captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Valančiūnas – apie vaikus, trenerį, NBA įnorius ir atsisveikinimus su rinktine

„Jonas paaugęs, ypač barzda“, – juokėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisiminusi Jono Valančiūno apsilankymus Daukanto aikštėje po pergalių su Lietuvos jaunimo rinktinėmis. Dabar jis – jau vienas suaugusiųjų nacionalinės komandos lyderių, be to, dviejų vaikų tėvas. Nors šįkart medalio į prezidentūrą 25-erių vidurio puolėjas ir neatsinešė, atėjo ne tuščiomis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Toronto „Raptors“ klubo aukštaūgio vizitas pas šalies prezidentę taip pat įvyko anksčiau nei planuota. Ir šįkart apsiėjo be valstybinių ordinų kabinimo procedūros – Lietuvos rinktinė Europos čempionate savo medalių galerijos nepapildė, iškritusi aštuntfinalyje.

Su D. Grybauskaite krepšininkas apsikeitė labdaringomis idėjomis. J. Valančiūnas atsiliepė į prezidentės kvietimą tapti jos globojamo projekto „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi, savo ruožtu, pats pristatė šalies vadovei šią vasarą įsteigtą „Jono Valančiūno paramos fondą“ ir jo veiklos tikslus.

„Svarbiausia – asmeninis pavyzdys“, – uteniškio iniciatyvą sveikino D. Grybauskaitė.

Po oficialios dalies vidurio puolėjas su prezidente dar pusvalandį bendravo gerdami arbatą.

„Pasikalbėjome apie mūsų krepšinio sirgalius. Nežinau, koks aš būčiau krepšininkas, jei nebūčiau lietuvis. Krepšinio šaknys Lietuvoje gilios, palaikymas didelis, daug ir kritikos. Be viso to nieko ir nebūtų“, – sakė J. Valančiūnas.

Bet šįkart jis rūpinosi ne vien krepšinio reikalais. Žaidėjo paramos fondas imsis skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą dienos centruose.

„Tikrai vaikai nemėtys vien į krepšį. Jie galės save realizuoti ten, kur labiausiai patinka. Vaikai visada renkasi tarp dviejų kelių. Skatinsime, kad jie eitų teisingu, turėtų užsiėmimų, renginių. Nors pats daugiausiai būsiu gan toli, Kanadoje, bet noriu skirti kuo daugiau dėmesio vaikams. Galima daug padaryti ir nuotoliniu būdu, o vasaras aš vis tiek praleidžiu čia, Lietuvoje. Būti mūsų gamtoje man geriausia“, – sakė NBA atstovas.

Šią vasarą jis susilaukė antrosios atžalos, todėl jau pats puikiai žino, kaip auginti jaunąją kartą. Anot jo, labiausiai vaikams reikia dėmesio.

„Vaikai moka džiaugtis tokiais dalykais, kurie kitiems galbūt atrodo visiškai nereikšmingi. Kartais pakanka tiesiog aplankyti, pabūti su jais valandą ar kelias. Nereikia vaikams kažkokių investicijų, nereikia tortų jiems vežti – reikia pabendrauti, kartu praleisti laiką“, – samprotavo rezultatyviausias ir naudingiausias Lietuvos rinktinės žaidėjas Europos čempionate.

Apie lietuvių pasirodymą pastarajame, prasidedančią Slovėnijos erą, naująjį trenerių štabą ir labdaringus sumanymus J. Valančiūnas kalbėjosi su žurnalistais.

– Keletą metų girdėjosi kalbos ir apie naujos krepšinio mokyklos, pavadintos jūsų vardu, kūrimą Vilniuje. Ar šio sumanymo atsisakyta?– Krepšinis.lt paklausė J. Valančiūno

– Taip, kalbų tikrai buvo. Nesakyčiau, kad idėjos visiškai atsisakyta – tiesiog ji kol kas atidėta į šalį, nusprendėme, kad dabar labiausiai reikia tokio fondo. Mano kelias vis tiek susijęs su krepšiniu, o su mokyklomis Vilniuje dabar dedasi visokių įdomių dalykų. Todėl tolesnėje ateityje dar pažiūrėsime, ką daryti.

– Ar dabar vakarus leidžiate prie televizoriaus žiūrėdamas Europos čempionato lemiamas kovas?

– Tikrai taip. Truputį gaila žiūrėti sėdint ant sofos. Bet atsitiko, kas atsitiko, laiko atgal nebeatsuksi.

– Stebėjotės matydamas, kaip slovėnai pusfinalyje triuškina ispanus?

– Nelabai. Iš dalies to tikėjausi, nes slovėnai nuo pradžių žaidė labai gerai. Jei jie ir toliau žais taip, kaip vakar, manau, gali tapti čempionais.

– Vakar Lietuvos krepšinio federacijos vadovai viešai pasakė norintys, kad Dainius Adomaitis tęstų darbą rinktinėje. Kokia jūsų paties nuomonė?

– Treneris išmano savo darbą, nors dar ir yra jaunas. Aš daug negaliu spręsti, virš manęs yra daug vadovų. Bet asmeniškai esu visomis keturiomis už tai, kad D. Adomaitis liktų.

– D. Adomaitis jaunesnis už savo pirmtaką Joną Kazlauską 19 metų. Kuo šis skirtumas pasireiškė krepšininkų akimis?

– Jis – labai geras psichologas, žino, kaip bendrauti su žaidėjais. Galbūt mes patys savo darbo nepadarėme, bet treneris tikrai buvo suteikęs mums visus reikalingus įrankius. Schemos buvo geros, treneriai mažiausiai kalti, kad anksti iškritome.

– Rūbinėje arba viešbutyje girdėjote komandos draugų atsisveikinimų su rinktine?

– Ant karštųjų daug kas gali prikalbėti. Juk dar tik savaitė praėjo. Nemažai žaidėjų tokių minčių išsakė, bet, manau, jie dar gerai įvertins situaciją. Prasidės sezonas, žiūrėsime, kaip klostysis rinktinei per atrankos varžybų „langus“. Nežinau dar datų, gal ir man išeis sudalyvauti.

– Jūs kasmet atvykstate į rinktinės stovyklą, bet vis daugiau NBA žaidėjų vienaip ar kitaip sulaukia klubų „rekomendacijų“ susilaikyti. Ką apie tai galvojate?

– Klubai yra mūsų darbdaviai, moka pinigus. Jie tikrai turi teisę šiek tiek nurodinėti, nors ir negali pasakyti galutinio žodžio. Domanto Sabonio atveju, klubo sprendimas buvo labai aiškus. O kai esi jaunas, tik metus sužaidęs NBA, turi labiau paisyti klubo. Juk tai – tavo ateitis. Tikrai nemanau, kad Domantas labai daug praleido rinktinėje. Pažįstu jį asmeniškai, žinau, kad jis – patriotas, todėl ateityje jis tikrai turėtų žaisti už Lietuvą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...