captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Mačiulis: 2003-iųjų Lietuvos rinktinė prieš mus pralaimėtų

Dažnai spėliojama, ar krepšininkai domisi, kas apie juos rašoma turnyrų metu. Jonas Mačiulis neslepia, kad skaito naujienas ir nuomones apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymą.  „Per daug jau skambiai mūsų pergalę prieš prancūzus aprašėte. Kam tiek liaupsių? Mes dar nieko ypatingo nenuveikėme“, – tokia buvo J. Mačiulio pastaba.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Dažnai spėliojama, ar krepšininkai domisi, kas apie juos rašoma turnyrų metu. Jonas Mačiulis neslepia, kad skaito naujienas ir nuomones apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymą.  „Per daug jau skambiai mūsų pergalę prieš prancūzus aprašėte. Kam tiek liaupsių? Mes dar nieko ypatingo nenuveikėme“, – tokia buvo J. Mačiulio pastaba.

Pro jo akis nepraslydo ir legendinio krepšinio komentatoriaus Vlado Janiūnio viešai išsakyti žodžiai. „Jau žinau, ko paklausite“, – nesulaukęs klausimo pabaigos nusišypsojo krepšininkas.

„Ar 2003-iųjų rinktinė laimėtų prieš dabartinę mūsų komandą? Tikrai žinau, kad dabar tie žaidėjai pralaimėtų prieš mus, bet lyginti būtų neteisinga. Jie laimėjo Europos čempionatą, nes buvo to verti“, – J. Mačiulis prisipažino, kad turi savo nuomonę apie garsų praeityje komentatorių, tačiau nori ją pasilikti tik sau.

„Kaip mes galime negalvoti apie Lietuvą? Apie atsakomybę? Juk atvažiuojame ne dėl pinigų, o dėl to, kad norime padėti savo rinktinei, kiek tik galime jai padėti. Savo vasaras atiduodame šaliai, didžiuojamės ja, jei pavyksta ką nors iškovoti. Man rūpi rinktinė ir skauda, kai jai nesiseka. Nesu beširdis – ir kančių, ir didelio džiaugsmo atneša atstovavimas Lietuvos komandai“, – krepšininkas prieštaravo V. Janiūno mintims, kad auksinės 2003 m. rinktinės žaidėjai buvo vieningesni ir labiau pasiaukojantys, o dabartiniai negalvoja apie tai, kad atstovauja Lietuvai.

Euforijos – nė ženklo

Po pergalės prieš Prancūziją Lietuvos rinktinės gerbėjai džiūgavo. Ypač matydami kaip po košmariško pirmojo etapo pasikeitė komandos žaidimas.

„Sutinku, kad pademonstravome tai, kas malonu sirgalių akims. Visgi mūsų komanda tikrai nejaučia jokios euforijos. Jeigu norime ką nors pasiekti, turėsime dar daug ir sunkiai dirbti. Iki čempionato pabaigos laukia ilgas kelias. Atsipalaiduosi – teks brangiai sumokėti. Negalime pervertinti savo jėgų, susireikšminti. Šis Europos čempionatas jau įrodė, kaip viskas gali klostytis neprognozuojamai. Kas nors netikėtai laimi, kas nors netikėtai pralaimi“, – kalbėjo jis.

Jo komandos draugas Robertas Javtokas prisipažino, kad Jesenicėse sunkiai užmigdavo po rungtynių. „Nerandame savo žaidimo, o tai slegia“, – tuomet neslėpė kapitonas.

Galbūt nugalėjus Europos vicečempionus prancūzus žaidėjų miegas buvo ramesnis? Bent jau J. Mačiuliui – taip: „Jeigu ir neužmiegame, tai ne tik dėl patiriamų emocijų rungtynėse ar kokio nors nerimo. Svarbiausia to priežastis, nuovargis. Juk daugelis yra patyrę tą jausmą, kai labai pervargsti, sunkiai užmiegi. Vakar tas miegas tikrai buvo ramus. Miegojau kaip kūdikis.“

Lietuvos krepšininkai Europos čempionate bent jau trumpam nušluostė nuo savo kelio įtampos ir nerimo dulkes. Į klausimus, kurie nedavė ramybės, pavyko rasti atsakymus. Bent jau svarbiausius. Ir sau, ir kitiems rinktinė įrodė, kokios yra jos galimybės.

„Sulaukėme daug pagyrimų, treneris sakė, jog buvome šaunuoliai. Kai reikia – jis pagiria, kai reikia – pakritikuoja. Jam visi lygūs. Vyrai pasikalbėjo rimtai. Ir ne tik per tą susirinkimą, apie kurį čia visi rašė. Svarbių pokalbių buvo ir daugiau. Nemanau, kad vienas žmogus gali suvienyti komandą. Tam reikia visų mūsų pastangų. Ir aš pasikalbu, pasakau savo nuomonę, gal kiek prisidedu prie to suvienijimo“, – apie komandos vienybę prabilo J. Mačiulis.

Jo manymu, pats svarbiausias dalykas rinktinėje – užmiršti savo ego ir galvoti apie komandą.

„Žaidėjai turi žinoti savo vietą. Linas Kleiza yra tikrasis mūsų komandos lyderis, jis turi plačiausią arsenalą puolime, gali daugiausiai improvizuoti, puolime dar išskirčiau Renaldą Seibutį, o visi kiti esame juodadarbiai. Negalime sau leisti daryti tai, kas šauna į galvą, mesti neparuoštų, kvailų metimų.

Asmeniniams lūkesčiams – rinktinėje ne vieta. Čia darome tai, kas geriausia komandai. Vardan komandos. Todėl 2010-ųjų rinktinė ir buvo tokia gera, nes visi tiksliai žinojome, ką turime daryti, kokia mūsų vieta aikštėje“, – tikino J. Mačiulis.

Jis neabejoja, kad ir ši rinktinė daug gali, bet medalių niekas be kovos neatiduos: „Mūsų komanda verta medalių, tačiau už gražias akis niekas jų nepadovanos.“

Belgai – neparankus varžovas

Penktadienį lietuviai stos į antrąjį mūšį E grupėje. Laukia kova su pasiruošime ciklo pradžioje dukart lengvai nugalėtais Belgijos krepšininkais.

J.Mačiulis įsitikinęs, kad šįkart būtų naivu galvoti apie lengvą pergalę.

„Belgai mums neparanki komandai. Prancūzija buvo parankesnė, nes tai aukštų žaidėjų komanda, kaip ir mes. Bet tą vakarą sugebėjome parodyti, kad galime būti greitesni, staigesni, žaisdami išmintingai juos pranokti. O belgai – kur kas žemesnių žaidėjų rinktinė. Žiūrėk, kartais dengi penkiolika centimetrų žemesnį krepšininką ir nebesuspėji paskui jį... Norėtųsi, kad netektų nuo pirmos iki paskutinės minutės „arti“ dėl kiekvieno taško. Mes nusiteikę rimtai kovai, bet galvojame tik apie pergalę“, – mintimis dalijosi jis.

Rungtynės tarp Lietuvos ir Belgijos komandų bus pirmosios „Stožice“ arenoje ir prasidės 15.30 val. mūsų šalies laiku.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...