captcha

Jūsų klausimas priimtas

Irklavimo specialistas įvertino Lietuvos irklavimo komandą

Lietuvoje apsilankęs nacionalinės irklavimo komandos konsultantas Giovanni Postiglione pasidalino mintimis apie Lietuvos rinktinėje vykstančius procesus ir teigė, kad šiais metais elitinėse varžybose iš mūsiškių tikisi vieni medalio.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Garsus irklavimo specialistas Trakuose stebėjo Lietuvos rinktinės narių kontrolines tarpusavio varžybas ir po jų padėjo nuspręsti, kokios bus mūsiškių įgulos šių metų Europos čempionate.

„Įprastai rengiame dvejas tokias varžybas per metus, jų metu vertiname irkluotojų sportinę formą. Balandis–gegužės pradžia yra svarbūs, nes sportininkai pradeda irkluoti ant vandens, tai būna svarbus testas prieš pirmąsias dideles tarptautines varžybas. Siekėme pamatyti, kas yra geriausiai pasirengę Europos čempionatui, nes Pasaulio taurės I etapui paraiškos jau buvo pateiktos, – pasakojo G. Postiglione. – Visi irkluotojai labai stengėsi, galiu tik pagirti.

Žinome, kad kai kurie Lietuvos irkluotojai yra stipresni už kitus ir itin daug pasiekę, bet man didžiausią įspūdį paliko jauniai. Prieš 3–4 metus jaunių lygis buvo gana žemas, o dabar tai ženkliai pasikeitė, matyti vis daugiau ir daugiau kylančių jaunų talentų. Manau, treneriai suprato sistemą, kelią, kuriuo nori eiti federacija, ir yra įsitikinę labiau nei anksčiau, kad tai yra teisingas pasirinkimas. Yra rezultatai, tad ir sprendimas atrodo paprastas. Išvykstu gerai ir teigiamai nusiteikęs.“

Broliai Sinkovičiai neegzistuoja

Pasak irklavimo specialisto, apsispręsti dėl įgulų sudėties nebuvo itin sunku. Oficialioje Lietuvos paraiškoje Europos čempionatui numatyta, kad vyrų porinę dvivietę irkluos Saulius Ritteris ir  Martynas Džiaugys, tačiau G. Postiglione leido suprasti, kad neketina išskirti Rio de Žaneire sidabrą iškovojusios S. Ritterio ir Mindaugo Griškonio komandos.

Antrąja mūsų porinės dvivietės įgula italas mato buvusį S. Ritterio porininką Rolandą Maščinską ir Dovydą Nemeravičių.

„Abi komandos yra labai stiprios ir netoli viena kitos. Deja, Trakuose negalėjome pamatyti jų kovos iki galo, nes Rolandas dėl nugaros skausmo turėjo sustoti. Šaltu oru gali visko nutikti, tad gerai, kad jis sustojo laiku ir nieko rimtesnio nenutiko, – pasakojo G. Postiglione. – Man šių komandų klausimas yra 90 proc. išspręstas. Saulius ir Mindaugas yra dabarties irkluotojai, o Rolandas ir Dovydas – ateities. Vien dėl amžiaus skirtumo. Taip pat yra labai gerai turėti dvi stiprias komandas dėl vidinės konkurencijos. Saulius ir Mindaugas yra tokie žmonės, kuriems motyvacijos niekada netrūksta, bet vis dėlto naudinga, kai greta yra kita ekipa, neleidžianti atsikvėpti.“

Olimpinių žaidynių finale S. Ritteris ir M. Griškonis po labai atkaklios kovos nusileido kroatams broliams Martinui ir Valentui Sinkovičiams, kurie po žaidynių nusprendė žengti netradicinį žingsnį – palikti porinę dvivietę ir imtis pavienio irklo dviviečių varžybų. Jei vis dėlto kroatai nuspręstų sugrįžti, ar S. Ritteris ir M. Griškonis būtų arčiau jų nei Rio de Žaneire?

„Šiuo metu per anksti kalbėti apie brolius Sinkovičius. Skirti dėmesį 4 metus šioms įguloms yra per ilgas laiko tarpas, – tvirtino G. Postiglione. – Pirmiausia reikia žiūrėti savo virtuvės, o tik vėliau dairytis į konkurentus. Saulius ir Mindaugas dabar yra priekyje Lietuvoje, bet gal iki 2020-ųjų kažkas juos aplenks? Galbūt iškils naujos žvaigdės? Man Sinkovičiai dabar neegzistuoja, galvoju tik apie savus.“

Lauks D. Karalienės sugrįžimo

Kita Lietuvoje itin daug dėmesio sulaukusi tema – Donatos Karalienės sprendimas nutraukti karjerą. Toks Rio de Žaneiro olimpinio bronzos medalio laimėtojos žingsnis Lietuvos rinktinės konsultantą nustebino.

„Man tai buvo didelė staigmena, nes kalbėjome su Donata po regatos Piediluke, ji buvo gerai nusiteikusi. Donata su Milda Valčiukaite ten lengvai laimėjo porinių dviviečių varžybas, ji buvo teigiamai nusiteikusi, atsipalaidavusi. Tokia, kokia visada yra Donata. Manau, turi būti kažkas labai svarbaus jai, kad ji taip nusprendė. Mes negalime jai sakyti, kad ji kažką privalo, taip sporte nedaroma. Turime gerbti jos sprendimą ir likti atviri, kad Donata galėtų sugrįžti, – kalbėjo G. Postiglione. – Donatos tokia asmenybė, kad ji tikrai liks aktyvi. Ne jos būdui tik būti namie ir gaminti maistą. Esu tikras, kad ji bus aktyvi, o jei turės noro, galės sugrįžti, durys jai visada atviros. Ji daug pasiekė, daug davė Lietuvai, turime gerbti jos sprendimus. Manau, D. Karalienei pačiai reikia apsispręsti gyvenime. Irkluotojai dažnai pasiekia tašką, kai reikia pagalvoti apie tai, ką jie daro gyvenime, ar nenori veikti kažko kito? Tikiuosi, kad ji greitai sugrįš. Jei ne kaip sportininkė, gal kaip trenerė?“

D. Karalienės sprendimas sujaukė italo planus, tačiau jam tai Lietuvoje jau ne naujiena.

„Prieš olimpines žaidynes Rolando lūžusi ranka irgi sugriovė planus, bet visada yra planas B, – šypsojosi irklavimo specialistas. – Milda dabar turi pasiruošti kaip įmanoma geriau vienviečių varžyboms, o tada matysime. Iki Tokijo olimpinių žaidynių turime 4 metus, auga daug gerų, stiprių jaunų merginų, gal rasime naują partnerę?“

Neatmetamas variantas, kad M. Valčiukaitė vėl gali sėsti į valtį su studijas JAV baigiančia dukart pasaulio jaunimo čempione Ieva Adomavičiūtė.
 
„Tai vėl turi būti jų sprendimai. Mes negalime nieko priversti elgtis vienaip ar kitaip. Sporte negalima versti žmonių daryti tai, ko jie galbūt nenori. Pirmiausia reikia jų pačių noro, o tada matysime“, – nenorėjo gilintis į galimybes pašnekovas.

Krūvių mažinimas – žingsnis atgal

Kai kurie Lietuvos irkluotojai šio sezono pradžioje pripažino klaidingai tikėjęsi, kad po olimpinių žaidynių bus taikomi kiek mažesni krūviai – dirbti teko ne mažiau, o gal ir daugiau nei prieš žaidynes. G. Postiglione įsitikinęs, kad visi turi nuolat dirbti maksimaliai, nes bet koks atsipalaidavimas yra žingsnis atgal, kurį vėliau vėl žengti į priekį gali būti labai sunku.

„Sporte lengva nebūna, – šypsojosi treneris. – Prieš mėnesį skaičiau 1970 metais parašytą knygą, kurios autorius – garsiausias Vokietijos treneris. Jo irkluotojai manė, kad po metų pertraukos galėtų sugrįžti stipresni. Treneris dar 1970 metais tvirtino, kad jo auklėtiniai niekada nebepasiektų tokios formos, kokia buvo prieš sustojant. Lietuviams turi būti visiškai aišku, kad norint geriausio medalio – auksinio – reikia dirbti labai daug. Prarasti dalį jėgų, sugebėjimų yra labai lengva, o įgauti iš naujo reikėtų daug laiko. Jei metus praleisi, vien norėdamas sugrįžti į ankstesnį lygį turėsi dirbti 3 metus. Reikia nuoseklumo.“

G. Postiglione taip pat pripažino, kad neturi didelių vilčių šių metų čempionatuose, nes ir M. Griškonis nebeirkluoja vienvietės, ir moterų porinė dvivietė iširo. „Galime tikėtis gerų porinių dviviečių ir keturviečių pasirodymų, bet pastaroji įgula dar yra jauna ir turi mažai patirtis. Tikriausiai galima sakyti, kad pagal galimybes laimėti medalius dabar esame 2013 ar dar ankstesnių metų lygyje. Manau, šiuo metu reikėtų galvoti apie vieną medalį elitinėse varžybose“, – užbaigė G. Postiglione.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...