captcha

Jūsų klausimas priimtas

Broliai Lavrinovičiai – apie lengvąją atletiką jaunystėje ir prakalbėtus 6 tūkst. litų

Vėlyva meilė krepšiniui, kelis tūkstančius litų siekiančios telefonų sąskaitos, labiausiai branginami apdovanojimai bei kodėl komandinis sportas yra lengvesnis nei individualiosios sporto šakos – visa tai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai pasakojo laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, teigiama pranešime žiniasklaidai. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Per mėnesį prakalbėdavo 6 tūkst. litų

Kartu gimę, augę ir tą patį sportinį kelią pasirinkę broliai Lavrinovičiai šiuo metu žaidžia vienoje komandoje – Panevėžio „Lietkabelyje“. Ir nors didžiąją sportinės karjeros dalį dvyniai atstovavo skirtingoms komandoms, skirtingose šalyse, jie kasdien palaikydavo ryšį.

„Tada dar buvo litai, tai kai kada mėnesinė sąskaita už telefoninius pokalbius siekdavo 5 ar 6 tūkstančius litų.

Tada buvom jauni, ne visuomet vertinome uždirbtus pinigus, be to, nebuvo daug galimybių naudotis internetinėmis skambinimo programomis, o pokalbių programėlių išmaniesiems dar nebuvo“, – prisimena broliai.

Krepšinis – tik nuo 13 metų

Krepšininkai pripažįsta, kad rimčiau užsiiminėti krepšiniu jie pradėjo vėlai – jau sulaukę 13 metų. Iki tol krepšinį jiedu žaisdavo tik kieme.

„Pradėję sportuoti net negalvojom, kad tai gali tapti mūsų darbu, hobiu ir pajamų šaltiniu. O pats žaidimas ėmė patikti, kai atsirado sklandumas – pradedi įmesti, kam nors „uždedi stogą“. Nors iš pradžių tai pats tuos „stogus“ gaudavau.

Taip po truputį įsibėgėjom, įsivažiavom, o galiausiai pasirašėme sutartį su profesionaliu klubu ir už mylimą darbą pradėjome gauti pinigus. Tada buvo jau visai gerai“, – pasakoja Darjušas. Jam antrinantis Kšištofas priduria, kad pagrindinė brolių motyvacija ir judėjimo į priekį akstinas visuomet buvo meilė krepšiniui.

Paklausti, kokius apdovanojimus vertina labiausiai, dvyniai vienbalsiai tvirtina labiausiai branginantys trofėjus, iškovotus žaidžiant už Lietuvos rinktinę.

Pranešimo autorių nuotr.

Sportinės karjeros pradžia – lengvoji atletika

Komentatoriai bei krepšinio mėgėjai Darjušą nuo Kšištofo dažniausiai atskiria tik pagal numerius ant marškinėlių. Kitais atvejais kurį nors iš jų vadina tiesiog broliu – tai abiem dvyniams prilipusi pravardė. Juos sunkiai atskirdavo dar mokykloje, o tai turėjo savų pranašumų.

Broliai kartais tiesiog pasidalindavo namų darbus pusiau. Jeigu mokytoja kviečia atsakinėti – atsako tas, kuris žino atsakymą, nesvarbu Kšištofas ar Darjušas buvo pakviestas.

Mokykloje Lavrinovičiai buvo puikūs ilgų distancijų bėgikai. „Buvom geriausi mokyklos bėgikai, tačiau mums labiau prie širdies buvo komandinis sportas“, – sako Darjušas. Vis tik abu broliai laikosi nuomonės, kad individualiosios sporto šakos neretai gali būti sunkesnės nei komandinės.

„Visuomet labiau didžiuodavausi sportininkais, kurie pasiekdavo aukštų rezultatų individualiajame sporte nei komandiniame. Individualiosiose sporto šakose reikia daugiau užsispyrimo, ištvermės“, – įsitikinęs Kšištofas.

Jam antrina ir Darjušas: „Jei žaidi krepšinį ir blogai jautiesi, ką nors skauda – gali trenerio prašyti, kad sumažintų krūvį. Komandoje kas nors tave gali pakeisti ar pavaduoti, o jei esi vienas ir praleidi porą treniruočių, tavo asmeniniai rezultatai krenta“.

BNS nuotr.

Siųsdami linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, broliai Lavrinovičiai sako, kad svarbiausia – niekada nenuleisti rankų.

„Jeigu stengsitės, kiekvienam iš jūsų pasiseks, vieniems – anksčiau, kitiems – vėliau, bet pasisekimas ateis. Tiek sportuojant, tiek mokantis nebus dalykų, kurie visada bus idealūs. Bus visokių etapų, bus nusivylimų, nes vieną dieną sekasi, kitą – nieko neišeina. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir viskas pavyks“, – tvirtina Darjušas ir Kšištofas.

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...