captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Kazlauskui neįtikęs M. Gecevičius jau sulaukė dėmesio iš naujojo rinktinės trenerio

Ne vienerius metus savo tritaškėmis bombomis sirgalius žavėjęs Martynas Gecevičius niekaip neįtikindavo Jono Kazlausko, kad yra vertas galimybės pasirodyti ir Lietuvos rinktinės stovyklose. Bet nacionalinės komandos vairą perėmus Dainiui Adomaičiui, po mėnesio 29-ąjį gimtadienį švęsiantis gynėjas sugrįžo į rinktinės radarą. „Taip, man treneris skambino“, – Krepšinis.lt prisipažino M. Gecevičius, po ilgos pertraukos vėl viltingai tikintis savo pavardę išvysti į Palangą kviečiamų žaidėjų sąraše.
DELFI.lt montažas
DELFI.lt montažas

Dvejones pakeitė pasitikėjimas

2015 metų vasarą Vilniaus „Lietuvos rytui“ nebereikalingas M. Gecevičius buvo priverstas žengti žingsnį atgal tam, kad vėl galėtų pakilti. Sezoną pasistažavęs Turkijos čempionato autsaiderės Ankaros „TED Kolejliler“ gretose, po metų jis žengė žingsnį į priekį ir atsidūrė stipriausioje Europos krepšinio lygoje.

„Prieš važiuojant į Ispaniją buvo šiek tiek neramu – kiek buvau matęs, tai ispaniškas krepšinis yra greitas, dinamiškas, todėl kilo dvejonių, kaip aš toje lygoje atrodysiu. Bet adaptuotis prie lygos, tempo ir ispaniško krepšinio pavyko gana greitai – dabar tikrai jaučiuosi neblogai“, – debiutinį sezoną vertino Saragos „Tecnyconta“ klubo legionierius.

Greitą adaptaciją iliustravo ir fantastiškas solo šou jau ketvirtajame ACB lygos ture, kuomet akistatoje su Sevilijos „Real Betis“ krepšininkais M. Gecevičius per 31 minutę į varžovų krepšį „įsūdė“ net 31 tašką, pataikęs 8 tritaškius iš 11, 1 dvitaškį iš 2 ir realizavęs visus 5 baudų metimus.

Šiuo pasirodymu lietuvis įsirašė ir į Saragosos krepšinio klubo metraščius. Jis tapo pirmuoju komandos žaidėju per visą istoriją, Ispanijos čempionato rungtynėse pataikiusiu 8 tritaškius.

„Tokių rungtynių per karjerą esu turėjęs gal vienerias ar dvejas. Bet niekada to nesureikšminu, nes tritaškiai – stiprioji mano žaidimo pusė: tiek treneriai, tiek žaidėjai stengiasi tai išnaudoti. Tiesiog darau savo darbą – vieną dieną pasiseka labiau, kitą prasčiau“, – pasakojo snaiperis.

Nors „Tecnyconta“ komandoje M. Gecevičius ir yra vienas iš lyderių, tačiau banguoto žaidimo išvengti nepavyko ir jam. Dar prieš istorinį tritaškių lietų 193 cm ūgio gynėjas buvo sužaidęs itin slogias rungtynes – prametė visus 7 tolimus metimus, nepelnė nė taško ir aikštę paliko su -3 naudingumo balais. Tai iki šiol ir lieka blogiausiu sezono pasirodymu.

Vilnietis pripažįsta, kad tam įtakos vis dar turėjo ir adaptacija – nors pirmuose dviejuose mačuose jis ir pelnė atitinkamai 13 ir 15 taškų, tačiau šūvių iš toli tikslumas vos perkopė 20 procentų (2 iš 7 ir 2 iš 9). Visgi pajutęs ritmą Martynas jau po savaitės į Mursijos UCAM krepšį įmetė 19 taškų.

Bet čia pat vietoje akceleratoriaus pedalo buvo nuspausti stabdžiai: krepšininkui įplyšo blauzdos raumuo. Identišką traumą krepšininkas buvo patyręs ir praėjusiame sezone, o šįkart ji gynėją iš rikiuotės iškristi privertė net šešioms savaitėms.

„Jau beveik buvau atsistatęs ir vėl įplyšo. Kaip aš sakau, bad luck – toks sportas, nieko nepadarysi. Man ir pačiam tokios traumos yra naujiena, nes anksčiau praktiškai niekada nepraleisdavau rungtynių. Galbūt kūnas sensta, galbūt kažką ne taip darau, – šyptelėdamas pečiais skėsčiojo M. Gecevičius.

Pasiilgo kovų Europoje

Po ilgos pertraukos sugrįžimas ant parketo virto antromis blogiausiomis sezono rungtynėmis – 1 iš 5 tritaškiai, 3 taškai ir -1 naudingumo balas. Bet tuomet lietuvis penkias savaites iš eilės pasižymėjo dviženkliu taškų skaičiumi, o dėl sėkmingo žaidimo pajuto ir didesnę varžovų pagarbą.

„Ispanijos lyga yra stipri – visos komandos analizuoja, todėl kai pamato, kad geriau žaidi, stengiasi labiau tave dengti, todėl ir atsiranda prastesnių rungtynių“, – banguotumą sezono metu aiškino pats snaiperis.

Adaptacija, traumos (blauzdos raumuo buvo įplyšęs ir trečią kartą) ir padidinta oponentų priežiūra apsunkindavo Martyno dienas Saragosoje. Bet nepaisant visko, tiek trenerio, tiek komandos draugų pasitikėjimas lietuviu nesumenko.

Už 26 minutes žaidžiantį M. Gecevičių ant parketo daugiau laiko praleidžia tik keturi žaidėjai, o pagal rezultatyvumą mūsiškį, renkantį vidutiniškai po 12,2 taško, lenkia vos du – serbas Stevanas Jelovacas (14,7 tšk.) ir vokietis Robinas Benzingas (14,7 tšk.).

„Dėl minučių tikrai negaliu skųstis ir net nėra prasmės to daryti. Man žaidimo laiko tikrai netrūksta, o savo vaidmeniu taip pat esu patenkintas – jokių problemų neturiu, – prisipažino lietuvis. – pačiam žaisti sekasi neblogai – puse velnio, nevarant Dievo į medį. Manau, kad lygoje pritapau, todėl norėčiau joje likti ilgiau.“

Tiesa, krepšininko jau nebetenkina toks tvarkaraštis – vienerios rungtynės per savaitę jam yra per mažai, todėl akivaizdu, kad iš Saragosos po šio sezono jis pakels sparnus. Tačiau kur – dar ir pats neįsivaizduoja.

„Jau ir pernai žaisdavau tik po vienerias rungtynes per savaitę, bet ir šiemet tokia pati situacija susiklostė. Aš tikrai norėčiau žaisti bent jau Europos taurėje. Be to, dabar dar ir Čempionų lyga yra, todėl bus didesnis komandų pasirinkimas. Pačiam norėtųsi žaisti po dvejas rungtynes per savaitę, bet ne nuo manęs viskas priklauso“, – dar vienu laipteliu aukščiau pakilti planuoja vilnietis.

Tiesa, šešios laisvos dienos (treniruojasi tik kartą per dieną) suteikia krepšininkui progų daugiau laiko praleisti su savo žmona buvusia tenisininke Lina Stančiūte. Pora pripažįsta, kad veiklos rasti Ispanijoje – kur kas lengviau nei Turkijoje, todėl su sunkumais laisvalaikiu Martynas tikrai nesusiduria. Juo labiau, kad „Tecnyconta“ komandos marškinėlius vilki ir kitas lietuvis Adas Juškevičius.

Tačiau tarp rungtynių vilnietis dabar susiduria su kiek kitokiomis problemomis.

„Laikas čia tikrai neprailgsta, bet vis tiek norėtųsi dvejų rungtynių per savaitę, kad būtų kažkoks ritmas. Kartais šešios treniruočių dienos iš eilės prailgsta belaukiant rungtynių. Ypač, jeigu sužaidi blogai ar pralaimi – reikia visą savaitę galvoti ir laukti, kad galėtum pasirodyti geriau ar laimėti“, – mintimis dalijosi M. Gecevičius.

Vėl į Palangą?

Šis kankinantis laukimas vilniečiui – itin dažnas reiškinys, nes šiame sezone per 27 turus Saragosos klubas pergalėmis džiaugėsi vos 8 kartus. Dėl to „Tecnyconta“ ekipa dabar murkdosi ACB lygos turnyro lentelės dugne – priešpaskutinėje vietoje, kuri reiškia iškritimą iš žemesnį divizioną.

Visgi galimybių sugrįžti į saugiąją zoną Saragosos krepšininkai dar tikrai turi – laukia akistatos ir su autsaidere Manresos ICL (4/22), ir vidutinioke Madrido „Estudiantes“, bet du svarbiausi mūšiai vyks per artimiausias dvi savaites.

Šį sekmadienį namuose bus priimamas lengviausiai pavejamas Badalonos „Joventut“ klubas (9/18), o balandžio 30-ąją iš Mursijos bus bandoma parsivežti pergalę prieš UCAM ekipą (10/16), kurios garbę gina Martynas Pocius.

„Mūsų komandoje ir treneriai keitėsi, ir žaidėjai buvo traumuoti, o ir keliose rungtynėse tikrai labai nepasisekė. Bet situacija yra tokia, kokia yra – dabar stengiamės iš jos išlipti. Kadangi tvarkaraštis yra palankus, tai manau, kad sezoną užbaigsime gerai“, – prieš lemiamas dvikovas kovingai kalbėjo M. Gecevčius.

Išliks Saragosos komanda elitiniame divizione, ar ne, Europos turnyruose žaisti trokštantis gynėjas veikiausiai vis tiek susikraus lagaminus ir ieškos naujos karjeros stotelės. Paskutines reguliariojo sezono rungtynes Martynas sužais gegužės 14 dieną, po kurios jis jau yra susiplanavęs atostogas. Planuose – taip pat ir kelionė atgal į Lietuvą bei laikas su šeima ir draugais.

Visgi ši vasara krepšininkui gali būti kiek kitokia nei pastaraisiais metais – J. Kazlauską Lietuvos rinktinės trenerio poste pakeitus D. Adomaičiui, vilniečiui vėl sužibo viltis sulaukti kvietimo į treniruočių stovyklą Palangoje.

Nors ir pats jaučia, kad tokia galimybė yra, savo galvos mintimis apie rinktinę Martynas dar neapsikrauna.

„Noras visą laiką yra, tačiau turiu patirties, kai nori, bet niekam nesi reikalingas, todėl į visa tai žiūriu atsargiai. Jau nieko nebelaukiu – jeigu tikrai bus, tai tik tada džiaugsiuosi ir galvosiu, ką daryti“, – prisimindamas ankstesnes vasaras ironiškai šyptelėjo krepšininkas.

Pirmą kartą į rinktinės stovyklą jis buvo pakviestas 2010 metais, kai prie nacionalinės komandos vairo stojo Kęstutis Kemzūra. Tąkart treneris tuomet 22-ejų metų snaiperį išsivežė į Turkijoje vykusį pasaulio čempionatą, kuriame Lietuvos rinktinė pasidabino bronzos medaliais.

2011 metais K. Kemzūra gynėją vėl pakvietė į pirmąsias treniruotes, bet greitai su juo atsisveikino bei po metų jau net nebeįtraukė į kandidatų sąrašą.

Į nacionalinę komandą sugrįžus J. Kazlauskui Martynas buvo patekęs tarp 15-likos specialistą dominusių žaidėjų, tačiau į 2013-ųjų Europos čempionatą neišvažiavo, o pastarąsias tris vasaras apskritai buvo pamirštas. Tačiau panašu, kad šią vasarą šanso vėl parodyti save gynėjas sulauks.

„Taip, man treneris skambino – pasikalbėjome apie vasaros planus, kaip man sekasi, kaip jam sekasi „Neptūne“. Kartu dirbome „Lietuvos ryto“ komandoje: esame pažįstame, todėl mums nėra naujovės bendrauti, – atskleidė M. Gecevičius.

– Aišku, kad malonu, kai paskambina ir domisi, klausia, kaip sveikata, kaip gyvenimas. Žaidėjams visada malonu sulaukti trenerio skambučio. Ypač dabar, kai jis yra rinktinės treneris – tai prideda pasitikėjimo ir gerų emocijų.“

Tokių draugiškų skambučių iš J. Kazlausko krepšininkas nesulaukė nė karto, todėl visi ženklai rodo, kad į D. Adomaičio radarus Martynas jau yra patekęs.

Tai galbūt savo tritaškėmis bombomis po ilgos pertraukos M. Gecevičius džiugins ir Lietuvos sirgalius? Na, panašu, kad bent draugiškose rungtynėse, tai tikrai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...