captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa apie dopingą mėgėjų sporte: padėtis – netoli kritinės

Neseniai BBC atliko apklausą, kuria siekė nustatyti dopingo vartojimo mastą mėgėjų sporte. Jungtinės Karalystės antidopingo agentūros (UKAD), kuri reguliuoja visų rūšių sporto veiklą, teigimu, dėl dopingo vartojimo masto visuose sporto lygmenyse padėtis netrukus gali tapti kritinė, rašoma portalo bbc.com sporto naujienų rubrikoje.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) mėgėjų sporto veikloje dalyvaujančių žmonių teigia, kad asmeniškai pažįsta bent vieną dopingą vartojantį sportininką, o 8 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad patys vartoja steroidus.

Pusė apklausos dalyvių mano, kad pajėgumą didinantys preparatai yra „plačiai paplitę“ tarp tų sportininkų, kurie varžosi dėl kuo geresnių rezultatų. Negana to, 49 proc. apklaustųjų mano, kad pajėgumą didinantys preparatai yra nesunkiai prieinami reguliariai sportuojantiems žmonėms.

Pasak UKAD vadovės Nicole Sapstead, per apklausą paaiškėję skaičiai – „neįtikėtinai bauginantys“.

„Žinoma, skaičiai, atspindintys pajėgumą didinančių preparatų paplitimą mėgėjų sporto lygmenyje, yra neįtikėtinai bauginantys, – reaguodama į apklausos metu nustatytus skaičius sakė N. Sapstead. – Manau, nėra tokios mėgėjų sporto rūšies, kurioje ši problema neegzistuotų.“

„Pats laikas visiems atsimerkti ir pripažinti, kad tokia yra tikrovė visose be išimties sporto šakose, – tęsė ji, – ir kad negalima tiesiog nusiplauti rankų arba manyti, kad problemą išspręs kas nors kitas.“

Šių metų sausio 27–31 d. BBC vykdytoje internetinėje apklausoje dalyvavo 1 025 pilnamečiai britai, priklausantys įvairiems sporto klubams, komandoms ir kitoms sporto organizacijoms.

Kodėl mėgėjams reikia dopingo?

Iš 79 apklaustųjų, kurie prisipažino piktnaudžiaujantys būtent anaboliniais steroidais, 41 proc. teigia šiuos preparatus vartojantys daugiausia tam, kad pagerintų savo rezultatus. Kitos paminėtos priežastys – skausmo malšinimas (40 proc.) ir išvaizdos gerinimas (34 proc.).

Vis dėlto, kalbant ne tik apie anabolinius steroidus, bet ir apie kitus pajėgumą didinančius preparatus, rezultatų gerinimas jau nebėra pagrindinė dopingo vartojimo priežastis. Tik 25 proc. dopingo vartotojų teigia tokiu būdu norintys pagerinti rezultatus. Daugiau nei pusė tvirtina taip siekiantys numalšinti skausmą, 17 proc. – pagerinti išvaizdą.

 

Dopingas populiaresnis tarp jaunesnių?

BBC apklausos duomenimis, pagrindiniai anabolinių steroidų vartotojai mėgėjų sporte – jaunesnio amžiaus sportininkai.

13 proc. apklausoje dalyvavusių 18–34 metų amžiaus sporto klubų narių teigia steroidus vartojantys tam, kad pagerintų rezultatus arba kad mažiau pavargtų rungtyniaudami. Nė vienas iš 55 metų amžiaus arba vyresnių sportininkų nenurodė vartojantis anabolinius steroidus.

Tačiau 35–54 metų amžiaus preparatų vartotojai kur kas dažniau nei tie, kuriems nuo 18 iki 34, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie vartoja steroidus arba kitus papildus, įvardija skausmo malšinimą.

Lyčių skirtumo šioje srityje praktiškai neužfiksuota – steroidus prisipažįsta vartojantys 9 proc. vyrų ir 8 proc. moterų.

71 proc. visų apklaustųjų teigia žinantys, kur įsigyti anabolinių steroidų.

Kokias dar medžiagas vartoja sportininkai?

Apklausos duomenimis, mėgėjų sporte tiek vyrai, tiek moterys, siekdami pagerinti rezultatus arba mažiau pavargti, vartoja labai įvairias medžiagas – ir teisėtas, ir neteisėtas.

Pajėgumą didinantiems preparatams taip pat gali būti priskiriamos nemedicininės paskirties stimuliuojančios cheminės medžiagos bei receptiniai vaistai:

  • 26 proc. mėgėjų sporto atstovų teigia vartojantys tokias receptines medicinines priemones kaip kortizono injekcijos ar inhaliacijos astmai palengvinti;
  • 14 proc. teigia vartojantys nemedicinines stimuliuojančias medžiagas – kokainą, ekstazį ar kanapes;
  • 8 proc. teigia vartojantys anabolinius steroidus – nandroloną, testosteroną ar somatotropiną.

BBC paprašė sportininkų atskleisti, kokias dar medžiagas jie vartoja sportuodami. Tarp įvardytųjų – energetiniai gėrimai (68 proc.), skausmą malšinantys geliai (60 proc.), nereceptiniai vaistai nuo uždegimo (59 proc.) ir baltymų kokteiliai (46 proc.).

Buvęs dviratininkas mėgėjas britas Danas Stevensas buvo dvejiems metams diskvalifikuotas po to, kai 2014-aisiais atsisakė atlikti dopingo testą. Ir nors UKAD jis suteikė nemažai naudingos su dopingo vartojimu susijusios informacijos, pasak jo paties, gautąja informacija ši organizacija pasinaudojo „katastrofiškai nevykusiai“.

„Manau, tai plačiai paplitę visuose sluoksniuose, – 41-erių D. Stevensas teigė BBC. – Manau, tai plačiai paplitę tarp įžymybių, manau, tai plačiai paplitę grožio industrijoje; neabejoju, kad tai plačiai paplitę ir sporto industrijoje.“

Ir pridūrė: „Taip pat manau, kad tai tiesiog šiuolaikinis gyvenimo būdas – mes gyvename farmacijos paveiktame pasaulyje“.

Dopingas – tamsioji sporto pusė

Daugiau kaip trečdalis (36 proc.) apklaustųjų, vartojančių nemedicininės paskirties medžiagas tam, kad pagerintų rezultatus, vartoja taip pat ir steroidus.

Jungtinės Karalystės Šefildo Halamo universiteto socialinės psichologijos dėstytojas, dopingo veikiamos elgsenos specialistas dr. Lambrosas Lazuras BBC teigia, kad tiek mėgėjų sporte, tiek apskritai visuomenėje egzistuoja tam tikra „piliulių vartojimo kultūra“, kuri tarsi atveria duris į stipresnių medžiagų pasaulį.

„Kai kurie žmonės tuo tiesiog užsikrečia – jie gali vartoti kad ir 10 medžiagų tuo pačiu metu, – sako specialistas. – Tokiems žmonėms jau svarbu nebe tai, ką jie vartoja, o tai, ko jie tuo nori pasiekti.“

Kokia grėsmė sveikatai?

„Steroidų vartojimas, pavyzdžiui, siejamas su tokiomis problemomis kaip širdies ligos, inkstų nepakankamumas ir net staigi mirtis, – teigia dr. L. Lazuras. –  Tai ne tik apgaudinėjimas – tai rizikavimas savo gyvybe.“

„Tai yra vis didėjanti visuomenės sveikatos problema, – sako jis. – Vartojamos medžiagos, kurios skirtos ligoms gydyti; jos vartojamos ne pagal paskirtį, be jokio recepto.“

„Skatiname žmones sportuoti, teigdami, kad sportas naudingas sveikatai, – tęsia specialistas. – Užmirštame, kad sportuojantys žmonės dažnai gali imti svarstyti, ar ko nepavartojus.“

„Tai tarsi tamsioji sporto pusė, – sako dr. L. Lazuras. – Sveikata ima neberūpėti. Ima rūpėti tik rezultatai ir tai, kaip tave mato kiti – arba kaip save matai pats.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...