captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Bilius: naujas sporto įstatymas yra diskriminacinis

Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius įsitikinęs, kad naujo Kūno kultūros ir sporto įstatymo priėmimas gali padaryti nepataisomą žalą neįgaliųjų sportui. LPOK vadovas baiminasi, kad Seimui palaiminus šį rentų mokėjimo tvarką pakeisiantį teisės aktą, karjeras bus priversti baigti Rio de Žaneiro parolimpinės čempionės Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinės nariai. Prašymą skirti rentą jau pateikė ir pats M. Bilius, Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuvai iškovojęs aukso ir sidabro medalius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bendruomenei nerimaujant dėl sporto reformos, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) surengta diskusija su žiniasklaidos atstovais. Mintimis apie naujo įstatymo perspektyvas dalinosi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus, LPOK prezidentas Mindaugas Bilius, Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas. 

Daugiausiai nuogąstavimų sportininkams jau kurį laiką kelia numatoma nauja rentų mokėjimo tvarka. Aukštų rezultatų pasiekę sportininkai šiuo metu gauna vienodas 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentas - 1175 eurų, tačiau netolimoje ateityje ketinama rentų dydžius diferencijuoti pagal rezultatus ir jas mažinti. Rentos mažėtų visiems sportininkams. Nemažai jų rimtai svarsto galimybę stabdyti sėkmingas karjeras, nors iki šiol apie tai net nesusimąstydavo.

„Bus daug tokių sportininkų ir tarp sveikųjų, ir tarp neįgaliųjų. Pavyzdžiui, yra mūsų golbolo rinktinė. Visiems šešiems žaidėjams, iškovojusiems parolimpinį auksą, pagal įstatymą priklauso rentos. Jų gaunamos neįgalumo pensijos, pašalpos yra per mažos. Būnant akliems tikrai sunku gyventi, todėl tie keli šimtai eurų, kuriuos ketinama atimti, jiems yra dideli pinigai. Palaiminus įstatymą golbolo rinktinės tiesiog nebebūtų. Viskas laikosi ant 7-8 sportininkų pečių. Jeigu bent penki iš jų išeina, tada viskas: mes golbolo rinktinės Tokijuje neturime“, - nuogąstavo M. Bilius.

M. Bilius pats jau pateikė prašymą jam skirti rentą ir neslepia, kad ne vieno sportininko likimas priklausys nuo gegužės 30 d. Seime įvyksiančio balsavimo dėl naujo įstatymo baigties. Kovo 29 d. LPOK prezidentu išrinktas M. Bilius sako kas antrą dieną minantis Seimo slenksčius, tačiau kiekvieną kartą pasigendantis konstruktyvaus dialogo su įstatymų leidėjais.

M. Bilius nemato jokios įstatymo rengėjų iniciatyvos sulyginti sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų teises į valstybines rentas. Naujasis įstatymas numato, kad dėl rentų ateityje galės kreiptis sveikieji sportininkai, tapę olimpinių žaidynių prizininkais, pasaulio ir Europos čempionais. O neįgalieji atletai rentas gautų tik iškovoję parolimpinį auksą. Be to, mažesnę - tokio paties dydžio, kokia priklausytų sveikiesiems Europos čempionams.

„Viename naujo įstatymo punktų įtvirtintas lygiateisiškumo principas, tačiau skaitant projektą toliau, jokio lygiateisiškumo nebelieka. Aš nesuprantu, kaip šis projektas apskritai juda į priekį? Noriu priminti, kad Lietuva yra pasirašiusi Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvenciją. Bendraujame su profesoriumi Jonu Ruškumi, kuris yra JT neįgaliųjų teisių komiteto narys. Gavome iš profesoriaus atsakymą, kuriame jis prašo visų Seimo narių atsisakyti diskriminacinio Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto.“, - dėstė LPOK vadovas.

Prieš Seimui balsuojant dėl naujo Kūno kultūros ir sporto įstatymo projekto, šis teisės aktas gegužės 24 d. dar kartą bus svarstomas parlamento kabinetuose. M. Bilius sako, kad tai bus bene paskutinė galimybė įtikinti įstatymų leidėjus pakeisti esmines projekto nuostatas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...