captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kirkilas: ne visada mažumos balsas būna neteisus

„Sprendimus visada galima rasti, jei jų ieškai. Dabar vyksta dalies partijos bičiulių bandymas užsitikrinti geresnę vietą ateityje. Vyksta elementari politinė konkurencija. Diskusijos tiesiog nevyksta“, – apie skilimą Seimo socialdemokratų frakcijoje sako socialdemokratų pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas. Pokalbis apie tai su G. Kirkilu  ir socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoju Juozu Oleku laidoje „Dėmesio centre“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pone G. Kirkilai, partijos taryba nusprendė, kad partija neturėtų būti valdžioje, pereiti į opoziciją. Jūs visada palaikėte naująjį partijos lyderį, bet dabar pasirinkote ne partiją, o valdžią. Koks jūsų apsisprendimo motyvas?

G. Kirkilas: Taryba nusprendė nutraukti partijų susitarimą, kuris buvo. Tą ir padarėme. O Seimo frakcija turi teisę pasirašyti susitarimą su koalicija, tam tikrą autonomiją ji turi. Čia ir įdomiausias dalykas, kad daugiau nieko taryba nepriėmė, jokių kitų sprendimų. Net ir dabartinis pasirašytas susitarimas gali būti diskutuojamas taryboje, bet niekas nieko nenori girdėti.

– Gintautas Paluckas sako, kad sprendimas yra labai aišku ir nereikia jokių išvedžiojimų. Jei išeina partija, tai savaime aišku, kad ir partija išeina iš valdžios, pone G. Kirkilai.

G. Kirkilas: Sutinku, kad sprendimas yra labai aiškus, tai mes tą ir padarėme. Tačiau frakcijos dauguma nusprendė kitaip.

– Pone J. Olekai, jums irgi viskas aišku, tik kitaip.

J. Olekas: Aš manau, kad mums po tarybos reikėjo susėsti visiems, pasikviečiant ir pirmininką, ir paieškoti būdų. Manau, tai bus daroma ir dabar. Kito kelio nėra. Kolegos iš dalies teisūs, nes Seimo statutas tokias galimybes sudaro. Tai veda prie kraštutinių priemonių, vos ne iš bičiulių tapimu priešais. Dar prieš tarybos posėdį mums reikėjo daugiau kalbėtis.

– Jūs pirmininką ir partiją pastatėte prieš faktą ir tikitės nesulaukti jokių sankcijų, pone G. Kirkilai?

G. Kirkilas: Gali būti taikomos sankcijos, kažkada ir Steponui Kairiui jos buvo taikomos, išmetė jį iš partijos. Tačiau aš galvoju, kad reikia įsiklausyti į argumentus. Valdyboje sekmadienį klausiau, ką jūs mums siūlote – pereiti į opoziciją ir oponuoti savo pačių programai? Pasiūlymo jokio nebuvo. Aš pasiūliau visiems atsistatydinti ir pirmadienį vėl iš naujo diskutuoti apie tai.

Kadangi daugiau nieko mums taryba nepasiūlė, kaip mes turime veikti Seime, tai mes tą ir pasirašėme. Manau, kad turime tokią teisę. Didžiausi partijos pirmininko išmėginimai, kai jis turi susitarti su mažuma, o ji yra skaitlinga ne tik frakcijoje, bet ir skyriuose. 17 skyrių irgi yra žmonės turintys savo nuomonę. Grįžkime prie situacijos. Ar mes ieškome sprendimų, ar tik norime atsikratyti kitų žmonių, kurių gal vengiame konkurencijos ar dar kažko. Kur yra mūsų nusižengimas?

– Keistumas yra tas, kad iki šiol, visos frakcijos, visi ministrai visais laikais partijos valiai paklusdavo. Buvo kelios labai retos išimtys, kai išeidavo ir nepartiniai. Pvz. Darbo partija atšaukė savo ministrus, po to jūs tapote premjeru. Arba kitas pvz. kai Paulauskas atšaukė ministrus iš Pakso vyriausybės.

G. Kirkilas: Darbo partija buvo vienvaldė Viktoro Uspaskicho partija. Kai aš buvau partijos pirmininku, tai mane labai aštriai kritikavo, tarp kitko tie, kurie dabar siūlo išeiti, pvz. Aloyzas Sakalas. Aš tą palaikiau, nes tikrai galvojau, kad turi būti kita nuomonė. Tai dabar kritika yra nusižengimas? Jei sakome, kad esame demokratiška partija, tai sėskime ir diskutuokime.

– Pone J. Olekai, bet sprendimas jau padarytas.

J. Olekas: Čia yra paskubėjimas ir klaida. Dabar turime eiti iš čia, kur dabar esame. Turime tartis, nes yra ir racionalių pasiūlymų dėl programos įgyvendinimo ir taip toliau. Tačiau  kuo toliau delsime, tuo ta skirtis didėja ir ji kaip užkratas gali paplisti.

G. Kirkilas: Kiekvienas partijos narys gali teikti įvairias iniciatyvas. Matydamas, kad galime pakliūti į šią situaciją, kad būsime priversti oponuoti savo pačių programai, siūliau memorandumą, kuriame būtų išdėstyti kitokie reikalavimai. Tačiau į tai nebuvo įsiklausyta.

– Skilimas į dvi nelygias dalis. Ar čia yra kažkokių istorinių aplinkybių?

J. Olekas: Aš manau, kad čia požiūris į mūsų organizaciją, jos ateitį ir kaip tokiu būdu galime daryti įtaką tolimesnius partijos sprendimams. Ir jaunų, ir vyresnių yra abiejose grupėse. Paviršutiniškas vertinimas, kad skilimas įvyko pagal buvusį priklausomumą partijoms.

–Pone J. Olekai, panašu, kad bus bandoma įvertinti tokį elgesį. Ar jūs dar matote galimybę, kad situacija bent jau su didžiąja atskilėlių dalimi būtų sureguliuota?

J. Olekas: Esu optimistas ir manau, kad turime taip padaryti. Yra tokia priemonė, kaip šalinimas iš partijos, bet žmonės praėję ir ugnį, ir vandenį, tai manau, kad jie verti ir toliau būti partijoje. Kalbuosi su bičiuliais frakcijoje, kalbuosi ir su partijos vadovybe, kad pabandytume surasti sprendimą. Čia ne vien partinis reikalas. Turime matyti plačiau.

G. Kirkilas: Sprendimus visada galima rasti, jei jų ieškai. Dabar vyksta dalies partijos bičiulių bandymas užsitikrinti geresnę vietą ateityje. Vyksta elementari politinė konkurencija. Diskusijos tiesiog nevyksta. Vidinė partinė konkurencija yra normalu ir visiškai nieko nesmerkiu. Tiesiog negirdžiu jokių argumentų, jokių svarstymų.

– O kokių argumentų jūs tikitės, pone G. Kirkilai? Didesnių viešų diskusijų likti ar išeiti aš nesu matęs.

G. Kirkilas: Kalbu apie dabartinę situaciją, jei norime įvertinti ir partijos mažumos nuomonę. Nuo šito nereikia išeiti. Ne visada mažumos balsas būna neteisus. Panašiai buvo mums atsiskiriant nuo Maskvos. Visi reformatoriai gavo daugiausia balsų prieš. Paskui istorija parodė, kad buvome teisūs. Mes nesame kaimo seniūnijoje. Mes esame parlamente, valstybėje ir esame atsakingi. Yra dar vienas argumentas. Jei mūsų bičiuliai nori mus įtikinti, kad turime būti opozicijoje, tai ten turime būti su pozicija. Kaip mes būdami opozicijoje kritikuosime savo pačių programą? Ten didesnę dalį parengėme būtent mes.

J. Olekas: Savo paremsime ir pateiksime geresnius pasiūlymus.

– Jūsų partijos pirmininkas yra parengęs veiklos opozicijos planą. Jūs jį skaitėte, pone G. Kirkilai?

G. Kirkilas: Taip. Ten nieko nėra apie frakcijos veiklą, ką ji turi daryti Seime.

– Pone Olekai, akivaizdu, kad daugumos partijos narių pozicija yra išsakyta ir partija tikėtina bus  nuosekli. Ji kažkaip atšauks įgaliojimus, paskelbs dar kažkokį atskirą dokumentą ar pan.

J. Olekas: Duokime mums dvi – tris savaites ir ateisime pasakyti kažką naujo.

– Jūsų nuomone, tie žmonės, kurie prieštarauja partijos valiai, ir, kurie veikia prieš oficialią partijos poziciją, jie gali vadintis socialdemokratų frakcija?

J. Olekas: Jie visi tokie patys socialdemokratai, kaip ir aš. Turime partines institucijas, surasime išmintingą sprendimą.

G. Kirkilas: Scenarijai yra gana paprasti. Arba mes oponuojame savo pačių programai, iškeliame kitus klausimus. Kol kas jų neiškėlėme. Galbūt stipresnė socialinė politika ir pan., tą jau memorandume siūliau. O kitas variantas – priešlaikiniai rinkimai. Kam jie naudingi? Kol kas man atrodo, kad konservatoriams

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...