captcha

Jūsų klausimas priimtas

Griūvančiame manieže rekordus gerinanti A. Palšytė: tai – tik pradinė stotelė

Geriausia Europos sausio mėnesio lengvaatletė – iš griūvančio Vilniaus lengvosios atletikos maniežo. Jame pirmadienį kilo gaisras, dėl ko Airinė Palšytė svarstė apie galimybę dėl treniruočių važinėtis į Kauną. Vis dėlto antradienio rytą ją buvo galima išvysti dėl vėdinimo itin atvėsusiame sostinės manieže, nors pastate tada dar nebuvo elektros, rašoma pranešime spaudai.
A. Pliadžio nuotr.
A. Pliadžio nuotr.

Savaitę pasaulio sezono lyderė pradėjo su džiugia naujiena – Europos lengvosios atletikos asociacija (EA) ją paskelbė geriausia sausio mėnesio Senojo žemyno lengvaatlete. Tokį titulą EA Lietuvos lengvaatlečiui skyrė po beveik trejų metų pertraukos.

Tokio titulo ji susilaukė dėl to, kad sausio pabaigoje vykusiose LLAF taurės varžybose tame pačiame Vilniaus manieže, A. Palšytė įveikė dviejų metrų aukštį bei pagerino šalies rekordą.

– Geriausia Europos sausio mėnesio lengvaatlete tapote didžiule persvara laimėjusi aistruolių balsavime. Ar tikėjotės tokio palaikymo?

– Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių balsuos. Kitos kandidatės taip pat buvo pakankamai žinomos: viena iš pretendenčių, britų bėgikė Laura Muir, prieš keletą dienų pagerino Europos rekordą. Yra sportininkių, kurios pakankamai žinomos, o Lietuvoje mes atsiliekame su socialinių tinklų paskyromis, „like`ais“, dalinimais. Galvojau, kad gali pasisekti laimėti rinkimuose, bet nesitikėjau tokios didelės persvaros. Smagu.

– Ar savaitgalį, kada socialiniuose tinkle „Facebook“ bei „Twitter“ socialiniuose tinkluose vyko balsavimas, sekėte, kaip jums sekasi?

– Ne, tiesiog pasidalinau ta žinia, kad labai malonu, jog esu nominuota, bei paraginau palaikyti savo favoritus. Leidau nuspręsti patiems aistruoliams. Nesėdėjau ir nesekiau, turėjau veiklos, kuria užsiėmiau, norėjau savaitgalį pailsėti.

– Nuo rekordo praėjo daugiau nei savaitė. Ar jautėte pastaruoju metu padidėjusį dėmesį?

– To dėmesio yra daugiau, bet sunku pasakyti, ar tai yra dėl to, kad stengiuosi būti aktyvi socialiniuose tinkluose, dalyvauti įvairiuose renginiuose, ar dėl to, kad pasiekiau rekordą. Dėmesio, sveikinimų, noro pakalbinti tikrai buvo. Labai smagu, nes dažniausiai Lietuvoje būna kaip toje patarlėje „džiaugiasi, kad kaimyno tvartas dega“. Šiuo metu nesijaučia neigiamo fono, jaučiu tik pozityvą ir palaikymą.

A. Pliadžio nuotr.

– Ar sulaukėte daug sveikinimų, tapusi geriausia Europos mėnesio lengvaatlete?

– Sulaukiau, pirma pasveikino trenerė. Kaip tik neseniai buvome pašnekėjusios telefonu apie degantį maniežą, ar pavyks šią savaitę atlikti normalias treniruotes. Praėjo kelios minutės po skambučio ir trenerė Tatjana Krasauskienė parašė „labai sveikinu, tikiu, kad tikrai gali šokti daugiau nei du metrus, einame gera linkme ir toks pripažinimas yra vertingas“. Taip pat pati pasveikinau trenerę, nes tai yra mūsų abiejų bendras darbas. Vėliau sveikino artimieji, mama, ir klausė, ko nesigiriu (juokiasi).

– Palietėte kitą aktualiją – užsidegusį Vilniaus lengvosios atletikos maniežą. Ar nekeista, kad du metrus įveikėte treniruodamasi tokiomis sąlygomis?

– Daug kas nežinojo, kokiomis sąlygomis ruošiasi irkluotojai, kol Jevgenijus Šuklinas to neparodė. Niekas negalvojo, kad ten atsirado olimpinis prizininkas. Lietuvoje labai daug sporto šakų yra ne tame lygyje, kurio rezultatus rodo. Labai skaudu, kai iš tavęs reikalauja ir tikisi aukštų rezultatų, o sąlygų tą pasiekti neturi. Viską darai iš savo didžiulio noro ir bandymo „įsitaisyti“ tose sąlygose, kurios yra.

Išties stebiuosi, kaip tėvai veda sportuoti savo vaikus į maniežą, kaip nebijo, kad vieną dieną tas stogas įlūš ar nukris. Ne pirmą kartą dega maniežas... Nejaugi turi ateiti laikas, kai jis pats suliepsnos iš nevilties? Apie renovaciją kalbama jau seniai, bet kažkokių veiksmų nėra imtasi. Neturime kelių bazių, kokias turi Talinas ar Ryga, man keista, kodėl tai nėra daroma. Nors pažiūrėjus į Nacionalinį stadioną, supranti, koks yra požiūris. Psichologė seniau minėjo, kad nepergyvenčiau, jog manieže prastos sąlygos, yra šalta, nes tas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais.

– Ar galėtumėte pasakyti, kad praėjęs sausis buvo vienas stabiliausių ir sėkmingiausių karjeroje?

– Sausio mėnesio pabaiga buvo rezultatas kryptingo ėjimo į priekį, pokyčių, kurie šiek tiek gąsdino. Matau, kad naujovės atsiperka. Einame tinkamu keliu, reikia tinkamų sąlygų, palaikymo iš šalies ir tada rezultatai bus gal dar geresni.

Šis mėnuo – atpildas už darbą. Tikiuosi, kad tai tik pirma stotelė. Mano pagrindinis tikslas yra 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose norėčiau būti labai aukštai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...