijos, bet jose pajauti, ar stengiamasi padėti komandai, ar yra kažkokių kitų interesų. Ir tie interesai visą laiką matėsi.

A. Sabonis ir J. Kazlauskas yra krepšinio žmonės, jie žino, ką reikia daryti, bet jiems reikėjo tiesiog sėdėti ir vykdyti viską, kas bus pasakyta. Kelis kartus dar gali atleisti suprasdamas, kad rėmėjams atidirbti reikia. Viskas – logiška. Bet tik ne taip, kai jautiesi paliktas vienas, o visi aplinkui laukia, kad tu pralaimėtumei.

Paskutinis lašas buvo tas straipsnis Europos čempionato metu. Gink Dieve, mes nesakome, kad kontroliuojame, ką reikia rašyti ir ko – ne. Bet jei jau turime informacinius partnerius, ir jie šitaip apkaltina trenerį, turime prisiimti atsakomybę ir aš, ir M. Balčiūnas, nes nemokėjome dirbti su savo partneriais. Netikiu, kad tas buvo užsakyta, bet mes turėjome garantuoti, kad tai neįvyktų“, – DELFI dėstė P. Motiejūnas.

Neklausė patarimų

LKF vadovų nuomonės išsiskyrė ne tik sprendžiant rinktinės pasiruošimo klausimus. P. Motiejūnas paminėjo dar du pavyzdžius: į teismą persikėlusį konfliktą su „FIBA Europe“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimus.

Abiem atvejais aktyviai pirmose fronto linijose veikusiam M. Balčiūnui teko pripažinti pralaimėjimą: Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) atmetė grupės federacijų skundą ir paliko pareigose dabar jau Anapilin iškeliavusį „FIBA Europe“ prezidentą Olafurą Rafnssoną, o LTOK vadovo rinkimuose LKF remiamas Virgilijus Alekna nusileido Dainai Gudzinevičiūtei.

„Man visada rūpėjo krepšinis ir A. Sabonio įvaizdis. Jei jau veliamės į tuos karus – ar su „FIBA Europe“, ar LTOK rinkimuose, turime juos ir laimėti, o ne paskui sakyti, kad nieko baisaus neįvyko, kažkas nepasisekė ir tiek.

Su Arvydu ir J. Kazlausku diskutuodavome dėl visų sprendimų. Arvydas yra krepšinio ikona, didžiausias ir geriausiai žinomas žmogus Europoje. Su šiais dviem žmonėmis buvo galima nuversti kalnus – tiek FIBA organizacijoje, tiek „FIBA Europe“. Reikėjo tiesiog susidėlioti tikslus ir dirbti taip, kaip šie žmonės pataria.

Bet buvo kitaip: „FIBA Europe“ pralaimėta ir dabar Lietuva jokių pozicijų ten neturi, ta pati „FIBA Europe“ viduje susipjovusi. Argi tie visi pareiškimai, kurie sklido iš generalinio sekretoriaus, davė kažkokios naudos Lietuvai?“, – klausė P. Motiejūnas.

A. Sabonis pabijojo teptis rankas?

A. Sabonis LKF prezidento kėdėje išsilaikė pusę savo kadencijos – kiek mažiau nei dvejus metus.

Paklaustas, kodėl legendinis krepšininkas nebandė pasinaudoti savo autoritetu ir imtis spręsti problemų, vietoje to pasirinkęs atsistatydinimo pareiškimą, P. Motiejūnas tvirtino, jog A. Sabonis vengė intrigų.

„Reikia galvoti ne apie tai, ko mums reikia iš A. Sabonio, o susimąstyti, ką jis duoda ir ką gauna atgal. Jis atėjo norėdamas suvienyti ir padaryti tvarką. Jis iš pat pradžių sakė, kad intrigos – ne jo stilius. Jeigu šiuo atveju jis būtų nusprendęs imtis ryžtingų sprendimų, būtų reikėję į jas veltis.

Jeigu mes nesugebėjome padaryti, kad jų nebūtų, jis pats tikrai neims trankyti kumščiu į stalą. Tiesiog praleidome idealią galimybę išnaudoti du mohikanus (A. Sabonį ir J. Kazlauską – DELFI). Absurdiška dabar kalbėti, kad nieko neįvyko, išsirinksime kitus vadovus ir važiuosime toliau.

Atėjęs Arvydas sakė, jog bandys suvienyti krepšinio visuomenę, kad baigtųsi tie pykčiai, kad nebebūtų teismų tarp federacijos ir garsių krepšinio asmenybių (teisme M. Balčiūnas ir Š. Marčiulionis aiškinosi dėl teiginių, žeminančių garbę ir orumą – DELFI).

Ne kartą buvome kalbėję, kad asmeninėmis simpatijomis ir išgyvenimais negalime vadovautis. Norėjosi, kad būtų progresas, kad atėjus naujam prezidentui kiltume aukščiau, bet to nebuvo. Ir Europos čempionatas galiausiai aiškiai parodė, kad vienybės nėra“, – kalbėjo P. Motiejūnas.

Generalinio sekretoriaus nuopelnų nesureikšmina

Jis nebeturi vilties, jog iki neeilinės LKF konferencijos, turinčios patvirtinti A. Sabonio pasitraukimą, situacija apsivers aukštyn kojomis. P. Motiejūnas taip pat netiki, kad posto savo noru galėtų atsisakyti M. Balčiūnas.

„M. Balčiūnas turėjo begalę progų parodyti, kad nelaiko įsikabinęs savo kėdės. Jau septyneri metai kaip jis dirba generaliniu sekretoriumi, ir nė karto nematėme, kad būtų bent svarstomas jo pasitraukimo variantas. Tačiau išėjus tokiems žmonėms kaip A. Sabonis ir J. Kazlauskas sakyti, kad viskas federacijoje tvarkoje, yra daugiau nei juokinga, tai prasilenkia su sveika nuovoka“, – piktinosi P. Motiejūnas.

Trečiadienį kalbėdamas su DELFI M. Balčiūnas tvirtino, jog federacijos viduje jokių pykčių nėra, ir pabrėžė, kad LKF yra stabili tiek organizacine, tiek finansine prasmėmis.

Generalinis sekretorius dažnai didžiuodavosi finansiniu suklestėjimu, kurio LKF susilaukė per pastaruosius penkerius metus, ir modernia vadyba bei rinkodara. Bet P. Motiejūnui atrodo kitaip.

„Man juokingai skamba mintis, kad generalinis sekretorius renka pinigus. Generalinis sekretorius, lygiai kaip ir vykdomasis direktorius, dirba federacijai. Mes pas rėmėjus ateiname prašyti pinigų ne sau, o krepšiniui. Nesvarbu, kas prašo – rėmėjai duoda paramą atsižvelgdami į tai, kur yra Lietuvos krepšinis, kaip sekasi rinktinei. Nereikia to suasmeninti, susireikšminti. Negalime per daug gerai apie save galvoti, nes visi esame samdomi darbuotojai“, – aiškino DELFI pašnekovas.

A. Guogos komentarai kėlė nelinksmą juoką

P. Motiejūno nuomone, susireikšminti linkęs ir dar vienas atsistatydinimo pareiškimą trečiadienį ant stalo padėjęs LKF atstovas – viceprezidentas Antanas Guoga.

Federaciją remiantis verslininkas po LKF vykdomojo komiteto posėdžio suskubo pirmasis pranešti naujienas apie LKF vadovybės pasitraukimą žiniasklaidai, o vėliau televizijos laidose pasakojo, kaip įkalbėjo A. Sabonį tapti LKF prezidentu, ir kaip nesėkmingai bandė jį įtikinti likti savo poste.

Tiesa, svarstydamas, kokie atsiliepimai apie Lietuvos rinktinę galėjo taip įskaudinti A. Sabonį, kad šis nusprendė mesti darbus, A. Guoga nepaminėjo savo interviu pirmo Europos čempionato etapo metu, kuriame garsiai kritikavo komandos žaidimą ir kontrolinių rungtynių ciklui parinktus varžovus.

„Blogiau nesitikėjome. <...> Reikia išlaukti, bet kol kas rinktinės žaidimas ir per kontrolinius mačus, ir per čempionato kovas yra tragiškas. Jis nebuvo puikus ir per pasirengimą. Sakykime, kontroliniams mačams rinktis žemo lygio varžovus – tai yra krepšinio žlugdymas. Mano išvada: kol kas nėra smagu, bet tikiuosi, kad bus geriau“, – portalui 15min.lt tuomet kalbėjo A. Guoga.

„Krinta į akis, kaip žmonės bando naudotis žiniasklaida gerindami savo įvaizdį ar užsiimdami reklama, bandydami tvarkytis dirvą ateičiai. Tiesiog juokinga, – po čempionato staiga pasikeitusią garsaus pokerio žaidėjo retoriką vertino P. Motiejūnas. – Skaudžiausia, kad manipuliuojama tokių žmonių kaip J. Kazlauskas ir A. Sabonis geranoriškumu. Jie atėjo stengdamiesi padėti krepšiniui, o kiti žmonės, už jų slėpdamiesi, giriasi, o kai tik reikalai pakrypsta į blogą pusę, peikia. Žinoma, kalbu apie A. Guogą. Iš pradžių jis vadina komandos žaidimą tragedija, o paskui atbėga ir bando patekti į rūbinę, visus giria, kalba, kaip viskas gerai. Ar taip turi federacija dirbti?“

Primename, kad trečiadienį vykusiame LKF vykdomojo komiteto posėdyje norą trauktis iš užimamų pareigų pareiškė A. Sabonis, P. Motiejūnas bei A. Guoga, jais netrukus pasekė ir J. Kazlauskas. Per artimiausią mėnesį žadama sušaukti neeilinę LKF konferenciją, turinčią patvirtinti atsistatydinimo prašymus ir spręsti dėl federacijos ateities.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...