captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šimtmečio bėgiku tituluojamas S. Bertašius: Lietuvos rekordas – man pasiekiamas

Praėjusį savaitgalį Tel Avive (Izraelis) vykusiose Europos komandinio čempionato antros lygos varžybose Lietuvos komanda išplėšė kelialapį į pirmą lygą, o prie sėkmės netikėtai sėkmingai prisidėjo vidutinius nuotolius bėgantys vyrai. 
A. Pliadžio nuotr.
A. Pliadžio nuotr.

Paprastai negausų kiekį taškų į komandos taupyklę atnešantys bėgikai šįkart takelyje dominavo: 3000 m kliūtinio bėgimo rungtį laimėjo Justinas Beržanskis, 800 m antras įveikė Benediktas Mickus, o daugiausiai taškų iškovojusiu Lietuvos lengvaatlečiu tapo Simas Bertašius, laimėjęs 1500 m bėgimą bei finišavęs antras 3000 m rungtyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šimtmečio bėgikas – toks epitetas jau spėjo prilipti prie 23-ejų S. Bertašiaus. Juozapo Garalevičiaus auklėtinis užfiksavo geriausius rezultatus per pastaruosius 20 metų 1500 m (3 min. 44,59 sek.) bei 3000 m (8 min. 6,72 sek.) distancijose.

„Ar draugai nepašiepia dėl prilipusio epiteto? Žinoma, kad pašiepia, o kartais taip į mane ir kreipiasi, – nusijuokė S. Bertašius. – Tikiuosi, kad laikui bėgant pavyks aplenkti ir ne vieną XX a. Lietuvos bėgiką.“

Bėgimui užgrūdino ir darbai kaime

Pastaruosius penkerius metus Vilniuje gyvenantis S. Bertašius bėgimo pagrindus statė Raseinių rajone – Nemakščiuose.

„Važinėjau į mokyklą šiame miestelyje ir gal septintoje klasėje mane paėmė į rajonines varžybas. Tada treneris Eugenijus Petrokas mane pastebėjo ir pakvietė ateiti į treniruotes, nors bėgdamas nebuvau lyderis net savo klasėje, – prisiminė S. Bertašius. – Stadionas Nemakščiuose atsirado po kelerių metų, kai baigiau mokyklą. Iki tol buvo asfaltuotas takelis ir mes ten bėgiodavome.“

Vaikystėje bėgikas į sportą žiūrėjo kaip į pramogą – treniruodavosi du kartus per savaitę, o varžybos lygino išvykoms su klase.

„Varžybos man prilygo išvykoms į ekskursijas, nieko rimto neplanavau, apie jokius svarbius čempionatus, olimpiadas negalvojau“, – sakė S. Bertašius.

Lengvaatletis teigė, kad kaime prabėgusi vaikystė sportuojant suteikė teigiamą impulsą.

„Darbai užgrūdino, sustiprino fiziškai. Tačiau dabar grįžus namo išvengiu pačių sunkiausių darbų, nes tėvai žino, kad artėja varžybos, prižiūri“, – šyptelėjo bėgikas.

Iš paskutinės vietos – į pirmą

Svarbiausiomis karjeros varžybomis S. Bertašius įvardija tris Europos komandinius čempionatus. Bėgiko pasirodymai juose skyrėsi kaip diena ir naktis – 2014 metais Estijoje 3000 m rungtyje jis liko paskutinis – dvyliktas, po metų Graikijoje aplenkė du varžovus bei finišavo dešimtas, o praėjusią savaitę Izraelyje buvo pirmas 1500 m rungtyje bei antras bėgdamas 3000 m.

„Pirmą komandinį čempionatą prisimenu labai gerai, bet ne iš gerosios pusės – labai jaudinausi. Starto dieną perdegiau ir parodžiau apie 20 sekundžių prastesnį rezultatą nei buvau bėgęs prieš kelias savaites, – prisiminė S. Bertašius. – Kitas komandinis čempionatas buvo Kretoje, ten važiavau būdamas psichologiškai stipresnis, tačiau fizinė forma neprilygo konkurentams. Aplenkiau porą varžovų, o tai – pasiekimas, nes prieš išvykdamas bijojau likti paskutinis.“

Per porą metų perspektyvaus bėgiko rezultatai šoktelėjo įspūdingai – 2017-ųjų vasaros sezone S. Bertašius iki 3000 m rungties Izraelyje buvo laimėjęs visas varžybas, kuriose dalyvavo.

„Jau sezono pradžia optimistiškai nuteikė. Gegužės pabaigoje dalyvavau Rygos taurės varžybose, ten tarp visų dalyvių turėjau šeštą rezultatą, konkurentų asmeniniai rekordai buvo kone dešimt sekundžių geresni, tačiau pavyko laimėti. Atėjo suvokimas, kad su visais galima bėgti, kova vyksta realiu laiku“, – aiškino lengvaatletis.

Beje, Europos komandiniame čempionate S. Bertašius taip pat nebuvo priskirtas prie favoritų – kai kurių varžovų rezultatai viršijo ir Lietuvos rekordą (3 min. 40,90 sek.).

Stadione pranoksta olimpiečius

Stadiono takuose S. Bertašius ilgą laiką konkuravo su Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavusiais maratonininkais Remigijumi Kančiu bei Valdu Dopolsku. Dabar pastarieji stadione vykstančiose varžybose – reti svečiai.

„Lyginant mūsų rezultatus stadione, dabar juos lenkiu gana ženkliai. Automatiškai kyla visokių minčių, o ir iš trenerio pusės sulaukiu pasakymų, kad tikrai galiu bėgti maratoną, – teigė S. Bertašius. – Bėgant stadione penkis kilometrus treniruotės būna gana panašios – atliekame daug ilgų krosų. Pagal juos treneris gali pasakyti, ar aš įveikčiau maratoną ir ar galėčiau jį įveikti greitai. Bet kol rezultatai kyla stadione, būtų gaila palikti stadiono rungtis žinant, kad nepasiekiau savo maksimumo.“

Lengvaatletis neslepia, kad bėgti maratoną būtų naudingiau finansiškai. Jokiuose svarbiausiuose suaugusiųjų ar jaunimo čempionatuose nedalyvavęs bėgikas nefigūruoja ir valstybės finansuojamų sportininkų sąraše, retai dalyvauja treniruočių stovyklose.

„Būtų tikrai lengviau bėgti maratoną, nes galėčiau prisidurti lėšų finansiškai. Dabar labai retai pasitaiko varžybų, kur galima laimėti pinigų. Nesu labai reiklus žmogus. Penktus metus gyvenu Vilniuje, visus penkerius – studentų bendrabutyje. Turiu tikslą bėgti, o finansine puse pasirūpina tėvai – mano didžiausi rėmėjai. Be jų pagalbos rezultatai taip greitai neaugtų“, – tėvams dėkojo S. Bertašius.

Prie sportininko progreso šiemet prisidėjo sporto klubas „Cosma“ – pavasarį lengvaatlečiui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti treniruočių stovykloje Zakopanėje (Lenkija).

„Rudenį įstojau į magistrą, o viena to priežasčių buvo ta, kad galėčiau toliau sportuoti. Kol kas viskas pasiteisino, sutapo taip, kad būtent šiemet pakilo rezultatai. Gal dėl to, kad išvažiavau mėnesiui į stovyklą – į aukštikalnes Zakopanėje. „Cosma“ suteikė tokią galimybę ten praleisti mėnesį ir, manau, pateisinau jų lūkesčius“, – vylėsi bėgikas.

Tikslas – šalies rekordas

Lietuvoje vykstančiuose masiniuose bėgimuose S. Bertašius – retas svečias. Savo jėgas mėgėjų varžybose sportininkas išbando tik pasibaigus stadione vykstančių varžybų sezonui.

„Treneris nuolat pabrėžia, kad varžybos – ne tik fizinis nuovargis, bet ir psichologinis, tad kuo daugiau varžybų, tuo daugiau psichologinio nuovargio, o tai atsilieptų mano rezultatams takelyje. Reikia žinoti, koks yra pagrindinis tikslas ir jo laikytis“, – aiškino J. Garalevičiaus auklėtinis.

Dabar lengvaatlečio mintyse Lietuvos rekordai, iki kurių trūksta vis mažiau ir mažiau. Didžiausias galimybes sportininkas turi 1500 m rungtyje: dar 1987-aisiais Pavelo Fedorenkos pasiektas šalies rekordas lygus 3 min. 40,90 sek.

„Iki šio sezono negalvojau apie jokį Lietuvos rekordą, bet kai rezultatai pakilo gana ženkliai, supratau, kad viskas yra įmanoma. 1500 m rungties asmeninis rekordas pagerėjo trimis sekundėmis, o iki Lietuvos rekordo liko 3,7 sek., – skaičiavo S. Bertašius. – Gal ne šiais ir ne kitais metais, bet ateityje tai gali būti pasiekiama. Dar šią dieną galėčiau numesti 1-2 sekundes, bėgdamas su gera konkurencija.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...