captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kurtinaičiui „Lietuvos ryte“ padės L. Kleiza

Radikalias permainas šią vasarą išgyvenančio Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo strategas Rimas Kurtinaitis turi du naujus pagalbininkus. Klubo dalininkas ir direktorius Darius Gudelis interviu Krepšinis.lt atskleidė, kad prie klubo veiklos sutinka prisidėti praeityje vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Linas Kleiza, o į komandą sugrįžęs ispanas Alberto Blanco jau oficialiai tapo R. Kurtinaičio asistentu ir šiuo metu stebi žaidėjus NBA „Vasaros lygoje“ Orlande.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie tai, kad 32-ejų L. Kleiza yra kalbinamas prisijungti prie atsinaujinančio „Lietuvos ryto“ klubo veiklos, vos tik tapęs pagrindiniu klubo dalininku užsiminė Antanas Guoga. Per porą savaičių po plačiai nuskambėjusio sandorio ir ilgamečio „Lietuvos ryto“ prezidento Gedvydo Vainausko pasitraukimo, ledai pajudėjo. Nors komandos treneriu likęs R. Kurtinaitis kurį laiką jautė nerimą, kad komplektuoti ekipą yra paliekamas vienas kaip pirštas, anot naujojo klubo direktoriaus D. Gudelio, dabar situacija pasikeitė iš esmės.

Jau pasirašyta sutartis su jau anksčiau klube dirbusiu ispanu A. Blanco, o oficialios L. Kleizos pareigos klube turėtų paaiškėti po artimiausio „Lietuvos ryto“ dalininkų susirinkimo. Pasak D. Gudelio, buvęs NBA žaidėjas klube taps tarpine grandimi tarp žaidėjų ir klubo administracijos. Tai, kad šios šnekos nėra laužtos iš piršto, neslepia ir pats L. Kleiza. „Tikrai rimtai svarstau galimybę prisidėti prie šios veiklos“, – patvirtino buvęs krepšininkas. Apie naujuosius R. Kurtinaičio pagalbininkus, būsimą klubo biudžetą, neadekvačius kontraktus ir G. Vainausko paliktą šleifą – Krepšinis.lt interviu su D. Gudeliu.

– Po pasikeitimų klube R. Kurtinaitis viešumoje keletą kartų nuogąstavo, kad dirbti komplektuojant komandą yra paliktas pats vienas ir paramos klube nesulaukia. Ar ši situacija keičiasi?

– Manau, kad tai yra startinis jaudulys. Ir patyrusiam profesionalui nerimas prieš startą vis tiek jaučiasi. Aktoriai sako, kad jeigu prieš lipant į sceną nėra jauduliuko, tai apskritai nėra ko ten žengti. Taigi jeigu Rimas turi tą jauduliuką, viskas labai gerai. Bendraujame su juo kiekvieną dieną, matau, kad jam vienam nėra lengva. Patirties savarankiškai formuoti komandą jis turbūt neturi, anksčiau yra dirbęs didelėse organizacijose, kur tai darydavo skautai, sporto direktoriai ar, galų gale, žaidėjų pasirinkimą nuspręsdavo prezidentai.

Tačiau ateiname į pagalbą – savaitgalį pasirašytas kontraktas su ispanu Alberto Blanco, kuris bus ir tarptautinis klubo skautas, ir trenerio asistentas. Alberto jau šiuo metu yra Orlande, stebi NBA „Vasaros lygos“ rungtynes. Be to, A. Blanco yra pažįstamas su daugeliu mūsų žaidėjų, jie labai patenkinti, kad ispanas grįžta – jis tikras profesionalas. Mums pravers jo patirtis dirbant ir Malagos „Unicaja“ klube.

BNS nuotr.

– Buvęs klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas savo skandalingame interviu pareiškė, kad R. Kurtinaičiui leidžia rinktis tik du krepšininkus – centrą ir įžaidėją, o visa kita jau ne jo reikalas. Kokią laisvė komplektuoti komandą treneriui suteikia nauji savininkai?

– Naujieji dalininkai pasakė: Rimai – komanda tavo, suteikiama laisvė. Ir galbūt trenerį užgulė pernelyg didelė atsakomybė. Turime kartu padėti susirasti komforto zoną, suprasti, kiek treneris nori tos laisvės pasiimti ir kiek gali jos pakelti. Yra dar vienas žmogus, kuris ateis į pagalbą Rimui ir turėtų tapti tarpine grandimi tarp žaidėjų ir klubo administracijos.

Tai – Linas Kleiza. Su juo buvome ne kartą susitikę – man tikrai paliko įspūdį jo išmanymas, krepšinio intelektas, požiūris į ilgalaikę klubo perspektyvą. Sutampa bendri principiniai dalykai ir liko suderinti tik techninius reikalus. Džiugu ir tai, kad Linas pasiruošęs komandai padėti visuomeniniais pagrindais. O visa kita – detalės. Liepos 13 dieną vyks dalininkų susirinkimas, kuriame ir pasitvirtinsime techninius niuansus.

– Kaip kaunietį, Laikinojoje sostinėje visus krepšinio pagrindus gavusį L. Kleizą, pavyko prisivilioti į Vilniaus klubą?

– Linas jau kurį laiką gyvena Vilniuje. Ir apskritai, kiek vilniečių palaiko kitų miestų komandas? Ir kodėl kauniečiai negali būti su Vilniumi? Praėjusią savaitę apie krepšinį kalbėjomės su dabar jau buvusiu „Žalgirio“ sporto direktoriumi Ginu Rutkausku – šnekėjomės apie jo patirtį, apie mūsų planus. Ir buvimas iš skirtingų miestų mums netrukdė „Lietuvos ryto“ arenoje sėdėti ant raudonos sofos ir diskutuoti.

– A. Guoga duodamas interviu portalui 15min. teigė, kad „Žalgirį“ paliekantis G. Rutkauskas būtų „superinis“ kandidatas į „Lietuvos ryto“ sporto direktoriaus postą. Sutinkate?

– Asmeniškai nuo komentarų susilaikysiu. Aš manau, kad A. Blanco ir L. Kleizos įsitraukimas į klubo veiklą šiuo metu yra tai, ko labiausiai trūksta: techninės žinios, tarptautiniai ryšiai ir analitinė bazė, o taip pat vardas ir autoritetas krepšinio pasaulyje.

– R. Kurtinaičiui nerimą kėlė ir tai, kad jis nežino būsimo klubo biudžeto. Ar jau įsivaizduojate, koks jis bus?

– Ne mažesnis nei praėjusiame sezone, apie 2,5 mln. eurų.

– Tačiau A. Guoga, kalbėdamas su vilniečiais, užsiminė apie 10 mln. – Būtų labai puiku, jei Antanui pavyktų pasiekti šitą skaičių. Aš tikiu, kad tai įmanoma padaryti, ir jeigu jam tai pavyks įvykdyti jau šiemet, turbūt visi vilniečiai turės už tai padėkoti. Ir aš tikiu, kad nuosekliai ir kryptingai dirbant, tiek klubo rezultatai aikštelėje, tiek biudžeto rezultatai pajamų prasme turėtų augti kiekvieną sezoną.

– Ispanas A. Blanco jau anksčiau yra dirbęs „Lietuvos ryte“, tačiau jį paliko prie komandos vairo stojus R. Kurtinaičiui. Kodėl? Ir kas jį pakvietė atgal į Vilnių?

– Tai vidiniai ankstesnės klubo administracijos dalykai, aš jų nežinau. O sprendimą pasikviesti A. Blanco atgal į Vilnių priėmėme bendru sutarimu.

– Anksčiau „Lietuvos rytas“ dažnai tapdavo Lietuvos „Vasaros čempionu“ – susikomplektuodavo sudėtį daug anksčiau nei kitos komandos. Dabar situacija kitokia – „Žalgiris“ sudėtį praktiškai sukomplektavęs, o „Lietuvos ryto“ stovykloje nežinomybės daug daugiau nei įprasta. – Situacija yra kitokia, nes priežastys – objektyvios. Keičiasi komandos vadovybė, nors treneris lieka tas pats, dalis žaidėjų yra paleidžiami – kaip, pavyzdžiui, Tayloras Brownas ir Julius Jucikas.

Ieškome ir naujų žmonių. Taip, būdavo etapų, kai „Lietuvos rytas“ būdavo „Vasaros čempionas“, bet naudos tai duodavo toli gražu ne visada. Tai tikrai ne pagrindinis momentas, kuris nulemia tolesnę sezono eigą. Situacija tokia, kad šiuo metu rinkoje aktyviausiai veikia turtingiausi klubai, kurie turi pirmo pasirinkimo galimybę. Mes pagal biudžetą nesame toks klubas, kuris Europoje gali daryti pirmą pasirinkimą – tai akivaizdu.

– Portalas krepšinis.net neseniai skelbė, kad J. Jucikas „Lietuvos ryte“ gaudavo po 200 tūkst. eurų per sezoną. Ar tikrai, ir ar neatrodo, kad tokia suma nėra adekvati?

– Aš negaliu konkrečiai kalbėti apie sumas ir niekada to nedarysiu, nes tai yra dviejų šalių susitarimas. Bet dėl Juliaus kontrakto aš galiu pasakyti tiek – turimų minučių aikštelėje skaičius ir kontrakto suma buvo neatitinkantys realios rinkos kainos.

– Ar tokių neadekvačių kontraktų klube buvo ir daugiau?

– Kol kas dar nenorėčiau apie tai kalbėti, bet sprendimai ateityje viską parodys.

– Kas šiuo metu turi kontraktus su „Lietuvos rytu“?

– Ilgalaikį kontraktą turi Margiris Normantas, galiojančius kontraktus klubas turi su Jimmy Baronu, Benu Madgenu, Roku Giedraičiu, Laimonu Kisieliumi, Artūru Jomantu, Adamu Lapeta ir Drew Gordonu.

BNS nuotr.

– Kiek anksčiau Gedvydas Vainauskas teigė, kad D. Gordonas turi sutartį su Sankt Peterburgo „Zenit“. Tai netiesa?

– Ne, jis turi sutartį su „Lietuvos rytu“, kurioje numatyta galimybė išeiti iš klubo. Ji visą laiką galiojo, o apie „Zenit“ duomenų neturiu. Tačiau žiūrint į žaidėjo motyvaciją ir visą elgesį po skandalo tiek viešojoje erdvėje, tiek bendraujant su kitais žaidėjais, atrodė, lyg jis neturėtų kontrakto su „Lietuvos rytu“.

– R. Kurtinaitis pokalbyje su Andriumi Tapinu pareiškė, kad dėl skandalingo G. Vainausko pasisakymo tolesnių problemų klubui iškilti neturėtų, nes užsieniečiai krepšininkai ir žaidėjai juodaodžiai į Vilnių atvyks, nes viską galų gale lemia pinigai. Sutinkate su tokia nuomone?

– Ne, nesutinku. Mūsų klubas nėra tas, kuris pinigais gali išspręsti viską. Mes nesame tarp turtingiausių klubų Europoje, mes net nesame TOP komanda pagal pinigus Lietuvoje. Ir šioje vietoje mes turime veikti ne didelių rusiškų ar turkiškų pinigų, bet lietuviško sumanumo principu. Aš manau, kad aktyvesnis L. Kleizos įsitraukimas į komandą mums padės neutralizuoti šią grėsmę. Jo šešerių metų NBA praktika, jo ryšiai su žaidėjais ir vardas, tikrai turės įtakos. A. Blanco tarptautinė patirtis taip pat yra didelis privalumas. Reikia konstatuoti, kad be legionierių mes neišsiversime.

– Po skandalingo G. Vainausko pareiškimo nuo jo atsiribojo Eurolyga. Ar klubas nesulaukė jokių sankcijų?

– Kaip tik šią savaitę ir paaiškės. Skrendame į Barseloną, kur suplanuoti susitikimai su Eurolygos prezidentu Jordi Bertomeu, su varžybų direktoriumi Eduardu Scottu – jie nori išgirsti apie pokyčius klube, man reikės juos pristatyti. Tikiuosi, kad kitą kartą atvykęs į Vilnių J. Bertomeu tuos pokyčius ir pamatys. Barselonoje vyks ir Europos taurės klubų asamblėja, galutinai sužinosime, kokios gali būti pasekmės. Tačiau aišku tiek, kad ketvirtadienį bus traukiami Europos taurės burtai, o juose dalyvaus ir komanda „Lietuvos ryto“ pavadinimu.

– Kokia jūsų nuomonė dėl „Lietuvos ryto“ komandos pavadinimo keitimo, taip atribojant ją nuo taip pat besivadinančios žiniasklaidos grupės?

– Tai svarbus klausimas, kuris neišsprendžiamas per naktį. Yra tarptautiniai įsipareigojimai Eurolygoje, šią savaitę bus traukiami minėtieji burtai ir juose figūruos „Lietuvos rytas“. Tai oficialios priežastys, dėl ko negalime skubėti. Kitas dalykas – reikia labai atsakingai pasverti, į ką keisti. Nes juk nekeisime pavadinimo vienam ar dviem sezonams. Taip, po šio sezono pavadinimas keisis 100 procentų, tačiau kaip komanda vadinsis, tarsimės ir su fanais, ir su marketingo, ir kitų sričių specialistais. Bus atnaujinamos ir klubo spalvos, ir įvaizdis, Tačiau atsakingos organizacijos tokių dalykų nedaro per naktį.

– „Lietuvos ryto“ skolos siekia beveik 3,5 mln. eurų, o dėl skolų „Norfai“ yra areštuota „Lietuvos ryto“ arena. Kokia klubo dalininkų nuomonė šiuo klausimu? Ar greitai pavyks likviduoti įsiskolinimus?

– Įsiskolinimai nėra tokie, kurie gali stipriai pakenkti klubo būklei. Taip, bendra įsipareigojimų suma apie 3,5 mln. eurų, tačiau aš buvau susitikęs su dviem didžiausiais kreditoriais ir jie neprašo sugrąžinti pinigų čia ir dabar. Mes kalbame apie pinigų sugrąžinimą per tam tikrą laikotarpį, atvirai bendraujame ir su buvusiu dalininku G. Vainausku, klubo perdavimo procesas yra pakankamai sklandus, o jo buvęs planas, kaip mažinti tuos ilgalaikius įsipareigojimus ir dengti paskolas, yra pakankamai realus ir konkretus. Už tai galiu tik padėkoti – tikrai nėra taip, kad žmogus nusiplovė rankas: „ne mano klubas ir ne mano bėdos“.

Yra likę šiek tiek per 100 tūkst. eurų įsipareigojimų žaidėjams. Bet tai yra visiškai normalu, nes sezonas yra tik pasibaigęs birželio mėnesį. Tuo labiau, kad ta savivaldybės parama, kurią gauna klubas, yra išdalinta ketvirčiais, o liepos pradžioje vieną iš dalių gausime. Įsipareigojimai bus padengti ir galėsime drąsiai komplektuoti komandą.

– Bet dėl įsiskolinimų „Norfai“ yra areštuota „Lietuvos ryto“ arena.

– Taip, areštuota arena, paskelbtos varžytinės. Bet klubo dalininkų pozicija vienoda – klubas negali prarasti tos arenos, nes tai kartu yra ir treniruočių bazė. Ji ateityje turėtų tapti labai svarbi Vilniaus krepšinio piramidės dalis. Čia turėtų treniruotis ir jaunimas, ir vaikai, tai turi būti infrastruktūros centas. Reikia kalbėtis su miestu, galvoti apie salės panaudojimo galimybes. Pavyzdžiui, antrame aukšte būtų visai gerai įrengti bendrabutį, kuriame galėtų gyventi krepšininkai, kaip kad yra padaryta Kaune. Šią bazę mes stengsimės išlaikyti, o susitikimai su „Norfos“ vadovu leidžia manyti, kad mes randame bendrą kalbą.

– Anot A. Guogos, jam nepatinka arenoje esanti VIP ložė. Ar tai tikrai yra esminė problema?

– Žiūrint į Europos pavyzdžius, tokio dydžio arenose nėra tokių didelių VIP ložių, kokią turime „Lietuvos ryto“ arenoje. Taip, „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenose ložės yra ir tai normalu. Tai komercija – tų pačių arenų pajamų dalis surenkama iš ložių. O šiuo konkrečiu atveju aš nematau problemos nupjauti pora vamzdžių ir padidinti žiūrovų sėdimų vietų skaičių.

– Koks yra Vilniaus krepšinio gerbėjų sugrąžinimo į „Lietuvos ryto“ rungtynes planas?

 – Vilnius turi senas krepšinio tradicijas, dar neseniai sirgaliai užpildydavo areną, kartu džiaugėsi titulais. Turime kiekvieną iš jų pasiekti darbuose ar namuose, pakviesti sugrįžti. Turime tapti atvira miesto, miestiečių komanda, kuri veikia skaidriai ir atskaitingai, gerbia savo veteranus, fanus ir rėmėjus. Reikia ugdyti miesto jaunimą, krepšinio piramidę, kad vaikas nuo 12–14 metų turėtų galimybę užaugti iki sostinės komandos pagrindinės sudėties, pereiti visas grandis. Tai susiję ne tik su žiūrovų pritraukimu, bet ir komandos komplektavimu. Pavyzdys, kaip reikalingas pačių užaugintas jaunimas, buvo matomas šiemet – jei ne trenerio Arvydo Gronskio indėlis ir keturi vaikinai – Margiris Normantas, Arnas Beručka, Lukas Kvedaravičius ir Deividas Sirvydis – nežinau, kaip būtume užbaigę sezoną. Nors kai kurių indėlis nebuvo didelis, realiai jie buvo su komanda, dalyvavo treniruočių procese, o Normantas apskritai atliko kertinį vaidmenį. Taip pat norime kuo daugiau rungtynių žaisti „Siemens“ arenoje – visas Europos taurės, LKL – kuo daugiau.

Pažadu, kad mažinsime bilietų ir sezono abonementų kainas. Bus pasiūlymai šeimoms, studentams, kalbamės su miestu, kad viešuoju transportu, turint bilietą, būtų galima važiuoti į rungtynes ir iš jų grįžti nemokamai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...