captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio futbolo čempionatas: konkurencija ir korupcija

Joks sporto renginys nesulaukia tiek dėmesio, kiek jo sulaukia pasaulio futbolo čempionatas. 2014-aisiais ištisą mėnesį Brazilijoje vykusioje futbolo šventėje vienaip ar kitaip dalyvavo beveik pusė žmonijos – per 3,2 mlrd. pasaulio gyventojų. Tačiau gerokai prieš šalių rinktinėms susigrumiant futbolo aikštėje, tarp valstybių užverda kova dėl garbės tapti pirmenybių šeimininkėmis. Per pasaulio čempionatą iš transliacijos ir rėmimo teisių futbolo valdančioji organizacija FIFA susižeria milijardus eurų pajamų. 
S. Blatteris, Reuters/Scanpix nuotr.
S. Blatteris, Reuters/Scanpix nuotr.

Kova dėl galimybės rengti čempionatą nėra labai graži. Kyšininkavimo skandalais apipinti ne tik jau įvykę čempionatai – kalbos apie galimą korupciją gaubia tiek Rusijoje, tiek Katare (ypač pastarajame) planuojamas rengti futbolo pirmenybes. Kodėl korupcijos skandalai neatsiejami nuo šio gražaus žaidimo, aiškinasi naujienų agentūros „Bloomberg“ sporto apžvalgininkas Tariqas Panja.

Apie padėtį glaustai

2016 m. vasarį, vos tapęs FIFA prezidentu, Gianni Infantino pažadėjo sieksiąs grąžinti organizacijai gerą vardą. Tačiau po kelių mėnesių, suabejojusi, ar FIFA vadovybės ketinimai imtis reformų išties yra rimti, savo įgaliojimų atsisakė organizacijai audito paslaugas teikusi bendrovė, o FIFA audito ir finansinės atitikties padalinio vadovas pasitraukė, pareikšdamas, kad, vyresniesiems pareigūnams suteikus naujų galių, visos kovos su korupcija pastangos gali nueiti perniek.

Gegužės mėnesį, pasinaudojant būtent šiomis galiomis, atleisti du aukščiausi FIFA etikos komiteto nariai – jie esą nesusitvarkė su jiems pavestomis eiti pareigomis. Pačių atleistųjų teigimu, jų atleidimo motyvas – politinis, o tokiu veiksmu FIFA esą užkerta kelią tolesniam kelių šimtų šiuo metu nagrinėjamų korupcijos bylų tyrimui. Išdirbęs vos aštuonis mėnesius atleistas ir FIFA valdysenos ekspertas – protestuodami dėl tokio organizacijos sprendimo netrukus atsistatydino trys FIFA valdymo komiteto nariai. Liepos mėnesį, vykdydama tyrimą korupcijos byloje, Ispanijos policija sulaikė pirmąjį FIFA viceprezidentą, Ispanijos futbolo federacijos vadovą.

G. Infantino FIFA prezidentu tapo po to, kai dėl neaiškios išmokos tuomečiam Europos futbolo federacijos vadovui Micheliui Platini 2015-aisiais galimybės toliau dalyvauti futbolo veikloje neteko ilgametis organizacijos vadovas Seppas Blatteris. Vis dėlto didžiausią sukrėtimą FIFA patyrė kiek anksčiau tais metais – po to, kai prabangiame Ciuricho viešbutyje Šveicarijos policija sulaikė kelias dešimtis aukštų FIFA pareigūnų, ir 41 subjektui (asmenims ir bendrovėms) JAV Teisingumo departamentas pareiškė kaltinimus korupcija. JAV tiriamose bylose kalbama apie šimtų milijardų dolerių vertės korupcinius sandorius. Jų pagrindu mažiausiai 21 asmeniui, įskaitant penkis buvusius aukščiausius FIFA pareigūnus, paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai. Vienas iš sulaikytųjų, amerikietis Chuckas Blazeris, liepos mėnesį mirė, tačiau prieš mirdamas gerokai paatviravo, suteikdamas tyrimui svarbios informacijos.

FIFA nepanoro viešinti visos dvejus metus vykdyto tyrimo, susijusio su tuo, kaip Rusija ir Kataras įgijo teisę rengti čempionatus, medžiagos, todėl tyrimui vadovavęs pareigūnas atsistatydino. Tiesa, rašo T. Panja, pasigirdus kaltinimams, esą Kataras teisę rengti 2022-ųjų pirmenybes įgijo kyšininkaudamas, būta raginimų šią teisę iš šios šalies atimti, tačiau FIFA ėmėsi tyrimo ir įrodė, kad visi įtarimai nedidukei dykumų valstybei – nepagrįsti. O kad žaidėjai „neiškeptų“ saulėje, čempionatas vyks ne vasarą, kaip įprasta, o žiemą.

Balsavimo sistema turėtų būti skaidresnė

Ginčai dėl to, kurioje šalyje turėtų būti rengiamas Pasaulio futbolo čempionatas, vyksta nuo pat 1930-ųjų, kuomet šios pirmenybės rengtos pirmąkart. Pirmųjų pirmenybių šeimininku tapus Urugvajui, iš Europos atvyko tik keturių valstybių rinktinės. 1938-aisiais Urugvajus ir Argentina renginį boikotavo, nes Europa čempionatui šeimininkavo antrąkart iš eilės. FIFA ėmėsi bandymų su rotacijos sistema; dabar pasiūlymai bus priimami tik iš tų žemynų, kurie nedalyvavo rengiant dvejas paskutines pasaulio pirmenybes.

Kaip galima matyti iš pastarojo meto istorijos, teisė surengti Pasaulio futbolo čempionatą atneša nedaug – arba apskritai neatneša – finansinės naudos. Pirmąsias Afrikoje – 2010-ųjų – pirmenybes rengusi Pietų Afrikos Respublika susigrąžino vos dešimtadalį stadionams ir infrastruktūrai išleistų lėšų.

Pasaulio futbolo čempionato šeimininkas išrenkamas slaptu balsavimu, kuriame dalyvauja pora dešimčių FIFA vykdomojo komiteto narių. Buvęs komiteto narys, jau minėtas amerikietis Ch. Blazeris prisipažino, kad tuomet, kai atrankoje nugalėjo Pietų Afrika, jis ir kiti komiteto nariai ėmė kyšius.

Kanada, Kolumbija, Meksika ir JAV svarsto galimybę rengti 2026-ųjų pirmenybes, tačiau, pavyzdžiui, JAV neketina teikti pasiūlymo, jei balsavimo sistema nebus padaryta skaidresnė.

G. Infantino, Reuters/Scanpix nuotr.

Korupcijos skandalo padariniai

Gerai, rašo T. Panja, kad pasaulio futbolo čempionatas keliauja po pasaulį – tai, pasak jo, skatina sporto raidą. Vadovaujant S. Blatteriui, FIFA deklaravo pirmenybes skatinanti plėstis į „naujas žemes“ – idant įvairios šalys įgytų galimybę pasaulį supažindinti su savąja kultūra.

Atrankos proceso kritikai pabrėžia, kad tokiose besivystančiose šalyse kaip, pavyzdžiui, Brazilija esama didelės tikimybės, kad pinigai bus paprasčiausiai iššvaistyti ir panaudoti ne ten, kur reikia. Kiti teigia, kad dėl korupcijos, mintančios transliacijos ir rėmimo teisių milijardais, šis atrankos procesas jau seniai yra virtęs farsu. Ir nors FIFA tvirtina siekianti išgyvendinti susidariusias problemas ir jau įgyvendinanti tam tikrus struktūrinius pokyčius, kritikai mano, kad daroma nepakankamai. Jie taip pat kelia klausimą, ar tinkamų reformų gali imtis pareigūnai, kurie patys yra sistemos dalis, kaip antai G. Infantino.

Tarp tų, kurie siekė išversti S. Blatterį iš posto, yra ir keletas svarbių FIFA finansinių rėmėjų, kaip antai „Coca-Cola“, „Visa“ ir „McDonald`s“. O štai tokie čempionato rėmėjai kaip „Sony“ ir „Adidas“, kartu kiekvienam čempionatui skiriantys per 1,6 mlrd. dolerių (apie 1,4 mlrd. eurų), aktyviai ragino FIFA tirti su Kataro pasiūlymu susijusius įtarimus. Keletas bendrovių, tarp kurių ir Dubajuje įsikūrusi oro paslaugų bendrovė „Emirates“, nutraukė rėmimą.

Nuo korupcijos skandalo pradžios FIFA neįstengė pritraukti naujų stambesnių rėmėjų nei iš Europos, nei iš JAV. Vieninteliai partneriai, su kuriais pasirašytos sutartys jau įsiplieskus intrigoms, yra iš Kataro ir Kinijos – dar vienos netolimoje ateityje šeimininkauti čempionatui siekiančios valstybės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...