captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą grįžęs pasaulio vicečempionas A. Didžbalis: pačią medalio svarbą dar tik virškinu

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sidabro medalį pasaulio sunkiosios atletikos čempionate iškovojęs Aurimas Didžbalis naktį iš ketvirtadienio į penktadienį grįžo į gimtinę. Sportininkas prisipažino, kad sidabro apdovanojimas yra labai svarbus laimėjimas, bet jam kur kas brangesnis yra 2016 metų olimpinis bronzos medalis.
BNS asociatyvi nuotr.
BNS asociatyvi nuotr.

„Vis tik olimpinės žaidynės yra truputį arčiau kosmoso. Negalima sulyginti medalių svarbos“, – teigė sunkiaatletis.

A. Didžbalis džiaugėsi, kad rezultatai su kiekvienais metais gerėja.

„Jausmas malonus, nes matosi progresas. 2014 metais pasaulio čempionate buvo trečia vieta, olimpinėse žaidynėse – trečia vieta, dabar – sidabras. Atrodo, kad viskas einasi gera linkme. Nuotaikos tikrai šventinės, juolab, kad ir pačios tikrosios šventės artėja. Žinoma, pačią medalio svarbą dar tik virškinu ir tik laikui bėgant ją suvoksiu“, – oro uoste žurnalistams sakė A. Didžbalis.

Anaheime (JAV) vykusio pasaulio čempionato vyrų svorio kategorijoje iki 94 kg lietuviui sidabro medalį garantavo dvikovėje surinkti 388 kg. Mažąjį bronzos medalį lietuvis iškovojo rovimo rungtyje (176 kg). Čempionu tapo iranietis Sohrabis Moradis. Jis surinko net 417 kg (rovimas – 184 kg, stūmimas – 233 kg).

„Nepavyko pasiekti savo asmeninių rezultatų, bet puikiai pavyko apskaičiuoti rezultatus sidabro medaliui. Žinoma, norisi ir aukso. Stengsimės padaryti namų darbus, ištaisyti klaidas, kad ateityje galėtume užsikabinti auksą“, – kalbėjo 26-erių metų sunkiaatletis.

Šiame pasaulio čempionate dėl dopingo skandalų nedalyvavo diskvalifikuotos Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos ir Moldovos komandos.

„Mano kategorijoje nebuvo vieno-dviejų pajėgių varžovų. Labai sunku spėlioti, nes šioje kategorijoje nuolat keičiasi lyderiai. Nepasakyčiau, kad buvo kažkoks sportininkų trūkumas, iš dalyvavusių šalių buvo pakankamai daug sunkiaatlečių“, – pridūrė A. Didžbalis.

A. Didžbalis su sunkumais Anaheime susidūrė jau pirmoje – rovimo – rungtyje. Du kartus jis neiškėlė 172 kg sveriančios štangos. Vis dėlto, trečiuoju bandymu jis rizikavo rauti 176 kg ir tai pasiteisino.

„Tai buvo mano sprendimas, nes su 172 kg likti buvo neparanku. Reikėjo rizikuoti. Kažkaip per dažnai kartojasi situacijos, kai mane gelbsti trečiasis bandymas. Norisi nuo pirmų bandymų garantuotis gerą poziciją. Kai tai nepavyko, buvo sunku, bet buvau tam pasiruošęs. Iš šių varžybų išmokau, kad reikia nepasikliauti vien intuicija, o nuo pat pradžių lipti per save ir stengtis dėl kiekvieno svorio“, – kalbėjo pasaulio vicečempionas.

A. Didžbalis prieš metus buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. Šiais metais jo tarp kandidatų nėra, nes ši pati svarbiausia pergalė iškovota metų pabaigoje. Pagal naujas rinkimų organizatorių taisykles, gruodžio mėnesį skambias pergales iškovoję sportininkai pretenduos tapti jau sekančių metų laureatais.

„Ką padarysi, yra tokios nuostatos. Kadangi šis laimėjimas skaičiuosis kitiems metams, tai bus lengviau kaupti trofėjų kolekciją. Susitaikysim“, – pabrėžė A. Didžbalis.

A. Didžbalio treneris Bronislavas Vyšniauskas prisipažino, kad prieš čempionate didelių vilčių apie medalį nepuoselėjo, o tokį gerą rezultatą lėmė geri taktiniai ėjimai.

„Mes visą laiką kažką planuojame. Jeigu atvirai, tai tokių didelių vilčių nedėjome. Ruošėmės, bet buvo traumų, kuriomis mes nesiskundėme. Aurimas padarė tai, ką padarė. Mums pasaulio čempionate buvo svarbiausia taktika medaliui. Čia pats rezultatas nebuvo svarbiausia. Taktiškai gerai sužaidėme ir pavyko laimėti medalius. Pirmi bandymai kiek nepavyko, bet kaip sakoma – tikri „štangistai“ kelia iš trečio bandymo“, – šypsojosi B. Vyšniauskas.

Treneriui, grįžus į Lietuvą, laukia daug nežinomybės. Jis yra ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas, o pagal naują Lietuvos sporto reformą, iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų jį turėtų atleisti Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Mat pagal Lietuvos sporto pertvarkos planą, trenerius turės samdyti pačios federacijos.

„Jeigu žmonėms nereikia sporto, tai tegul atleidžia. Matysime, kaip vyks tie eksperimentai. Mes bandome įrodyti savo, bet sporto funkcionieriai mano kitaip. Mano nuomone, nauja pertvarka federacijoms tik pridės daugiau darbų. Reikės samdyti papildomai buhalterę, vadybininką, iš kur mes pinigus paimsim? Dabar būdavo viskas paprasčiau, mums reikėdavo atsiskaityti ir viskas. O kas bus dabar, neturiu supratimo“, – pasakojo B. Vyšniauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...