captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtos dėsnius ir gydytojų prognozes laužęs R. Javtokas: kaip klostėsi jo karjera

Robertas Javtokas ketvirtadienį paskelbė, kad šis sezonas jam yra paskutinis karjeroje. Paskutines savo rungtynes jis gali sužaisti jau penktadienio vakarą, jei Kauno „Žalgiris“ pabaigs LKL finalo seriją su Panevėžio „Lietkabeliu“. Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia beveik du dešimtmečius trukusią R. Javtoko karjerą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Avarija

Kad ir kaip nesinori nuo to pradėti, bet motociklo avarija yra tai, kas pažymėjo visą Roberto Javtoko karjerą. Tai buvo kraupus įvykis, bet jis apie R. Javtoką pasako daugiau nei bet koks kitas jo pasiekimas aikštelėje.

2002 metų gegužės 1 diena R. Javtokui yra antrasis gimtadienis. Tos dienos popietę jis grįžinėjo iš Trakų į Vilnių, lėkdamas sportiniu motociklu. 18-ajame kilometre, ties posūkiu į Lentvarį, R. Javtokas nusprendė aplenkti prieš jį važiavusį „VAZ-2106“ automobilį. Pastarasis nepastebėjo greitai už nugaros atlekiančio motociklo ir pradėjo sukti į kairę link Lentvario. Tai buvo beveik tragiškas manevras.

200 kilometrų per valandą greičiu skriejęs R. Javtokas nebespėjo sustabdyti motociklo ir rėžėsi į automobilio šoną. Krepšininkas nulėkė nuo motociklo ir keliasdešimt metrų nuskriejo besivartydamas ant asfalto. Po keliolikos minučių jis buvo išvežtas į Trakų ligoninę, lengvojo automobilio vairuotojas ir keleiviai atsipirko išgąsčiu.

R. Javtokui sutrupėjo šlaunies kaulas, jis susižalojo petį, kelį, inkstus, neteko daug kraujo. Pavojus gyvybei negrėsė, bet apie tolimesnę krepšininko karjerą niekas nedrįso kalbėti. 

„Džiaukis, jeigu galėsi vaikščioti be lazdelės“, – tuomet R. Javtokui sakė gydytojai. Pats R. Javtokas turėjo visai kitokių planų.

Po 8 mėnesių jis pradėjo sportuoti aikštėje, o dar po 7 mėnesių išbėgo į aikštę. 2003 metų spalio 3 dieną rungtynėse su Kėdainių „Nevėžiu“ aukštaūgis žaidė 22 minutes, pelnė 10 taškų ir atkovojo 7 kamuolius. Žmogus, kuris dar prieš 15 mėnesių per stebuklą išgyveno, sugrįžo į aikštę daryti to, kas jam labiausiai patinka.

„Nežinia, kas būtų nutikę, jei ne avarija, bet gyvenimas susidėlioja taip, kaip ir turi būti, – prieš ketverius metus interviu „delfi.lt“ sakė R. Javtokas. – Aš esu dėkingas už viską, ką turiu dabar. Avarija – geriausia, kas man galėjo nutikti.“

Šuolis

R. Javtokas dar iki avarijos buvo neįtikėtiną gamtos dovaną turintis žmogus. Jo ūgio ir šuolio kombinacija darė jį bene sprogstamiausiu visų laikų Lietuvos krepšininku.

2000 metais LKL pirmą kartą lygos istorijoje dėjimų konkursą per žvaigždžių dieną surengė siekiant išsiaiškinti krepšininką, kuris įdės į aukščiau iškeltą krepšį. Ramūnas Šiškauskas įkrovė į 345 cm aukštyje iškeltą krepšį, tačiau R. Javtokas tai padarė su 359,2 cm aukščio krepšiu ir tapo nugalėtoju.

Po metų tame pačiame konkurse R. Javtokas ėmė šturmuoti pasaulio rekordą. Jis be problemų įveikė 350, 355, 360 cm aukštyje pakeltus krepšius ir galiausiai krepšys buvo pakeltas į 365 cm aukštį. Toks buvo ir ankstesnis pasaulio rekordas.

Iš pirmo karto R. Javtokui nepavyko įdėti, tačiau jau iš antrojo šuolio jis pakartojo pasaulio rekordą, taip pakeldamas ant kojų Kauno sporto halėje buvusius žmones. R. Javtokas tuomet paprašė pakelti lanką dar 1 centimetru, tačiau šis iššūkis jau tapo neįveikiamas.

Tas 2001 metų LKL dėjimų konkursas iki šiol laikomas vienu, jeigu ne pačiu įspūdingiausiu dėjimų konkursų Lietuvoje.

Dėjimai

Tegul čia kalba darbai, o ne žodžiai. Įspūdingiausi R. Javtoko karjeros dėjimai:

2010 metų pasaulio čempionatas

Iki 2010 metų pasaulio čempionato likus kiek daugiau nei dviem savaitėms, R. Javtokas per Lietuvos rinktinės treniruotę susižeidė kairiąją čiurną. Nors prognozės nežadėjo nieko gero, jau po savaitės jis išbėgo į aikštę per draugiškas rungtynes.

Viskas gal ir būtų buvę pusiau gerai, jeigu ne dar viena trauma. Pirmosiose pasaulio čempionato rungtynėse su Naująja Zelandija sužaidus vos 4 minutes, R. Javtokas susižeidė kitą, dešiniąją čiurną. Mačo jis nebaigė.

Abi traumuotos čiurnos dažnam krepšininkui reikštų jei ne čempionato pabaigą, tai bent netrumpą poilsį. R. Javtokas nėra dažnas krepšininkas. Jis simboliškai išbėgo į aikštę jau kitose rungtynėse, o dar po dviejų dienų vykusioje dvikovoje su Ispanija jis žaidė net 23 minutes.

Tame čempionate jis nepraleido nė vienų iš 8 rungtynių.

„Joks normalus žmogus nebūtų ėjęs į aikštę, – dabar prisimindamas tą epizodą, sakė tuomet su rinktine dirbęs Linas Kunigėlis. – Saujom gerdavo „Voltaren“, į koją gydytojai suvarydavo „šprico“… Nesu matęs tokios ištinusios kojos. O jis ėjo ir žaidė.“

Visa tai buvo vainikuota bronzos medaliu. Ta 2010 metų rinktinė iki šiol yra įvardijama kaip išskirtinė, kalbant apie krepšininkų nusiteikimą, artumą ir pasiaukojimą. R. Javtokas buvo viso to geriausias pavyzdys.

Legendos sklando ir apie R. Javtoko būklę per pernai metų LKL finalus. Praėjusio sezono pradžioje, gruodžio 20 dieną, R. Javtokas patyrė pėdos traumą – stresinis lūžis jį ilgam išvedė iš rikiuotės. Tuomet spėliota, kad tai gali pabaigti ne tik jo sezoną, bet ir karjerą.

Tačiau R. Javtokas grįžo LKL finalams ir žaidė visose penkeriose serijos su Klaipėdos „Neptūnu“ rungtynėse. Kiekviena diena tuomet irgi prasidėdavo nuskausminamųjų dozėmis ryte, po to dar viena – vakare, ir galiausiai – prieš rungtynes.

„Jam reiktų paminklą už tai pastatyti“, – tuomet sakė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Tritaškiai

Tai niekada nebuvo R. Javtoko žaidimo dalis, bet tritaškiai nėra ir tik dabar atrastas jo žaidimo elementas. Dar savo antrąjį sezoną „Lietuvos ryte“ (2000-2001 m.) Javtokas metė 3 tritaškius ir pataikė 2. Per visą karjerą LKL jis metė 64 tolimus metimus, pataikė 15 (23,4 proc. taiklumas). Iš viso R. Javtokas LKL sužaidė 317 rungtynių, todėl iš toli laimę pamėgindavo maždaug kas penktose rungtynėse.

Ko gero pats garsiausias jo tritaškis – 2013 metais, „Top 16“ etape pataikytas tolimas metimas per pratęsimą mače su Madrido „Real“.

„Jeigu Robertas Javtokas pataiko tritaškį, „Žalgiris“ turi laimėti“, – tuomet sakė rungtynes komentavęs Robertas Petrauskas. Deja, „Žalgiris“ skaudžiai krito (104:105), o ta dvikova buvo paskutinė „Žalgirio“ arenoje broliams Maciams – po mačo jie užsipuolė Rudy Fernandezą ir visiems laikams buvo pašalinti iš arenos.

Kito sezono pirmosiose Eurolygos rungtynėse R. Javtokas vėl pataikė iš toli ir tas tritaškis taip nuaidėjo, kad apie tai kalbėjo net „Dviračio šou“ personažai Peliukai.

Šį sezoną R. Javtokas pataikė 3 tritaškius, visus juos – į Alytaus „Dzūkijos“ krepšį.

Titulai

8 (beveik devynis) kartus LKL čempionas, Eurolygos čempionas (2007), Europos taurės čempionas (2005) ir naudingiausias finalo žaidėjas, Europos čempionato sidabro (2013, 2015) ir bronzos (2007) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato (2010) bronzos medalio laimėtojas, Šiaurės Europos krepšinio lygos čempionas (2002), BBL čempionas (2002), Graikijos lygos ir taurės laimėtojas (2007).

Asmenybė

Didelė R. Javtoko burna ir aštrus liežuvis yra tokie pat legendiniai kaip ir jo pakantumas skausmui. Jis visose rūbinėse yra vienas daugiausiai kalbančių žmonių, dėl ko yra mylimas daugybės krepšininkų – tereikia prisiminti Jono Valančiūno veiksmą per trečiąsias šių metų finalo serijos rungtynes, kuriose jis sėdėjo su Javtoko marškinėliais.

R. Javtokas nuo 2013 metų buvo svarbiausias žmogus Lietuvos rinktinėje. Jo griežta ranka ir tuo pačiu geras humoro jausmas prisidėjo prie daugiau pergalių nei galite įsivaizduoti.

Tas pats – ir Kauno „Žalgiryje“. R. Javtokas ir Paulius Jankūnas paskutinius kelis metus yra centrinės figūros „Žalgirio“ rūbinėje. Vienas – juokaujantis, traukiantis per dantį visus iš eilės ir amžinai kalbantis. Kitas – kiek ramesnis, šaltesnis, tarsi tobula atsvara vyresniam R. Javtokui.

Penktadienį R. Javtokas greičiausiai paskutinį kartą žengs į aikštę per oficialias rungtynes. 317 rungtynių LKL, 172 rungtynės Eurolygoje, 60 rungtynių Europos taurėje, 45 rungtynės Europos čempionatuose, 17 rungtynių pasaulio čempionatuose, 10 rungtynių olimpinėse žaidynėse, šimtai dėjimų, tūkstančiai šypsenų, dešimtys tūkstančių valandų rūbinėse, autobusuose, lėktuvuose su šimtais skirtingų komandos draugų.

Jo karjera galėjo nutrūkti lekiant 200 kilometrų per valandą, bet taip nenutiko. Jis daugybę kartų paneigė gamtos dėsnius, darė tai, kas paprastam žmogui būtų nepakeliama, ir galynėjosi su Tėvu Laiku tiek, kiek tik galėjo. Pastarasis galiausiai pasiekė savo, bet šitos kovos dar nėra laimėjęs nė vienas žmogus.

Bravo, Robini.

Šaltinis www.backetnews.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...