captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Palšytei suspindo auksas

Didžiausia pastarųjų metų Lietuvos lengvosios atletikos viltis Airinė Palšytė šeštadienio vakarą Serbijos sostinėje Belgrade iškovojo Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato auksą. Maža to, jau tapusi čempione, sportininkė sėkmingai šturmavo ir Lietuvos rekordą – 2,01 m.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

A. Palšytė užtikrintai pirmuoju mėginimu įveikė pradinį 1,80 m aukštį.

Su šia užduotimi puikiai susitvarkė ir kitos šešios finalo dalyvės, o olimpinė čempionė ispanė Ruth Beitia pirmą aukštį praleido.

Lengvai lietuvei pavyko peršokti ir 1,85 m. Tą patį pavyko padaryti ir visoms kitoms finalo dalyvėms.

1,89 m – taip pat iš pirmo karto! Kaip ir 1,92 m. Pirmaisiais mėginimais visus aukščius taip pat įveikė tik ukrainietė Oksana Okuneva ir R.Beitia.

Labai užtikrintai A. Palšytė įveikė ir 1,94 m – pirmoji ir visų dalyvių. Vienintelė kita sportininkė, kuriai pavyko padaryti tą patį – olimpinė čempionė. Tik trečiuoju mėginimu tai pavyko padaryti savo asmeninį rekordą pagerinusiai devyniolikmetei ukrainietei Julijai Levčenko.

Po šio aukščio lietuvė užsitikrino mažiausiai bronzos medalį, kadangi daugiau nei viena sportininkė 1,94 m neįveikė.

Tačiau Airinė šeštadienį buvo nuostabi. Nors kartelė ir suvirpėjo, 1,96 m vėl buvo įveikta pirmuoju bandymu. O štai R.Beitia nei pirmasis, nei antrasis nei trečiasis bandymai nebuvo sėkmingi.

Lietuvė pirmą kartą karjeroje tapo Europos čempione. Sidabras atiteko olimpinei čempionei R.Beitia, bronza – ukrainietei J.Levčenko.

Jau tapusi čempione, A. Palšytė bandė šturmuoti ir savo asmeninį bei Lietuvos rekordą (2,01 m). Tai mūsiškei pavyko padaryti antruoju bandymu.

A. Palšytė: „Tai, kad aplenkiau olimpinę čempionę – motyvuoja“

– Visa Lietuva iš jūsų laukė medalio. Kaip pavyko susitvarkyti su spaudimu?, – lengvoji.lt paklausė A.Palšytės.

–Iš tiesų, nejaučiau spaudimo, nespaudžiau savęs ir neklausiau, ką šneka kiti. Tiesiog giliai viduje tikėjau, kad galiu, kad esu pajėgi šokti du metrus ir daugiau. Tikrai nesitikėjau, kad tai įvyks čia ir šiandien. Labai tuo džiaugiuosi.

– Kaip manėte, kokio rezultato turėtų pakakti pergalei ar medaliui?

–Mantas Lesnickas (rinktinės kineriterapeutas – lengvoji.lt) neleis pameluoti, kad šiandien sakiau, jog medaliai spręsis nuo 194 cm. Šuolininkės šį sezoną turi tų rezultatų, bet jie nėra apie du metrus. Vakar vyko kvalifikacija, tada matėme, kad danga yra labai savotiška, su ja reikia susidraugauti. Tas reikalauja pastangų, o nuo to kartais kenčia rezultatas.

– Ruth Beitia varžybas pradėjo nuo 185 cm, o jūs – nuo 180 cm. Kodėl pasirinkote šį aukštį?

–Trenerė rekomendavo pradėti nuo žemesnio aukščio, aš pati norėjau pradėti drąsiau šokti, bet trenerės mintis buvo, kad imam saugiai ir po truputį. Pati Ruth perdėliojo aukščius, nešoko tam tikrų aukščių. Aš to nedariau, o tai plius minus atitiko mano treniruočių planą. Labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko iš pirmų bandymų, apie tai buvo galima tik svajoti.

– Ar sekėte situaciją varžybose?

–Ne (juokiasi). Iki 194 cm išvis nežinojau, kokia vyksta situacija. Nuo 194 cm, kai pati peršokau, net užsikimšusi ausis girdėjau kaip publika ošia ar nusivilia. Pati fiziškai nežiūrėjau nei kaip atrodo šuoliai, nei kaip atrodo bandymai, bet iš publikos buvo galima suprasti, kokia yra situacija. Kai likome trise, supratau, jog medalis yra, bet reikia pakovoti toliau.

– Kai Ruth Beitia trečią kartą neperšoko 196 cm, kažką užsirašėte į užrašų knygelę. Ką?

–Aš užsirašinėjau savo bandymus. Buvo tokia mintis, kad jei taip nutiks, jog po tam tikro aukščio liksiu viena, nešoksiu pagal protokolą, o bandysiu gerinti savo asmeninį rekordą. Tą pačią mintį iškėlė ir trenerė. Buvau užsirašiusi visus aukščius pagal protokolą, tad teko išbraukti 198 cm ir užsirašyti 201 cm.

– Kaip pavyko nepasiduoti emocijoms, kai auksas jau buvo kišenėje, ir šokti 201 cm?

–Šį sezoną pradėjome bendradarbiauti su psichologe Aiste Žemaityte. Ji atvykdavo į treniruotes, imitavome kvalifikaciją ir varžybas čempionatų metu. Dirbama buvo ne tik su manimi, bet ir su trenere. Ta komanda, kuri laukė tribūnose, buvo visi artimiausi man žmonės – trenerė, kineziterapeutas Mantas, psichologė ir kiti lietuviai sportininkai. Jaučiau didžiulį palaikymą, o tai automatiškai ramino. Kadangi buvo tų imitacijų pridaryta, reikėjo ramiai atlikti savo darbą.

– Ką jums reiškia aplenkti olimpinę čempionę ir geriausią praėjusių metų Europos lengvaatletę Ruth Beitią?

–Tai labai motyvuoja, bet nenorėčiau sakyti, kad va, aplenkiau kažką. Aš pildau savo svajones, savo tikslus. Buvo labai liūdna Rio de Žaneire, kada kitos sportininkės darė tai, ką galėjau padaryti aš. Dėl nesusiklosčiusios aklimatizacijos ir kitų pašalinių dalykų nepavyko padaryti to, ko norėjau. Dabar pagrindinis tikslas buvo siekti savo tikslų, o ne žiūrėti, ką aplenkti.

– Ar medalis bus švenčiamas?

–Tikiuosi (juokiasi).

 

Robertas Trakys,

Lietuvos lengvosios atletikos federacija

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...