captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nerimas plaukikų gretose: prie R. Meilutytės regreso prisidėjo S. Bilio rūpesčiai

Jei Rūtos Meilutytės triumfo žygis 2012–2014 metais buvo pasaulinė sensacija, dabar panašūs kaunietės pasiekimai prilygtų stebuklui. Kuriuo abejoja net Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Emilis Vaitkaitis. Interviu DELFI jis pasakojo, kodėl prieš liepą vyksiantį planetos čempionatą miglose skendi ir kito šalies rinktinės lyderio Simono Bilio perspektyvos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Išsibarstę po pasaulį

Trečiadienį finišavusiose Lietuvos pirmenybėse sudėti paskutiniai brūkšniai nacionalinės rinktinės, kovosiančios pasaulio čempionate, brėžinyje.

Tačiau klausimų lieka daugiau nei atsakymų, mat Alytuje plaukimo specialistai galėjo įsitikinti vienintelio Dano Rapšio potencialu.

Kuomet mėnesio pabaigoje į „Danube“ arenos baseiną Budapešte (Vengrija) šoks kiti Lietuvos komandos vedliai, mažai kas žinos, ko iš jų tikėtis.

Planetos pirmenybėms devyni rinktinės atstovai iki šiol ruošėsi individualiai arba pasidalinę į mažas grupeles. Tik kitą savaitę dauguma jų susiburs paskutinėje treniruočių stovykloje Turkijoje.

Pasak E. Vaitkaičio, sklandžiausias ir mažiausiai nežinios paliekantis buvo trenerės Inos Paipalienės auklėtinių – D. Rapšio, Andriaus Šidlausko ir Deivido Margevičiaus – pasirengimas.

Tuo metu JAV studijuojantys S. Bilis, Tadas Duškinas ir Ugnė Mažutaitytė sportavo savo universitetuose, Giedrius Titenis Austrijoje klausėsi naujo trenerio Dirko Lange'o patarimų, taip pat tik šiais metais susiklijavęs R. Meilutytės ir Pauliaus Andrijausko duetas sukorė tūkstančius kilometrų keliaudamas nuo Uolinių kalnų iki Farerų salų.

„Žmonės buvo išsibarstę po visą pasaulį. Tarkime, JAV gyvenančių plaukikų nematėme labai ilgą laiką, neturėjome daug patikimos informacijos apie jų sportinę formą. G. Titenis taip pat dirbo pagal atskirą planą, nors iš jo trenerio gauname absoliučiai visus duomenis, išsamias ataskaitas. Bet realų vaizdą geriausiai parodo varžybos, o jų šiame sezone Giedrius turėjo kaip niekad mažai – tik du rimtus tarptautinius startus“, – DELFI sakė E. Vaitkaitis.

Vis dėlto didžiausi klaustukai sudėti ties R. Meilutytės pavarde.

Trypčiojo vietoje

Andalūzija, Tenerifė, Antalija, Kolorado Springsas, Belekas – šiais metais Londono olimpinė čempionė nuolat keitė treniruočių aplinką, keliaudama iš stovyklos į stovyklą.

O praėjusį mėnesį 20-metė kaunietė bene pirmoji iš Lietuvos plaukikų tris savaites plušėjo Šiaurės Atlanto platybėse pasislėpusiose Farerų salose.

Bet plati geografija nepadėjo plaukimo krūtine specialistei susigrąžinti ją išgarsinusio greičio.

Konkurencingą tempą R. Meilutytė demonstravo tik pačioje metų pradžioje, kuomet dar plaukė trumpame (25 m) baseine.

Sezono geriausių rezultatų suvestinėse lietuvė užima tik dešimtą vietą 50 m distancijoje (30,73 sek.) ir 15-ą – dvigubai ilgesniame nuotolyje (1 min. 7,03 sek.).

Dar grėsmingesnis faktas, kad tokius laikus P. Andrijausko auklėtinė fiksavo žiemą ar ankstyvą pavasarį. Vasarą, kai tokios plaukimo krūtine favoritės kaip amerikietė Lilly King ir rusė Julija Jefimova jau rimtai kėsinosi į R. Meilutytės pasaulio rekordus abiejose distancijose (atitinkamai 29,48 sek. ir 1 min. 4,35 sek.), pati jų autorė toliau kapanojosi vietoje.

AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvos čempionatas Alytuje virto dar vienu nusivylimu, mat silpnai varžybas pradėjusi R. Meilutytė nebaigė jų pasiskundusi peršalimo simptomais.

„Nėra kaip įvertinti Rūtos pasirengimo, nes Lietuvos čempionate ji beveik nepasirodė. O tos informacijos visų pirma reikėjo treneriui – nežinia, kaip dabar jam koreguoti paskutinio pasiruošimo etapo planus.

Rūtos situacija sudėtinga. Po Rio de Žaneiro olimpiados ji keturis mėnesius ilsėjosi, balansavo ties pasitraukimo iš sporto riba. Žiūrėsime, ar tai nebus jos paskutinis pasaulio čempionatas“, – nuogąstavo E. Vaitkaitis.

Sunkumai moksle – galvosopis baseine

Nuogąstauti tenka ir dėl praėjusiame sezone ryškiausiomis spalvomis sužydėjusio S. Bilio.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalininkas ir praėjusį gruodį vykusio pasaulio čempionato trumpame baseine 100 m plaukimo laisvu stiliumi rungties nugalėtojas po Naujųjų metų tarsi įkrito į juodąją skylę, iš kurios į išorę neprasiskverbia beveik jokia informacija.

Taip nutiko todėl, kad šiame sezone studijas Šiaurės Karolinos universitete baigiantis 23-ejų panevėžietis nebegalėjo dalyvauti Šiaurės Amerikos studentų pirmenybėse (NCAA), kuriose plaukė maksimalų leidžiamą laikotarpį – ketverius metus. Tad trenerio Toddo DeSorbo auklėtinis buvo priverstas tenkintis žemesnio rango varžybomis, kurių rezultatai dažnai net nebūdavo skelbiami viešai.

Maža to, didžiausi iššūkiai S. Biliui šiemet kilo ne baseine, o prie knygų – dėl mokslo jis pavasarį kelis kartus net buvo nušalintas nuo universiteto komandos treniruočių ir turėjo sportuoti atskirai.

Technologijų ir visuomenės studijas kremtančiam plaukikui universitetas, nuo pat pradžių skyręs jam stipendiją, sudarė galimybes atsiskaityti vasarą. Bet dėl išsitęsusios sesijos lietuviui teks skristi kone tiesiai į planetos pirmenybių startą – per Atlantą S. Bilis persikels tik liepos 21 d. O vos varžyboms pasibaigus keliaus atgal atsiimti diplomo ir pratybose bandys atsigriebti už prarastą laiką.

Nors anksčiau turėjo tokių planų, S. Bilis nedalyvaus rugpjūtį Taivane vyksiančioje universiadoje ir dar kartą publikai pasirodys nebent gruodį laukiančiame Europos čempionate trumpame baseine.

„Per ketverius metus, kuriuos Simonas ruošėsi Rio de Žaneiro olimpiadai, mokslai buvo šiek tiek aukojami, atidedami. Susikaupė nemažai kreditų, už kuriuos dabar reikia atsiskaityti. Už dyką pažymių ten niekas nerašo, reikia rimtai apsiginti kiekvieną dalyką. Nori nenori, dėl to kenčia plaukimas. Pasaulio čempionatui tikrai neišėjo skirti daug dėmesio, tik paskutiniu metu bandoma skubiai pasiekti nors šiokią tokią sportinę formą. Todėl tikrai nereikia iš Simono tikėtis kažko įspūdingo“, – DELFI sakė pasaulio čempiono tėvas Džeraldas Bilis.

Plaukimo varžybos Budapešte prasidės liepos 23 d. ir truks savaitę.

Panašu, kad praėjusią žiemą ant Dunojaus kranto iškilusios „Danube“ arenos tribūnose, kuriose tilps 12,5 tūkst. žiūrovų, įsitaisysiantys lietuviai turės sėdėti it ant adatų – šįkart jų tautiečiams niekas negali nei iš anksto kabinti medalių, nei dalinti vietų finaluose.

Kodėl sakote, kad planetos pirmenybės Budapešte R. Meilutytei gali būti paskutinės? – DELFI paklausė LPF prezidento E. Vaitkaičio.

– Visko gali būti. Spaudimas Rūtai išlikęs didelis, žmonės mėgsta ne tik greitai iškelti, bet ir sumalti. Kita vertus, žiniasklaida, visuomenės dėmesys yra dalis sporto. Kai dar pats aktyviai sportavau, viena trenerė man pasakė: jeigu esi silpnas, taip tau ir reikia, o jei esi stiprus – išgyvensi. Tokia realybė. Pasaulio čempionatas, olimpinės žaidynės nėra vaikų darželis, įtampa konkuruojant su geriausiais pasaulyje neišvengiama.

Geriausių sezono rezultatų suvestinėse skirtumas tarp R. Meilutytės ir lyderių – didžiulis. Pats tikite, kad per tris savaites viskas gali apsiversti aukštyn kojomis?

– Reikia pripažinti, kad Rūtos sezonas buvo banguotas, nėra kaip prognozuoti jos rezultatų Budapešte. Faktas ir tai, kad konkurentai nesnaudžia. Jeigu tu ilsiesi – ar dieną, ar keturis mėnesius, o varžovai tą laiką dirba, jie bus nuėję į priekį. Ir tikrai matosi, kad tiek L. King, tiek J. Jefimova šiame sezone pajėgios 100 m krūtine nuplaukti greičiau nei per 1 min. 5 sek. Nenustebčiau, jei pasaulio čempionate jos pagerintų Rūtos rekordus. Manau, taip ir atsitiks.

Rūta buvo geriausia pasaulyje 2012, 2013 metais. Bet dabar derėtų braukti brūkšnį, nebelyginti jos galimybių su praeities titulais. Gyvenimas vietoje nestovi, kiekvienas žmogus keičiasi. Plaukti taip, kaip 2012 metais, Rūta nebegali. Ne dėl to, kad nebėra sveikatos – pasikeitė jos kūnas, ankstesnis plaukimas jai nebetinka. Ji turi iš naujo išmokti plaukti, iš naujo atrasti sau tinkančią techniką ir greitį.

Ar visas naujojo R. Meilutytės trenerio P. Andrijausko pasiruošimo planas pasiteisino? Pavyzdžiui, sprendimas pavasarį vos grįžus iš treniruočių stovyklos JAV kone tą pačią dieną startuoti varžybose Švedijoje?

– Ne, pats Paulius pripažino, kad tai buvo klaida. Dabar jis sako, kad jokiu būdu neleistų Rūtai dalyvauti kontrolinėse varžybose deramai nepasiruošus. Ir sportininkui, ir treneriui reikia pasitikrinti, bet Paulius pamatė ir tai, koks didelis būna spaudimas – dėl jo negalima sau leisti plaukti silpnai, antraip kris kovinė dvasia.

Beveik mėnesį R. Meilutytė treniravosi Farerų salose. Kodėl pasirinktas toks tolimas ir Lietuvos plaukikų dar nelankytas taškas?

– Taip, taškas tolimas ir nepažįstamas, mes irgi buvome nustebę. Kartu su Farerų salomis priklausome Šiaurės šalių plaukimo federacijai, kolegos labai mielai sutiko priimti Rūtą. Nenorėčiau kalbėti už trenerį ir sportininkę, bet tokį pasirinkimą turbūt lėmė noras pabėgti nuo šurmulio. Farerų salos – tarsi pasaulio kraštas, tyra gamta, kurioje gali išvalyti galvą ir pabūti su savimi.

Kas sujaukė S. Bilio pasiruošimo planą?

– Planas tikrai buvo kitoks, bet dėl akademinių priežasčių jis keitėsi. JAV labai rimtai žiūrima į mokslą. Buvo nesklandumų, dėl kurių Simonui kurį laiką teko treniruotis atskirai nuo universiteto komandos. Ir dabar, vasarą, jam sudarytas labai griežtas mokymosi grafikas. Į Budapeštą jis atvyks taip vėlai būtent dėl to, kad prieš skrydį turės reikalų universitete. O po čempionato lėks atgal, net į Lietuvą neužsuks, negalės dalyvauti pasaulio taurės etapuose. Todėl tėvai važiuoja į Vengriją, kad ten bent pusę dienos su juo pasimatytų.

Kita vertus, galbūt tai atsitiko kaip tik laiku. Praėjusį gruodį jis tapo pasaulio čempionu, o šiemet dėl mokslų buvo atskirtas nuo komandos. Tarsi gautumei šlapiu skuduru per veidą – galbūt tai padės susivokti.

Tad S. Bilio galimybės planetos pirmenybėse taip pat nėra aiškios?

– Taip, katė maiše. Varžybose JAV jis buvo toli nuo savo asmeninių rekordų. Bet treneris buvo patenkintas, nes, pasak jo, tuo metu buvo treniruojamasi dideliais krūviais. Be to, pačios varžybos – ne NCAA lygio. Simonas užaugo NCAA, ten buvo žvaigždė, dažnai startuodavo ir sparčiai tobulėjo. Šiemet varžybų praktikos jis turi žymiai mažiau. Galbūt dėl to jis bus išsiilgęs startų, o gal bus iškritęs iš varžybų ritmo. Šiaip ar taip, treneris pažadėjo, kad Simonas bus greitas, nors gal ne toks greitas, kaip olimpiadoje.

Lietuvos plaukimo rinktinės sudėtis

 Rūta Meilutytė, Ugnė Mažutaitytė, Simonas Bilis, Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Tadas Duškinas, Deividas Margevičius, Gytis Stankevičius. 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...