captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Skrabulis: politikai sporte turi nemažai įtakos

Prieš savaitę pasibaigęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas mums labiausiai įsiminė dėl disko metiko Andriaus Gudžiaus aukso, specialistų nenuvylė Airinė Palšytė, Eglė Balčiūnaitė, Dovilė Dzindzaletaitė, Zinaida Sendriūtė. Pasaulio lengvaatlečių forumas  išsiskyrė ir tuo, kad jame negalėjo dalyvauti Rusijos sportininkai. Taip pat nemažai dėmesio skirta moterų bėgimams, kur dalyvavo ir medalius laimėjo bėgikė Caster Semenya, dėl lyties ir keliskart normą viršijančio testosterono kiekio vis atsidurianti diskusijų, ar jos vieta moterų bėgime, epicentre. Apie visa tai – „Savaitės“ pokalbis su Lengvosios atletikos federacijos prezidentu Eimantu Skrabuliu.
E. Skrabulis, Augusto Didžgalvio/Wikipedia nuotr.
E. Skrabulis, Augusto Didžgalvio/Wikipedia nuotr.

800 metrų bėgimas finalas. Man užkliuvo ne tik C. Semenya, bet ir dar dvi bėgikės – antrąją vietą užėmusi Burundžio sportininkė Francine Niyonsaba ir Margaret Nyairera Wambui iš Kenijos. Ar, jūsų požiūriu, tokios „moterys“ turėtų bėgti? Ar čia viskas gerai, kad jos bėga su moterimis?

– Sakyčiau tikrai negerai. Turbūt nereikia ypatingo regėjimo, kad pamatytum, jog su tomis trimis sportininkėmis kažkas yra ne taip.

Ir kas yra ne taip? Juk jos turbūt yra tirtos? Netikiu, kad nebuvo tyrimų, juolab, kad nuo 2009 metų C. Semenya yra tiriama, ir jai buvo uždrausta dalyvauti. Ji, berods, 11 mėnesių buvo suspenduota?

– Taip, jos buvo tirtos ir buvo suspenduotos, kitaip sakant, diskvalifikuota nuo dalyvavimo varžybose, tačiau šios merginos apskundė apskundė IAAF [Tarptautinė lengvosios atletikos federacija – LRT.lt] sprendimą aukščiausiajam sporto arbitražo teismui Lozanoje ir, deja, laimėjo. Galbūt tarpinį finišą laimėjo, nes nėra galutinis sprendimas. Joms yra leista startuoti kartu su visomis kitomis moterimis, tačiau IAAF suteikta galimybė pateikti daugiau mokslinių įrodymų, kad kaltinimai joms ir noras jas suspenduoti turi mokslinį pagrindą. 

Reuters/Scanpix nuotr.

Yra surinkta jau nemažai mokslinių įrodymų. Terminas (pateikti) – iki 2018 metų, argumentų daug. Tarkime, normali moteris turi 2,1 testosterono lygį. Jeigu ji daug sportuoja, dideli krūviai gali jį šiek tiek sukelti. Tačiau tokios kaip C. Semenya natūralus testosterono lygis yra apie 3 kartus viršijantis normas. Ir mokslininkai padarė tyrimus, kad, pavyzdžiui, 400 metrų bėgime su barjerais paaukštintas testosterono lygis suteikia apie 2,8–3 procentų pranašumą prieš kitas. Apie 2 procentus – 800 metrų bėgime. Ir, aš manau, trūksta dar galbūt kelių mėnesių tyrimų, ir aš labai viliuosi, kad IAAF pateiks galutinius mokslinius įrodymus ir šią problemą išspręs.

Bet kodėl taip ilgai reikia svarstyti. Juk ne paslaptis, internetas visagalis, plačiai yra pasklidusios C. Semenya vestuvių nuotraukos, kur jos vaidmuo tikrai ne nuotakos. Nuotaka stovi šalia balta suknele. Be to, plačiai buvo rašyta, nors jos tie tyrimai konfidencialūs, bet jie yra nutekėję, kad tai yra hermafroditas ir ji turi tuos organus, kuriuos turi vyrai, ir neturi tų, kuriuos įprastai turėtų turėti moteris. Testosteronas, jūs sakėte, viršija 3 kartus. Ir jos sugeba laimėti Lozanoje, tai kokiu pagrindu, ką jos įrodo?

– Yra keletas aspektų, kuriais yra vertinama. Pirmas dalykas yra etinis. Kaltinti jos, kad ji yra tokia, negalima, tačiau kuo kaltos tos šimtai ar tūkstančiai lengvaatelčių, kurioms reikia su ja varžytis. Nelygios sąlygos, o sporto vienas iš pagrindų – lygios sąlygos turi būti visiems. Antras dalykas – aš manau, tai yra politizuotas žaidimas. Tada, kai C. Semenya buvo suspenduota, labai garsiai įsikišo PAR lyderis Jacobas Zuma, kuris pasakė: „aš asmeniškai neleisiu mano mergaitės skriausti“. Ir kai tokio lygio politikai įsikiša į sporto reguliavimą, deja, jie turi nemažai įtakos.

Tai jūs norite pasakyti, kad čia akivaizdus įrodymas, jog politikai vis dėlto ir sporte daug lemia?

– Lemia, nes jūs puikiai žinote, kad mūsų naujas IAAF presidentas Sebastianas Coe yra išrinktas tik prieš dvejus metus. Prieš tai daug metų vadovavo Lamina Dijakas iš Senegalo. Nepaslaptis, kad jis dabar sėdi namų arešte Prancūzijoje, kur vyksta tyrimas dėl korupcijos, dėl papirkinėjimo, dėl manipuliavimo rezultatais, dopingo mėginiais  – sąrašas labai ilgas. Tai, aš manau, jų diskusija galėjo būti labai paprasta.

S. Coe, Reuters/Scanpix nuotr.

Toks įspūdis, kad šita problema – „nemoteriškų moterų“ bėgime – yra didesnė nei dopingas, nes su dopingu IAAF labai sėkmingai dorojasi. Tą įrodo Rusijos suspendavimas – antri metai jie negali dalyvauti arba dalyvauja be savo visų atributų. Ko rusai neįvykdo, kad jau antrus metus jų neprileidžia į tokias svarbias varžybas?

– Ji galbūt labiau matoma problema, kai vizualiai labai nemoteriška sportininkė varžosi su moterimi, tas labai matoma, bet ji nėra didesnė. Viena iš problemų, kurios egzistuoja sporte, kaip ir kitos problemos gyvenime, bet dopingas labai buvo paplitęs. Toks mastas pažeidimų, koks buvo Rusijoje, na, tai protu nesuvokiama. Labai aiškiai yra pasakyta, kad tiek RUSADA [Rusijos antidopingo agentūra – LRT.lt], tiek Sporto ministerija, tiek Nacionalinis olimpinis komitetas be jokių išlygų turi pripažinti teisės profesoriaus R. McLareno iš Kanados visus pateiktus kaltinimus. Pirmiausia neginčyti. Jie vis dar bando ginčyti, kad tai yra netiesa, kad tai yra išgalvota, kad tai yra politizuota. Tiek surinkta įrodymų, kad nežinau kuo reikia būti, kad jais netikėtum. 

Antras dalykas, turbūt pats svarbiausias, kad Rusijoje būtų tokia kontrolės sistema kaip pažangiose pasaulio valstybėse. Kad dopingo kontrolieriai galėtų bet kada bet kur pasiekti sportininkus, kad nebūtų sportininkai išvykę į vadinamąsias slaptas teritorijas, kaip Afganistanas, kitos karo zonos, kur teoriškai jie deklaruoja, kad ten treniruojasi ir gyvena, o realiai jie būna namuose. Ir kad WADA`ai [Pasaulinė antidopingo agentūra – LRT.lt] būtų pateikti tie mėginiai, kurie šiandien RUSADA`os yra paimti iš Rusijos sportininkų, bet jų neleidžiama tirti, nes vyksta Rusijos federalinis vidinis tyrimas. Šiais metais rugsėjo mėnesį bus atliekamas naujas RUSADA auditas, ir, jeigu tie visi punktai, kurie buvo pateikti, bus išpildyti – „welcome“.

Anksčiau šuolininkė Marija Kučina-Lasickienė atstovavo Rusijai, tačiau dabar varžosi po neutralia vėliava, Reuters/Scanpix nuotr.

Londone pasaulio čempionate buvo amerikietis Justinas Gatlinas, kuris dukart yra įkliuvęs dėl dopingo ir dėl to praradęs 6 karjeros metus. Londono stadionas reagavo audringai – visą laiką švilpė, nepaisant to, kad jis sugebėjo nugalėti patį Usainą Boltą. Ar galima pasitikėti tokiais sportininkais ir leisti jiems dalyvauti su tais „švariaisiais“, nes mėgėjai, žiūrovai reaguoja audringai, jie nebenori matyti tų, kurie taip susitepę?

– Ir jie teisūs, nes vėlgi moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad tie sportininkai, kurie vartoja dopingą, ir jie nėra pagaunami, nėra nuteisiami, nubaudžiami, netgi tada, kai dopingas išsivalo iš jų organizmų, lieka, deja, pozityvai – yra dopingo įtaka rezultatams.

Bet ką tada daryti su, berods, 1985 metų Maritos Koch pasaulio rekordu 400 metrų bėgime, Jarmilos Kratochvilovos 800 metrų (C. Semenya distancija) 1983 metų...

– ... Disko metikas J. Schultas (1986 metais).

– ...Stefkos Kostadinovos šuolis į aukštį – 2 metrai ir 9 centimetrai – kiek metų praėję! Arba Florence Griffith Joyner – amerikiečių sprinterės – 1988 metų rekordai. Tai kiek tuo metu buvo „privalgyta“, kad dabartiniai sportininkai – toli? Ta pati C. Semenya, jai, berods, 2 sekundžių trūksta iki pasaulio rekordo.

– Yra diskusija sporto bendruomenėje ir nėra lengva rasti atsakymą toje diskusijoje. Ypač kai kurios Europos šalys siūlo įšaldyti rekordus iki tam tikrų metų. Tarkim 2005 metai, kas buvo pasiekta iki tol – tarsi brūkšnys, ir dabar fiksuojame naujus rekordus. Mes suvokiame, kad tai ne visiškai garbingai buvo pasiekta, tačiau man svarbiau, kad dabar būtų tvarka sporte. Kad mūsų vaikai, mūsų sportininkai galėtų tikėti, varžytis ir nugalėti tarp stipriausių. Ir tą galima padaryti.

Man užkliuvo dar vienas dalykas. Ramilis Gulijevas, 200 metrų bėgimo pasaulio čempionas, neįtikėtina – azerbaidžanietis, bet bėga už Turkiją. Anksčiau žaidybinės sporto šakos pirkdavo sportininkus iš kitų šalių, dabar – ir lengvoji atletika, ir tubūt R. Gulijevas yra ne vienintelis. Ar čia nėra problemos?

– Trečia didžioji problema – sportininkų bėgiojimas tarp šalių. Ne vien tik jisai. Pavyzdžiui, turkų vyrų estafetė 4x100 metrų.

R. Gulijevas, AFP/Scanpix nuotr.

Finale iš tų keturių turkų tik vienas yra tikras turkas, Ramilis yra Azerbaidžano atstovas, du – jamaikiečiai. Čia yra didelė problema. Politikai nori matyti savo šalies vėliavą ir girdėti savo šalies himną ir jiems nelabai svarbu, kokiomis priemonėmis. Kai Ramilis laimėjo aukso medalį, žinoma, kad jam paskambino R. T. Erdoganas iš karto. Pernai Europos čempionate Amsterdame Turkijos rinktinė iškovojo tikrai daug medalių – 11 ar 13, tik du iš jų buvo iškovoti tikrų turkų. Tai kur mes einame? Jeigu mes nesiimsime priemonių, lengvoji atletika pasislinks iš Afrikos į tokias turtingas šalis kaip Kataras, Bahreinas, Azerbaidžanas, Turkija. Ir europiečiai nesibodi tokių dalykų. Bet ne. Tam sakome – ne. Su tuo kovojama. Aš manau, kad dar du metai, o du metai liko Sebastianui Coe vadovauti IAAF, ir daugelis problemų bus išspręsta.

Ačiū jums už pokalbį. Buvo labai įdomu klausytis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas 2017

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close